Užimtumo tarnybos (UŽT) direktorės pavaduotoja Giedrė Sinkevičė nurodė, kad pernai 90 proc. gyventojų, kurie bent kartą per metus buvo išėję iš darbo ir gavo bedarbio išmoką, vėliau grįžo pas tą patį darbdavį.
„Kartu ir su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nagrinėjame, kad tarp pakartotinai bent vieną kartą per metus gavusių nedarbo draudimo išmoką asmenų grįžta vėl atgal pas tą patį darbdavį.
Jie prieš išeidami ir nutraukdami darbo santykius, dirbo pas vieną darbdavį, paatostogavo, galbūt, nepaatostogavo, gal negalima taip drąsiai sakyti, bet grįžo vėl pas tą patį darbdavį. Tai tokių asmenų yra apie 90 proc.“, – pirmadienį LRT radijui teigė G. Sinkevičė.
UŽT atstovė pabrėžė, kad toki duomenys atspindi problemą – nemažai darbdavių taupo, todėl vasarai atleidžia dalį darbuotojų.
Specialiai atleidžia tik vasarai?
Pasak G. Sinkevičės, dažnai pasitaiko, kai darbdaviai atleidžia darbuotojus tik vasarai. Pavyzdžiui, neretai taip nutinka mokyklose, kur būna atleidžiami pedagogų padėjėjai arba virėjai valgykloje. Anot UŽT atstovės, greičiausiai, kad tokie žmonės ir registruojasi į UŽT neišdirbę visų metų.
„Tai turbūt galima sakyti, kad šita grupė turėtų tikrai susimąstyti ir ne tik turbūt gyventojai, bet lygiai taip pat ir darbdaviai, kurie leidžia sau pasakyti darbuotojui, kad tu išeik, užsiregistruok Užimtumo tarnyboje, vėliau tave vėl atgal priimsime tomis pačiomis sąlygomis.
Tai suklusti turi tiek darbuotojas, tiek darbdavys, kad čia žmogus gali tikrai nukentėti labai stipriai, nes jis tiesiog nebus sukaupęs 12 mėnesių darbo stažo. Jiems gali ne tik kad sumažėti, jie gali išvis nebegauti išmokos“, – teigė ji.
Naujienų portalas tv3.lt jau anksčiau yra rašęs, kad mokytojai ir dėstytojai – viena iš nedaugelio profesijų, kurios atstovams priklauso prailgintos apmokamos atostogos.
Teisės aktai Lietuvoje numato, pedagogai (mokyklų, pedagoginių psichologinių tarnybų, globos įstaigų ir kt.) bei mokslo darbuotojai turi teisę į pailgintas atostogas. Jos yra dvigubai ilgesnės nei įprastos kasmetinės atostogos.
Jei pedagogai dirba 5 darbo dienas per savaitę, jiems suteikiamos 40 darbo dienų atostogos, o dirbant 6 dienas – 48 darbo dienos. Jei savaitinis darbo dienų skaičius yra kitoks, atostogų trukmė proporcingai perskaičiuojama, bet vis tiek turi sudaryti 8 savaites.
Dėl to ir jų darbdaviai turi papildomų išlaidų atostoginiams. Taigi neretai pasitaiko, kad kai kurie pedagogai ar dėstytojai vasarai atleidžiami, o nuo rugsėjo vėl priimami į darbą.
Taip galima sutaupyti nemažai pinigų, kadangi visą vasarą nereikia mokėti algos.
Numatyti pokyčiai piktnaudžiavimui spręsti
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad nuo liepos 1-osios keisis nedarbo išmokų skaičiavimo tvarka.
Siekiant apsaugoti žmones nuo skurdo, mažiausios išmokos didės 110 eurų – nuo 240 iki 370 eurų, o didžiausios išmokos didės 160 eurų – nuo 1460 iki 1620 eurų.
Nuo liepos mėnesio teisę į nedarbo išmoką turės žmonės, kurie per paskutinius 24 mėnesius bus sukaupę ne mažiau kaip 12 mėnesių nedarbo draudimo stažo.
„Sodros“ atstovai akcentuoja, kad iki šiol tokį stažą buvo galima įgyti per paskutinius 30 mėnesių. Taip pat keisis ir laikotarpis, pagal kurį apskaičiuojamos vidutinės draudžiamosios pajamos.
„Nuo liepos bus vertinamos 24 mėnesių, o ne 30 mėnesių draudžiamosios pajamos. Į jas nebebus įskaičiuojamos anksčiau gautos nedarbo išmokos“, – teigiama „Sodros“ pranešime.
Tuo metu pažymima ir tai, jog nauja išmoka bus skiriama tik įgijus naują 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą. Į jį nebus įtraukiamas ankstesnės nedarbo išmokos gavimo laikotarpis.
Pasak G. Sinkevičės, 2025 metais apie 95 tūkst. gyventojų UŽT registravosi pakartotinai, apie 50 tūkst. buvo neišdirbę metų, o apie 30 tūkst. – nė pusės metų.
„Vadinasi, šitos grupės asmenims, kurie pakartotinai registruojasi užimtumo tarnyboje, tai plius minus apie 50 tūkstančių asmenų, šitie pakeitimai galėtų turėti įtakos. Ar tie žmonės išeina su tikslu piktnaudžiauti, mes tikrai nė vienas negalime to pasakyti“, – kalbėjo G. Sinkevičė.
„Sodra“ sako, kad nuo liepos įsigaliosiantys nedarbo išmokų pokyčiai turėtų užkardyti piktnaudžiavimą sistema, kai darbą palikę žmonės neieško darbo, o atostogauja.
Maksimali nedarbo išmoka nuo liepos sieks 1,62 tūkst. eurų ją pradėjus skaičiuoti nuo 70 proc. vidutinio darbo užmokesčio. Dabar maksimali išmoka siekia 1,46 tūkst. eurų. Minimali išmoka padidės nuo 268,3 iki 370 eurų, arba penkių bazinių socialinės išmokos dydžių (74 eurai).
Kilus įtarimams, ragina netylėti
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena, kad darbo sutarties nutraukimas visais atvejais turi būti pagrįstas ir teisėtas.
„Jeigu darbuotojas mano, kad yra atleistas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, jis turi teisę kreiptis į darbo ginčų komisiją per 1 mėnesį nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie galimą savo teisių pažeidimą“, – komentavo inspekcija.
Pasak VDI, darbo kodekse numatyta, kad sutartis gali būti nutraukiama darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių ar dėl svarbių priežasčių, darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės ar dėl darbuotojo kaltės, šalių susitarimu ir kt.
„Kai sutartis yra nutraukiama be rimtų priežasčių, pavyzdžiui, abipusiu susitarimu ar darbuotojo išreikštu noru, darbo sutarties nutraukimo pagrindas turi atitikti tikrąją darbuotojo valią.
Svarbu atsižvelgti į tai, kad darbo sutarties nutraukimo pagrindas turi atitikti tikrąją darbuotojo valią, t. y. negalimas psichologinis darbuotojo spaudimas parašyti pareiškimą (prašymą) nutraukti darbo sutartį savo iniciatyva arba sutikti su pasiūlymu dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu“, – komentavo inspekcija.
Priklauso kompensacija
Pasitaikius atvejui, kai darbo sutarties nutraukimo pagrindas neatitinka tikrosios darbuotojo valios, darbuotojas taip pat turi teisę kreiptis į darbo ginčo komisiją ir inicijuoti darbo ginčą.
VDI atkreipia dėmesį, kad atleidimas darbdaviui nebūtinai reiškia pinigų sutaupymą, kadangi darbo santykių pasibaigimo atveju pastarasis darbuotojui turi sumokėti kompensaciją už nepanaudotas visos trukmės kasmetines atostogas ar jų dalį.
„Teisė gauti piniginę kompensaciją darbo santykių pasibaigimo atveju prarandama praėjus 3 metams nuo kalendorinių metų, kuriais buvo įgyta teisė į visos trukmės kasmetines atostogas, pabaigos, išskyrus atvejus, kai darbuotojas faktiškai negalėjo jomis pasinaudoti“, – komentavo VDI.
Inspekcijos atstovai pažymėjo, kad kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas su minėtu apribojimu nustatyta tvarka ir terminais turi būti išmokama visais atvejais, neatsižvelgiant į tai, kokiu pagrindu pasibaigia darbo sutartis.
„Taigi, sukauptos kasmetinės atostogos arba gali būti išnaudojamos iki darbo santykių pasibaigimo šalių susitarimu, arba darbo santykių pasibaigimo atveju darbuotojui sumokama kompensacija“, – pabrėžė VDI.
Ima žmonės pavizdį o kodėl gi ne?
