Jaunimas atvirauja, kad Panevėžys per mažas ir ten trūksta veiklos, todėl ir kelia sparnus į didmiesčius.
Panevėžys – penktas pagal dydį šalies miestas Šiaurės Lietuvoje. Deja, naujausi registrų centro duomenys atskleidė, kad būtent Panevėžys labiausiai „nukraujavo“ per pastaruosius 25 metus.
Ten gyvenamąją vietą deklaravo beveik 15 tūkstančių mažiau gyventojų. Kai kaimynai Šiauliai, su kuriais Panevėžys dažnai nevengia pasilyginti – maždaug tiek pat ūgtelėjo. Kalbinti panevėžiečiai neslepia, kad problemą mieste mato, tačiau, jog žmonės keliasi gyventi kitur, jų nekaltina:
„Kaltint Panevėžio, kad jis negeras, negražus, nepatogus negalima, nes tuos visus žmones grubiai tariant praryja Kaunas ir Vilnius.“
„Visi ieško kur geriau. O kas čia blogai? Gal per mažas miestas.“
„Ką daryti, jaunų žmonių trūksta. Ką aš jums pensininkas galiu pasakyt tuo klausimu.“
Mažėja jaunimo
O štai ką sako dvi jaunos panevėžietės. Baigusios mokyklą jos taip pat pasiruošusios kelti sparnus iš gimtojo Panevėžio.
„Studijuoti tolyn į Europą. – Po to grįšit į Panevėžį? – Ne. Man per mažas miestas“, – pasakoja panevėžietė Ugnė.
„Liksiu Lietuvoj, bet tikrai ne Panevėžy. Čia užaugau ir man norisi kažkur kitur pabūti“, – pritaria panevėžietė Vesta.
Statistika negailestinga. Jaunimas ne tik išvyksta ir negrįžta į Panevėžį. Liūdną situaciją atskleidžia ir faktas, kad per ketvirtį amžiaus mieste ištuštėjo net 4 mokyklos. Vienos iš uždarytų mokyklų kone 6000 kvadratinių metrų teritorijoje dabar stovi moderniais gyvenamaisiais būstais.
Per maždaug ketvirtį amžiaus mokinių skaičius Panevėžyje sumažėjo daugiau nei perpus. Jei 2000-aisiais mokėsi daugiau nei 22 tūkstančiai mokinių, šiais mokslo metais į mokyklos suolą sėdo mažiau nei 10 tūkstančių. Optimizmo nedaug vertinant ir gimimų skaičių.
„Gimimų skaičius nuo 2000 metų yra sumažėjęs 45 procentus. Tai iš tikrųjų didelis procentas. O mirčių skaičius yra padidėjęs 17 procentų, tai natūrali kaita gyventojų tikrai yra labai neigiama“, – teigia civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Loreta Guokė.
Kiek Panevėžys sumažėjo, tiek paaugo Šiauliai
Aukštos kvalifikacijos specialistų pritraukimas ir jų išsaugojimas, didesni atlyginimai ir patrauklios sąlygos kurtis. Štai kas gali Panevėžį išvesti iš demografinės duobės, teigia Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų vadovas.
„Mes turim investuoti į žmogiškuosius išteklius, galvoti apie būstą, galvoti apie puikias darbo vietas, galvoti apie lengvatas įmonėms, kurios skatina ir kviečia naujus darbuotojus. Mes turim atsigręžt į tuos miestus, kurie didėja ir pažiūrėt, kas yra kaimynystėje ir mes matom ten visur augimą“, – sako Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų vadovas Visvaldas Matkevičius.
Panevėžio plėtros agentūros vadovė analizuoja kaimynų – Šiaulių pavyzdį. Kur registrų centro duomenimis gyventojų skaičius ūgtelėjo maždaug 15 tūkstančių.
„Šiaulių rajono teritorijos gabalėlio prijungimas prie Šiaulių miesto, kas šiek tiek paaugina gyventojų skaičių, taip pat užsieniečių atvykimas. Žiūrime į migracijos rodiklius, Panevėžyje 2024 metais gyveno apie 2,5 tūkstančio užsieniečių, Šiauliuose tokių buvo apie 17 tūkstančių“, – sako Panevėžio plėtros agentūros vadovė Monika Miniotaitė.
Panevėžio plėtros agentūros vadovė siūlo pažvelgti ir į mažesnio miesto privalumus – mažesni kamščiai, nereikia metų metus laukti vietos vaikų darželyje. O atsinaujinančios viešosios erdvės, kultūros įstaigos miestą daro taip pat patrauklesniu.
„Miestas ir yra savotiška prekė, kuri turi rasti savo pirkėją, tą gyventoją, kuris tame mieste jaustųsi geriausiai. Mes orientuojamės į kokybę ir, aišku, tikimės, kad ilgainiui ta kokybė pasimatys ir skaičiuose. Kad kuo daugiau jaunimo būtų. Nenuliūskim. Viskas gerai“, – tikina M. Miniotaitė.
Daugiau apie tai sužinokite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
