atlygis

Ar sutiktumėte kiekvieną darbo dieną du kartus pūsti į alkotesterį? Pasirodo, kai kurie darbuotojai Lietuvoje su tokiais patikrinimai susiduria kasdien. Visgi teisininkė pažymi, kad darbdavys turi teisę imtis tokių veiksmų. Visgi, itin svarbu kaip patikrinimas yra atliekamas.  Teisininkė, mediatorė Raimonda Joskaudienė dalijasi, kad su ja susisiekė gyventojas, kuris teiravosi, ar darbdavys gali kiekvieną dieną tikrinti savo darbuotojų blaivumą.

Valstybinių brandos egzaminų (VBE) sesijos metu dėmesys įprastai krypsta į abiturientų žinių patikrinimus ir jų rezultatus. Vis dėlto už to slypi ilgas pasirengimas sklandžiam proceso vykdymui. Dėl to pasidomėjome, kas už tai atsakingas ir kokį atlygį už darbą gauna VBE vykdytojai.

Nors dalies Europos Sąjungos atlygio skaidrumo direktyvos reikalavimų taikymas Lietuvoje nukeltas, organizacijos vis tiek turi ruoštis artėjantiems pokyčiams. Pirmiausia kylantis klausimas yra vertybinis - ar lygybė organizacijos viduje yra reali praktika, ar tik deklaruojama vertybė. Nors apie vienodas galimybes darbo rinkoje kalbama jau seniai, daugelyje organizacijų atlygio skirtumai vis dar išlieka vienu jautriausių klausimų.

„Lietuvos geležinkeliai“ (toliau – LTG) skelbia, kad ieško naujo generalinio direktoriaus. Nepaisant skelbime nurodomų aukštų reikalavimų kandidatams, jiems siūlomas ir solidus atlygis. LTG valdybos pirmininkas Robertas Vyšniauskas nurodo, kad didžiausia geležinkelių grupė Baltijos šalyse ieško vadovo, kuris ne tik stiprintų veiklą ir vadovautų, bet užtikrintų ilgalaikį augimą ir investicijų pritraukimą.

Vis daugiau darbuotojų Lietuvoje bent kartą per metus išeina iš darbo, gauna nedarbo išmoką ir netrukus vėl grįžta pas tą patį darbdavį. Tokia tendencija kelia klausimų institucijoms: ar tai natūrali darbo rinkos dinamika, ar vis dar pasitaikantis piktnaudžiavimo socialine sistema atvejis?  Užimtumo tarnybos (UŽT) direktorės pavaduotoja Giedrė Sinkevičė nurodė, kad pernai 90 proc.

Paaiškėjo 100 geriausių Lietuvos darbdavių. Tokį Lietuvos įmonių reitingą, sudarytą iš „Sodros“, Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) ir Registrų centro (RC) duomenų, paskelbė verslo duomenų platforma „Scoris“. Paprastai geriausi darbdaviai renkami balsavimo metu, kai savo nuomonę išsako įmonių darbuotojai ir pan.

Kiekvieną mėnesį „Sodra“ skelbia, kokius atlyginimus praėjusį mėnesį mokėjo Lietuvos įmonės. Gegužės duomenys rodo įspūdingas sumas – kai kur darbuotojai uždirbo net 53,5 tūkst. eurų prieš mokesčius. Gegužės mėnesį didžiausias algas gavo prekybos, informacinių technologijų, nekilnojamojo turto ir logistikos srityse veikiančios bendrovės. Net 43 Lietuvoje veikiančios bendrovės savo darbuotojams mokėjo po daugiau nei 10 tūkst. eurų siekiančius atlyginimus.

Darbo rinkoje bręsta nauji pokyčiai, kurie neabejotinai palies didelę dalį darbuotojų. Praėjusią savaitę Seimas pritarė, kad būtų didinimas atlyginimų skaidrumas. Šiuo sprendimu taip pat bus siekiama sumažinti moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumus. Ministerijos atstovai sako, kad kontroliuos visus darbdavius. Darbo užmokestis taps skaidresnis, darbuotojų teisė gauti informaciją apie atlygį bus sustiprinta.

Lietuvoje veikiančios finansinių technologijų („fintech“) įmonės ir toliau aktyviai plečia komandas. Tarp paklausiausių specialistų vis dažniau atsiduria ne tik technologijų kūrėjai, bet ir pinigų plovimo prevencijos, rizikų valdymo, teisės, duomenų bei finansų ekspertai. „Fintech“ ir toliau išlieka vienu geriausiai apmokamų sektorių šalyje. Atlyginimai čia du, tris ar net keturis kartus viršija šalies vidurkį, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Daugelyje Europos Sąjungos (ES) valstybių minimalus atlyginimas kasmet didėja, tačiau tai nereiškia, kad gyventojams tampa lengviau pragyventi. Sparčiai augančios būsto kainos ir nuomos išlaidos, ypač didžiuosiuose miestuose, „suvalgo“ vis didesnę dalį žmonių pajamų. Naujausi duomenys rodo, kad kai kuriose ES sostinėse minimalioji mėnesinė alga nepadengia net nuomos išlaidų.

Per metus jaunimo nedarbas šalyje pastebimai išaugo. Vieni specialistai įspėja, kad tai signalizuoja ne tik ekonominius svyravimus, bet ir gilesnes rinkos problemas ar net artėjančią krizę. Tačiau, kitų nuomone, jaunimo nedarbas susijęs su kvalifikacijos stoka, dideliais lūkesčiais ir sparčiai besikeičiančia darbo rinka. Valstybės duomenų agentūros (VDA) duomenys rodo, kad 2026 m. pirmąjį ketvirtį nedarbo lygis sudarė 7,4 proc.

Vis dažniau galima išgirsti, kad žmonės sulaukę pensinio amžiaus nusprendžia nesiilsėti ir dirbti toliau. Vieni tai daro dėl galimybės aktyviai praleisti laiką, tuo metu kiti – iš būtinybės gauti papildomų pajamų pragyvenimui. „Sodros“ duomenys rodo, kad dirbančių senatvės pensijos gavėjų skaičius kasmet auga.

Lietuvos bankui skaičiuojant, kad minimali mėnesio alga (MMA) kitąmet galėtų didėti 6,4 arba 12 proc. – 73 arba 138 eurais – darbuotojų atstovas sako matantis galimybę MMA kelti pagal spartesnį centrinio banko scenarijų. Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkės pavaduotojo Ričardo Garuolio teigimu, galima diskutuoti ir apie nuosaikesnį MMA didinimą kartu keliant neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), tačiau dėl to profsąjungos sutarimo dar neturi.

Balandžio 14 dieną Marijampolės rajone dingo keturkojis – foksterjerų veislės šuo Forsas. Šiuo metu augintinio pasiilgę ir nerimaujantys šeimininkai kviečia susisiekti su jais, jeigu šuo bus pastebėtas, o už keturkojo suradimą siūlo triženklį eurų atlygį. Fokso šeimininkė Viktorija kreipiasi į visus, kurie galėjo matyti Forsą ir turi informacijos, kur jis galėtų būti.

Kovo 11-oji, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena yra laikoma oficialia šventine diena. Įstatymai numato, kad tokių dienų išvakarėse darbo dienos darbo laikas turi būti 1 val. trumpesnis nei įprasta. Kadangi šiemet kovo 11-oji yra trečiadienis, tai reiškia, kad antradienį darbuotojai galės dirbti valanda trumpiau. Ne visi darbuotojai žino, kad dieną prieš oficialią šventinę dieną galima dirbti valanda trumpiau.

Naujausi duomenys rodo, kad 2025 metų pabaiga daliai viešojo sektoriaus darbuotojų buvo itin dosni – gruodį mokėti atlyginimai gerokai pranoko įprastus mėnesinius vidurkius. Kai kur tam įtakos turėjo vienkartinės išmokos, premijos ar kompensacijos, kitur – struktūriniai pokyčiai. Vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje 2025 m. III ketv.

Augančios kainos ir didėjantys gyvenimo kaštai daugelį verčia vis atidžiau sekti, ar kyla ir jų atlyginimai. Tūkstančiai gyventojų dirba didžiausi šalies prekybos tinkluose. O jie šiemet žada nemažai pokyčių dėl darbuotojų atlyginimų. Kol vieni prekybos tinklai kalba apie milijonines investicijas į darbuotojų algas, kiti – apie tikslines peržiūras, papildomas naudas ar atlygio augimą, priklausantį nuo asmeninių rezultatų.

Atleidimas iš darbo daug kam būna netikėtas ir kelia stresą. Tad neretai pasitaiko, kad sužinoję apie darbo netekimą darbuotojai priima skubotus, neapgalvotus sprendimus, kurie vėliau jiems brangiai kainuoja. Darbo kodeksas numato aiškias taisykles ir garantijas darbuotojams, tačiau šios teisės veikia tik tuomet, kai darbuotojas jas žino ir sugeba jomis pasinaudoti.

Nauji metai atneša naujų vilčių, o sausis dažnai yra populiariausias metas karjeros pokyčiams. Beveik pusė europiečių teigia, kad 2026 m. planuoja ieškoti naujo darbo. Tačiau kartu beveik keturi iš penkių teigia, kad nesijaučia pasirengę ieškoti naujos darbo vietos. Remiantis nauju „LinkedIn“ tyrimu, beveik pusė europiečių (47 proc.) 2026 m. ketina ieškoti naujo darbo, tačiau didžioji dauguma (77 proc.) jaučiasi nepasirengę jo ieškoti.

Visi darbuotojai žino, kad tiesiog neateiti į darbą be pateisinamos priežasties yra šiurkštus pažeidimas, galintis kainuoti darbo vietą. Neretai tokių atvejų padaugėja po didžiųjų švenčių, nes per daug atsipalaidavę ir į užsitęsusias išgertuves patekę gyventojai į darbą neatvyksta. Visgi specialistai primena, kad darbuotojai dėl to gali būti atleisti iš darbo be įspėjimo ir išeitinių išmokų.

Visi dirbantys žmonės kas mėnesį gauna atlyginimus. Nepaisant to, kad jų mokėjimo datą nustato pats darbdavys, jei darbo užmokestį sumokėti vėluojama, darbuotojai turi teisę gauti daugiau pinigų. Ne visi darbuotojai žino, kad tokiais atvejais jie gali pareikalauti darbdavio sumokėti delspinigius. Kiekvienas darbdavys nustato konkrečią datą ar dienų intervalą, kurio metu išmoka savo darbuotojams atlyginimus.

Skirtingose darbovietėse dirbantys gyventojai darbą neretai pradeda ne tuo pačiu metu. Pavyzdžiui, vieni pradeda darbą nuo 8 valandos, o kiti nuo 9-os. Taip pat neretai skiriasi ir pasiruošimas darbui. Kol vieni gyventojai visai jam neturi ruoštis, kiti – privalo įjungti reikalingus prietaisus ar apsirengti specialią uniformą.

Neretai galima išgirsti, kad Lietuva tiek ekonomikos ir socialinių reikalų srityse yra padariusi didelę pažangą. Dar prieš 20 metų Lietuva buvo laikoma viena silpnesnių Europos ekonomikų, tačiau per šį laikotarpį šalies padėtis gerokai pasikeitė. „Luminor“ ekonomistai pažymi, kad per pastaruosius 20 metų Lietuva patyrė ne tik spartų ekonominį, bet ir socialinį virsmą.

Ne visi darbuotojai yra patenkinti savo alga. Daugelis jaučiasi nuvertinti ir galvoja, kad turėtų uždirbti daugiau. Naujausi duomenys rodo, kad tokių nuogąstavimų nestinga visoje Europoje – nemažai gyventojų abejoja gaunantys sąžiningą atlyginimą. Tačiau lietuviai dėl savo algų nėra nusivylę labiausiai. Europos Komisija (EK) pabrėžia, kad sąžiningo atlyginimo svarbą – kad darbuotojui būtų mokama tiek, kiek priklauso, pagal jo įgūdžius ir patirtį.

Kai didžioji dalis valstybės turto priklauso tik nedidelei daliai visuomenės, tai išryškina gyventojų ekonominę atskirtį ir riboja daugumos galimybes užsitikrinti finansinį saugumą, kaupti santaupas ar investuoti į ateitį. Naujausi duomenys rodo, kad Europoje šis pasiskirstymas labai skiriasi. Skaičiuojama, kad 2025 m. pradžioje vos 5 proc. euro zonos turtingiausių gyventojų priklausė 45 proc. viso grynojo namų ūkių turto.

Mažiausiai uždirbančiųjų piniginė netrukus gali papilnėti – klausimas tik, kiek. Nuo 2026 m. Lietuvoje vėl bus didinama minimalioji mėnesinė alga (MMA), tačiau darbuotojų ir darbdavių atstovams nepavyko sutarti, kokio dydžio bus šis augimas. Taigi, dėl šio dydžio vienašalį sprendimą priims Vyriausybė. Minimumo dydis tvirtinamas „popieriuje“, t.y. neatskaičius mokesčių. Suprantama, kad juos atskaičius nuo didesnės sumos, į dalis žmonių gaus daugiau pinigų.

Pajamos, kurios vienam atrodo pakankamos, kitam gali būti per menkos, nes žmonių poreikiai, gyvenimo būdas ir įpročiai būna labai skirtingi. Dėl to nemažai ekonomistų pabrėžia, kad vieno konkretaus atsakymo, kiek pinigų reikia norint gyventi oriai, nėra. Vieniems neužtenka nė 10 tūkst. eurų per mėnesį, o kitiems pakanka ir 1,3 tūkst. visai šeimai.  „Sodros“ duomenimis, šiuo metu Lietuvoje vidutinis atlyginimas siekia apie 2326,3 euro neatskaičius mokesčių arba 1430,56 euro po mokesčių.

Kylanti Lietuvos krepšinio žvaigždė Kasparas Jakučionis išgirdo savo pavardę NBA naujokų biržoje. Lietuvį 20-uoju šaukimu pasirinko Majamio „Heat“ klubas, kuris jam išmokės solidų atlygį. Nurodoma, kad maksimaliai už ketverių metų kontraktą lietuvis gali gauti apie 17,7 mln. JAV dolerių. Per pirmąjį savo sezoną stipriausioje pasaulio krepšinio lygoje krepšininkas uždirbs apie 3,6 mln. JAV dolerių.

Su metalo detektoriais vaikštančių paplūdimiuose, miškuose ar kitur turbūt yra matęs kiekvienas. Tačiau ar pagalvojote, kokių įdomybių lietuviai yra radę ir ką su tais radiniais jie daro ar gali daryti? Neretai į paieškas su metalo detektoriais besileidžiantys gyventojai naujienų portalui tv3.lt sutiko papasakoti apie savo netikėčiausius radinius, įsimintiniausius atvejus ir su kokiais sunkumais ar neteisybe tenka susidurti (jų vardai redakcijai žinomi, bet tekste – pakeisti). Lietuvių radinia...

Europos Sąjungoje dirbančios moterys vis dar uždirba vidutiniškai 13 proc. mažiau nei vyrai, paskelbė Europos Komisija. Tai reiškia, kad kiekvieną vyro uždirbtą eurą atitinka 87 centai moteriai, sakoma EK antradienio pareiškime. Vertinant kitu kampu, moterys turi dirbti daugiau dienų per metus, kad gautų tokį patį metinį atlyginimą kaip vyrai.

„Sodra“ dalijasi didžiausių šalies atlyginimų statistika. Paaiškėjo, kad nuo šiol daugiausiai Lietuvoje uždirba teisėjai – jiems nuo liepos padidinus algas, teisėjai vidutiniškai į rankas gauna pusketvirto tūkstančio eurų. Solidžiais atlyginimais taip pat nenusileidžia įvairių sričių vadovai, pilotai, gydytojai, programinės įrangos kūrėjai. Specialistai pastebi, kad Lietuvoje netrūksta darbo skelbimų, kur darbdaviai vilioja darbuotojus atlyginimais, siekiančiais ir 10 tūkstančių eurų.

Jungtinių Tautų Organizacija paskelbė rugsėjo 18 dieną Tarptautine vienodo atlygio diena. Pagrindinės priemonės dėl atlygio atotrūkio mažinimo nukreiptos gerinti situaciją iš darbdavio pozicijos. Nuo 2021 m. SoDra viešina moterų ir vyrų vidutinį darbo užmokestį įmonėse. Šių metų kovo mėn. Europos Parlamentas priėmė naujas taisykles dėl privalomų darbo užmokesčio skaidrumo priemonių. Tačiau derybose dėl atlygio dalyvauja dvi pusės.

Australijoje gyvenanti išsigandusi britė pasiūlė 50 dolerių, kad kas nors iš jos kambario pašalintų didžiulį nuodingą vorą. Netoli Sidnėjaus gyvenanti moteris įėjo į savo kambarį ir pamatė kampe tūnantį didžiulį žaliavorį, kuris yra pavojingas žmonėms. Socialiniame tinkle „Facebook“ ji pasiūlė 50 dolerių tam, kas išdrįs vorą pašalinti. Tačiau šimtai vietinių gyventojų atsisakė, teigdami, jog voras yra per didelis, o daugelis teigė, kad to nedarytų net už 500 dolerių.

Seimas pratęsė keliems tūkstančiams gyventojų, kurie siekia atkurti nuosavybę į žemę mieste, kompensacijos būdo pasirinkimo terminą.  Parlamentarai 100 balsais už, vienu prieš ir aštuoniems susilaikius antradienį priėmė tokias Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo bei Miškų įstatymų pataisas.

Seimas antradienį svarstys, ar pratęsti keliems tūkstančiams gyventojų, kurie siekia atkurti nuosavybę į žemę mieste, kompensacijos būdo pasirinkimo terminą.  Parlamentarai svarstys tokias Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo bei Miškų įstatymų pataisas.

Vokietijos parlamentas penktadienį priėmė įstatymą, kuriuo minimalus valandinis atlygis padidinamas iki 12 eurų (12,85 JAV dolerio), įgyvendindamas svarbiausią kanclerio Olafo Scholzo pažadą per praėjusių metų rinkimų kampaniją. Už šią priemonę Bundestago žemieji rūmai balsavo didžiąja balsų dauguma, pritarus valdančiajai centro kairės koalicijos ir kraštutinių kairiųjų Kairės partijos nariams. Konservatyvioji CDU ir kraštutinių dešiniųjų AfD susilaikė.

Visose valstybės arba savivaldos įstaigose, viešųjų paslaugų įmonėse praktiką atliekantiems studentams siūloma už darbą atlyginti, o privačiam sektoriui tai daryti būtų rekomenduojama.    Seime pradėtos svarstyti tai numatančios Mokslo ir studijų įstatymo pataisos. Jas pristatęs demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Domas Griškevičius pabrėžė, kad siūloma darbdaviams apmokėti ne visą praktiką, o tik privalomą.

Vidutinis paskaičiuotas (bruto) darbo užmokestis Lietuvoje, išskyrus individualias įmones, šių metų trečiąjį ketvirtį buvo 1598,1 euro – 9,9 proc. daugiau nei 2020-ųjų liepos-rugsėjo mėnesiais. Vidutinis išmokėtas (neto) atlyginimas šalyje palyginamuoju laikotarpiu išaugo 9,1 proc. iki 1012,4 euro, pranešė Statistikos departamentas.

Vyriausybės, darbdavių ir darbuotojų atstovus vienijanti Trišalė taryba trečiadienį nesutarė dėl Seime svarstomos idėjos uždrausti darbo užmokestį mokėti grynaisiais. Didžioji dalis tam pritarė, tačiau darbdaviai siūlė numatyti išimtis, o viena iš trijų profesinių sąjungų teigė kategoriškai nepritarianti tokiems ketinimams.  Pristatydamas siūlymą Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas sakė, jog toks pakeitimas galėtų sumažinti šešėlį.

Samdomi darbuotojai atsargiau negu prieš metus vertino savo galimybes susirasti darbą, kuris užtikrintų ne mažesnes pajamas, jeigu netektų dabartinio, rodo spalio pabaigoje SEB banko užsakymu atlikta gyventojų apklausa. Kita vertus, remiantis „Sodros“ duomenimis net ir lapkritį, jau prasidėjus antram karantinui, gauta daugiau pranešimų apie priimtus, o ne atleistus darbuotojus, o tai rodo, kad ne visiems susirasti darbo jo netekus buvo sudėtinga.

Latvijoje savarankiškai dirbantys asmenys, uždirbantys mažiau už oficialiai nustatytą minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), nuo ateinančių metų mokės 10 proc. faktinių pajamų dydžio mokesčius. Tokį susitarimą pasiekė valdančiajai koalicijai priklausančios partijos.

Už dalyvavimą eisenoje ir vėliavų nešimą galima užsidirbti pinigų. Antradienį socialiniame tinkle pasirodė skelbimas, kuriame raginta prisijungti prie šeštadienį vyksiančios Jungtinių Amerikos Valstijų Nepriklausomybės dienos minėjimo eisenos ir už dvi valandas užsidirbti 20 eurų. „Liepos 4 dieną (šeštadienį), preliminariai 10 – 12 val., ieškau 100 asistentų. Taip, teisingai – 100. Vėliavėlių nešimas eisenoje. 10 val. susirenkame, 10.30  – 11 val. 45 min. žygiuojame, 12 val.

Prekybos tinklų darbuotojams teko dirbti viso karantino metu. Nors daliai jų ir buvo priversti palikti darbo vietas, likusiesiems kai kurie darbdaviai kilstelėjo atlyginimus. Bent jau taip rodo oficiali statistika. Gegužę didžiausių prekybos tinklų darbuotojų atlyginimų vidurkiai neatskaičius mokesčių svyravo nuo 958 iki 1573 eurų, rodo „Sodros“ duomenys.

Šalyje net trečdalis ligoninių dar neatvėrė durų savo pacientams. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga tai jau vadina veltėdžiavimu. Pasak jo, pasiruošti veiklos atnaujinimui gydymo įstaigos turėjo visą mėnesį, tačiau neskubėjo galbūt dėl to, kad ir nedirbdamos gauna finansavimą iš ministerijos. Ministras grasina iki pirmadienio nepradėjusioms gydyti ligoninėms pinigų kranelį užsukti. O gyventojai tuo metu dalijasi istorijomis, kaip nesulaukia net būtinosios pagalbos.

Buvęs susisiekimo ministras Rokas Masiulis sako jautęs korupcijos byloje įtariamo Lietuvos verslo konfederacijos prezidento Valdo Sutkaus spaudimą. „Man dabar susideda visas paveikslas, kas vyko. Džiaugiuosi už pareigūnus, jų profesionalų darbą ir drąsą užkabinti tuos dalykus. Aš gerai atsimenu tą spaudimą, kurį pradėjo ponas Sutkus, kai buvau kviečiamas į Seimą“, – BNS trečiadienį sakė R. Masiulis.

Pareigūnui už gerą darbą – ne priedas ar didesnė alga, o padėkos raštas, vardinė dovanėlė ar daugiau laisvų dienų. Tokias Vidaus tarnybos statuto pataisas Seimui pateikė Vidaus reikalų ministerija. Pareigūnų profsąjungos niršta, kad užuot realiai planuodama pareigūnams didinti algas, ministerija siūlo įteisinti tai, ką ir taip geri darbuotojai iš savų vadovų gauna. Vidaus reikalų ministrė ginasi, kad planai didinti pareigūnams algas – pakeliui.

Seimas po svarstymo pritarė Kelių transporto kodekso pakeitimo įstatymo projektui, kuriuo numatoma aiškiau reglamentuoti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais veiklą bei patikslinti pavėžėjų ir taksi veiklos sąlygas. Svarstymo metu Seimas nusprendė atsisakyti anksčiau siūlyto draudimo pavėžėjams už suteiktą paslaugą atsiskaityti grynaisiais pinigais. Už svarstomas pataisas balsavo 87 Seimo nariai, susilaikė 3 parlamentarai.

Praėjusį mėnesį dešimtyje Lietuvos bendrovių mokėtų algų vidurkis beveik siekė 16 tūkst. eurų „ant popieriaus“. „Sodros“ duomenimis, didžiausias algų vidurkis liepą fiksuotas verslininko Nerijaus Numavičiaus kontroliuojamoje nekilnojamojo turto plėtros bendrovėje „M.M.M. Projektai“. Jos darbuotojams vidutiniškai mokėta 41 tūkst. eurų alga, neatskaičius mokesčių. Bendrovėje dirba 9 apdrausti darbuotojai.

Airijos pigių skrydžių bendrovė „Ryanair“ trečiadienį pagrasino Dubline panaikinti galimai daugiau nei 300 darbo vietų, dėl to dalinai kaltindama pilotų streikus.