Minimumo dydis tvirtinamas „popieriuje“, t.y. neatskaičius mokesčių. Suprantama, kad juos atskaičius nuo didesnės sumos, į dalis žmonių gaus daugiau pinigų.
Tačiau tie, kas dirba savarankiškai arba patys moka mokesčius, dėl padidėjusios MMA, jų turės mokėti daugiau. Taigi nuo kitų metų sumokėjus daugiau mokesčių jiems liks mažiau pinigų į rankas.
Aktualu tūkstančiams gyventojų
„Sodros“ duomenimis, 2025 m. liepą MMA arba mažiau uždirbo 120,6 tūkst. Lietuvos gyventojų.
Šiuo metu MMA Lietuvoje siekia 1038 eurus prieš mokesčius arba 777 eurai į rankas. O MMA sudaro apie 44,6 proc. vidutinio darbo užmokesčio (VDU) šalyje.
Nuo 2026-ųjų metų šis rodiklis turėtų ir dar kartą pakilti, tačiau kol kas socialiniams partneriams nepavyksta sutarti dėl tikslios sumos.
Lietuvos bankas (LB) kiek anksčiau pateikė tris galimus MMA didinimo scenarijus. Jei tikslas būtų pasiekti 45 proc. MMA ir VDU santykį, alga turėtų augti 3,9 proc. iki 1078 eurų (40,2 euro daugiau).
47,5 proc. santykio tikslui reikėtų, kad alga turi augti 9,7 proc. iki 1138 eurų.
Galiausiai, trečiasis variantas – 50 proc. santykis, kuriam pasiekti atlygį reiktų didinti 15,4 proc. ir MMA tokiu atveju siektų 1198 eurus.
Lietuvoje ir iki šiol fiksuojamas vienas sparčiausių MMA augimų visoje Europoje. Taigi ar MMA turėtų kilti kol pasieks pusę VDU?
Kainuotų bent 100 mln. eurų?
Antradienį vykusiame Trišalės tarybos posėdyje susirinko darbdavių, profesinių sąjungų ir Vyriausybės atstovai, kurie rinkosi būtent iš trijų LB pasiūlytų scenarijų.
Laikinoji Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Dalia Jakutavičė posėdyje teigė, kas profesinės sąjungos laikosi pozicijos, kad MMA turėtų augti iki 1198 eurų. Šį pasiūlymą D. Jakutavičė argumentavo tuo, kad Lietuvoje itin sparčiai auga kainos.
Tuo metu Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis iškėlė svarbų klausimą: kiek MMA padidinimas kainuotų valstybės biudžetui? Tai yra ypač svarbus klausimas, kadangi naujuoju biudžetu bus siekiama skirti daugiau pinigų gynybai.
Finansų viceministras Darius Sadeckas pažymėjo, kad pasirinkus vidurinį (1138 eurų) LB variantą, biudžete tam prireiktų maždaug 100 mln. eurų.
Vieni posėdžio dalyviai pabrėžė sunkią ekonominę situaciją visame pasaulyje, kiti – teigė, kad nėra kur skubėti su MMA didinimu.
Pavyzdžiui, Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentė Aurelija Gabrielė Maldutytė pastebėjo, kad pagal „į rankas“ MMA ir VDU gaunamus dydžius jų santykis jau siekia 53 proc., todėl nieko keisti nereikėtų.
Galiausiai, galutinis sprendimas tarybos posėdyje priimtas nebuvo, tačiau kol kas linkstama prie minties, kad MMA turėtų padidėti 115 eurų (1153 eurai). Tokiu atveju mažiausiai uždirbantys gyventojai į rankas gautų apie 59 eurais daugiau (836 eurus).
Padidėtų ir mokesčiai
Visgi jei padidės atlyginimai, teks mokėti daugiau mokesčių ir įmokų.
Pavyzdžiui, dirbantys savarankiškai – su verslo liudijimu, individualios veiklos pažyma ir kt. turi mokėti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas – 6,98 proc. nuo visų pajamų ar bent nuo MMA.
Šiemet PSD kas mėnesį siekia 72,45 euro PSD įmokų (t. y. beveik 8 eurais daugiau nei pernai).
Jei MMA pakiltų iki 1153 eurų, tada PSD įmoka siektų 80,48 euro (1153*6,98 proc.).
PSD mokamas norint gauti sveikatos paslaugas, tuo metu valstybinis socialinis draudimas (VSD) garantuoja draustumą kai kuriomis socialinio draudimo rūšimis.
Pavyzdžiui, vykdantys individualią veiklą pagal pažymą yra draudžiami pensijų, ligos, motinystės socialiniu draudimu.
VSD įmokų dydžiai priklauso nuo to, ar žmogus kaupia pensiją papildomai II pakopos fonde, ar nekaupia. Jeigu žmogus pensijos nekaupia, tuomet jo VSD įmokos sudaro 12,52 proc. pajamų, kitu atveju VSD įmokų tarifas yra 15,52 proc.
Tai reiškia, kad 2025 m. MMA gaunantis žmogus moka 129,96 euro papildomai pensijos nekaupiant ir 161,1 euro ją kaupiant.
Jei MMA padidėtų iki 1153 eurų, tada jam reikėtų mokėti 144,36 euro (1153*12,52 proc.) papildomai pensijos nekaupiant ir apie 179 eurus (1153*15,52 proc.) ją kaupiant.
Reikia didinti, nes atsiliekame nuo kitų valstybių?
Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ dalyvavęs socialdemokratas Algirdas Sysas pastebėjo, kad MMA didinti yra būtina, nes palyginus lietuvių darbo užmokestį su kitų ES valstybių gyventojų, stipriai atsiliekame.
„Didėti turėtų visiems, nes jeigu mes palyginame mūsų darbo užmokesčio vidurkį su kitų ES valstybių, tai tikrai negalime pasigirti, kad mūsų darbo užmokestis labai geras. Bendrasis vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui yra priartėjęs ir aplenkęs kai kurias senąsias demokratijas, bet vidutinis ir minimalus atlyginimas tikrai atsilieka nuo ES valstybių“, – komentavo jis.
Politikas neslėpė, kad jau yra numatyti ir konkrečių profesijų atstovai, kurie kitąmet taip pat gali tikėti atlygių augimo. Pavyzdžiui, mokytojai ar mokslininkai, kurių atlygių didinimui bus skirta per 150 mln. eurų.
Visgi jis pridėjo, kad biudžete reikėtų nepamiršti skirti pinigų ir kai kurių kitų specialybių atstovams.
„Sprendžiant iš to, kas pavasarį protestavo, pavyzdžiui, labai daug pareigūnų ar valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojai, kurie ir surenka iš visų pinigus į biudžetą, tačiau jų pačių atlygiai yra vieni iš žemiausių. Todėl kartas nuo karto reikėtų peržiūrėti kur atlygiai labiausiai išsibalansavę ir toms grupėms didinti darbo užmokestį, nes kitu atveju didėja darbuotojų migracija“, – laidoje kalbėjo socialdemokratas.
A. Sysas pridėjo, kad MMA didinimui taip pat prireiks apie 100 mln. eurų
Anot jo, laukia rimtas darbas formuojant biudžetą, kadangi reikia sureguliuoti visas išlaidas pagal šalies galimybes.
„Bet kokiu atveju negalėsime viršyti 3 proc. biudžeto deficito ribos.
Šiemet gyvename su 5 mlrd. eurų deficitu. Išleidome 23 mlrd. eurų, o surinkome 18 mlrd. eurų. Pagal ankstesnius skaičiavimus matyti, kad naujasis biudžetas bus apie 600 mln. eurų didesnis ir galbūt pavyks deficitą sumažinti“, – dalijosi A. Sysas.
Spartus MMA didėjimas kelia nemažai grėsmių
„Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė pabrėžė, kad didinamas minimalus darbo užmokestis – svarbus veiksnys ir vidutinės algos augimui.
Anot jos, MMA paprastai mokama už nekvalifikuotą darbą, todėl jos kilstelėjimas sukelia spaudimą iš apačios ir paveikia visą likusią atlyginimų vertikalę, nes turi adaptuotis ir kvalifikuotų darbuotojų atlyginimų kartelės.
„Susidaro toks inertiškas užburtas ratas – MMA nustatomas pagal atlyginimų augimo prognozes, o atlyginimų prognozės atsispiria į pastarųjų metų patirtis, lūkesčius ir politikų pažadus toliau siekti MMA augimo“, – komentavo ekonomistė.
Ji pažymėjo, kad iš vienos pusės, kylanti MMA leidžia augti žemiausias pajamas gaunančių gyventojų pajamoms, stiprina jų perkamąją galią ir yra vienas iš instrumentų kaip kovoti su pajamų nelygybe, tačiau kartu – kelia ir grėsmių.
Anot I. Genytės-Pikčienės nerimą kelia tai, kad darbo kaštų augimas per pastarąjį penkmetį buvo antras sparčiausias ES, o šiuo rodikliu nusileidžiame tik Bulgarijai.
„Nepaisant to, kad viena darbo valanda Lietuvoje, palyginti su kitomis ES šalimis, kainuoja gerokai mažiau, nei ES vidurkis, bendro darbo užmokesčio fondo ir BVP santykis jau viršija ne tik ES vidurkį, bet ir atitinkamus tokių išsivysčiusių valstybių kaip Belgijos, Suomijos, Švedijos, Ispanijos rodiklius.
Tai reiškia, kad vis dar esam imli pigiai darbo jėgai šalis, tačiau bendra algoms skiriama BVP dalis jau tikrai didelė“, – pabrėžė specialistė.
Ekonomistė pabrėžia, kad tai yra vienas iš signalų, kad atlyginimų fondas, vejamas MMA ir viešojo sektoriaus atlyginimų dviženklio didinimo, auga netvariai.
„Jei ekonomikos struktūra nespės keistis, šitaip per santykinai trumpą laiką užforsavę darbo kaštų lygį galime atsiremti į struktūrines lubas, kuomet BVP augimas išsikvėps.
Jau dabar stebime, kad tai vyksta siuvimo, tekstilės ir aprangos pramonėje, kur nebegalėdamos konkuruoti savo produkciją eksportavusios įmonės priverstos bankrutuoti. Yra rizikų, kad tai gali plisti ir į kitas veiklas“, – pažymėjo „Artea“ vyriausioji ekonomistė.
Ji pastebėjo, kad darbo kaštų augimui ypač jautrūs yra darbui imlūs tradicinės pramonės, maitinimo, apgyvendinimo, pramogų ir namų ūkius bei įmones aptarnaujančių paslaugų sektoriai, smulkios ir vidutinės įmonės ypač regionuose, kur augimo galimybės yra ribotos dėl nepalankių demografinių tendencijų.
„Jų pajamų potencialas traukiasi, tuo metu darbo kaštų augimas, forsuojamas dviženkliais tempais kylančios MMA, nestoja.
Be to, svarbu paminėti, kad Lietuvos regionai vystosi skirtingais greičiais, jų verslo struktūros skiriasi, tuose regionuose, kur vyrauja smulkios ir vidutinės į vietos rinką orientuotos įmonės, MMA kartelės šuoliai kelia gali tapti rimtu iššūkiu“, – pabrėžė I. Genytė-Pikčienė.
I. Genytė-Pikčienė pažymėjo, kad norint, kad konkurencingumas nenukentėtų, darbo kaštų ir MMA augimas turėtų būti tvarus ir subalansuotas su produktyvumo augimo tempais.
„Lietuva – maža, dar vis labai imli darbui ir daug eksportuojanti ekonomika. Tokia savybių kombinacija rodo, kad mūsų ekonomikos augimas išlieka jautrus darbo kaštų augimui, nes nemenką dalį BVP vis dar sukuria darbui imlūs tradiciniai ekonomikos sektoriai.
Jei mūsų darbo kaštai augs per greitai, vis daugiau mūsų eksportuojančių įmonių nebesugebės konkuruoti tarptautinėse rinkose, jas išstums kitų šalių eksportuotojai ir tai stabdys mūsų ekonomikos augimą. Dėl tokių priežasčių įstrigus ūkio plėtrai, ją atgaivinti labai sunku“, – pabrėžė ekonomistė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
