Esą tai – viena iš priežasčių, kodėl jauni žmonės delsia kurti šeimas ar susilaukti vaikų.
Ar Aplinkos ministerija turi planą, kaip padidinti būsto įperkamumą, o gal priešingai – dėl atnaujintų europinių reikalavimų statybos gali dar labiau brangti?
Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Aplinkos ministerijos kancleris Povilas Poderskis ir Vilnius TECH Aplinkos inžinerijos fakulteto docentė dr. Rūta Mikučionienė.
Kaip vertinate pastebėjimus, kad būsto įperkamumas yra žemumose? Ar iš tiesų jauniems žmonėms kyla problemų įsigyti būstą?
P. Poderskis: Taip, iš tikrųjų būsto prieinamumo tema visoje Europoje yra labai ant bangos, ypač nuo šios Europos Komisijos darbo pradžios. Tai jau tapo vienu iš europinių prioritetų.
Iki šiol taip nebuvo – tai dažniausiai buvo paliekama šalių narių atsakomybei, bet dabar Europa jau turės bendrą būsto prieinamumo politiką. Tai iš tikrųjų yra labai sveikintina, nes iki šiol Europa veikė atskirose srityse – pavyzdžiui, didindama reikalavimus energinei klasei, įvesdama CO2 mokesčius ir įvairias kitas dedamąsias, skatindama žiedinę ekonomiką ir panašiai.
Tam tikruose fragmentuose ta būsto politika vykdavo, bet bendros tokios politikos nebūdavo. Ta, kuri vykdavo, iš esmės brangindavo statybų kainą, nes vis aukštesni reikalavimai tiek darbų organizavimui, tiek procesams brangina ir darbus, ir medžiagas, ir kelia aukštesnius reikalavimus visam procesui.
Tarkime, Naujasis europinis bauhauzas kaip direktyva ir reikalavimas sukuria tam tikras prielaidas, kad procesai vyktų darniau, architektūra geriau įsipaišytų į vietos kontekstą, bet tai kainuoja laiką. Tas laikas natūraliai transformuojasi į kainą galutiniam vartotojui.
Dėl to būsto, viena vertus, sukuriama mažiau, nes ilgiau užtrunka jį sukurti, kita vertus, jis yra brangesnis, nes ilgiau užtruko jį sukurti, o tai kainavo laiką ir pinigus.
Būsto prieinamumo problema tikrai yra, ji didėja, bet Lietuva šios problemos kontekste yra labai skirtinga. Būsto problemos Tauragėje nėra tokios pačios kaip Vilniuje ir lygiai taip pat jos nėra tokios pačios kaip Klaipėdoje ar kitoje savivaldybėje. Čia labai svarbus yra savivaldybių vaidmuo ir tai, ką jos daro.
Kokie esminiai pakeitimai žadami kalbant apie būsto politiką šiuo klausimu? Kokie sprendimai jau buvo įgyvendinti arba dar bus įgyvendinti?
P. Poderskis: Jeigu kalbame apie statybos leidimus, tai iš esmės yra mūsų priemonė, skirta tiems miestams ir toms savivaldybėms, kurios jau turi būsto rinką. Būsto rinka yra ten, kur vyksta pirkimo ir pardavimo sandoriai.
Tai, pavyzdžiui, Vilnius, Kaunas, Klaipėda. Iš esmės tai yra tie miestai, kuriuose būsto poreikis yra, ten yra būsto pasiūla ir vyksta aktyvus turto kūrimas, tai yra vystymas.
Savivaldybės, turėdamos savo rankose šio proceso vadeles, kartais užsiima nevienareikšmiška įstatymų interpretacija, užvelia procedūras ir tas procesas, kuris turi vykti greitai, kuris yra greitai sureglamentuotas, greitai neįvyksta.
Čia mūsų tikslas yra padaryti tą procesą kuo suprantamesnį, kuo vienodesnį, kuo skaidresnį, kad kuo greičiau būtų galima susiderinti tinkamą vystyti turtą ir jo statybos leidimą.
Tai turėtų sumažinti biurokratijos kainą, nes, įvairiais skaičiavimais, ji sudaro nuo 300 iki 800 eurų už kvadratą. Tai reiškia, kad jeigu šitą galime sumažinti, tai jau prisideda prie to, kad pasiūla bus didesnė, konkurencija bus didesnė ir kaina bus mažesnė.
Bet čia yra sprendimas, kuris skirtas ten, kur būsto rinka yra. Ten, kur jos nėra, šiuo metu kalbamės su savivaldybėmis, bandydami suprasti, kodėl tiksliai ten to nėra, kokius modelius jos taiko, kad tą būstą sukurtų.
Yra įdomių atvejų. Tas pats Širvintų miestelis jau tris daugiabučius vysto, bet galbūt tai labiau dėl to, kad jis yra kaip Vilniaus priemiestis. Pavyzdžiui, Panevėžio savivaldybė vystys daugiabutį, kuriame bus tarnybiniai butai Panevėžio savivaldybės gyventojams.
Yra savivaldybių, kurios vysto socialinius daugiabučius, kas galbūt nėra gera praktika, nes sukoncentruoti socialiai remtinus žmones į vieną vietą nėra gerai. Bet čia mes ieškome, kur tiksliai galėtume padėti ir kaip rasti sprendimus, kad paskatintume plėtrą būtent iš privataus sektoriaus perspektyvos.
Kita tema, kuri gvildenama tarp nekilnojamojo turto vystytojų, yra susijusi su energinės klasės nustatymu ir keliama kartele būstui, kai jis yra statomas. Dabartinis ministras Kastytis Žuromskas buvo minėjęs, kad Kauno technologijų universiteto atstovai turėjo atlikti analizę, ar Lietuva nėra per daug pakėlusį kartelę.
Ar ta analizė jau buvo atlikta, ar vis dar viskas procese?
P. Poderskis: Taip, iš tikrųjų tiek analizė jau buvo atlikta, tiek įstatymo pakeitimai jau yra priimti ir netrukus įsigalios.
Yra padarytas tam tikras švelninimas. Žinoma, mes negalime visiškai nebereikalauti A klasės ir panašiai, bet šiek tiek tuos reikalavimus sumažiname. Tai turėtų apie 10–20 proc. atpiginti galutinį produktą.
Bet, žinoma, tikėtis, kad vien dėl to dabar būstas atpigs, turint omenyje antrąją pakopą ir mažėjančius reikalavimus skolinimuisi, kaip jūs minėjote, nereikėtų. Paklausa ir infliacija turbūt visą šitą labai greitai suvalgys, bet be to būtų dar brangiau.
Norisi paimti konkretų pavyzdį. Tarkime, būstas dabar yra A, A+ arba A++ klasės. Ar po naujų pakeitimų atsirastų kitokie normatyvai dabartiniams pastatams, ar vis tik niekas nesikeistų pagal tas raides, kurios yra rašomos?
P. Poderskis: Tie normatyvai šiek tiek sumažėja. Išorinių sienų sluoksniai galėtų būti mažesni.
Bet čia vėlgi reikia pastebėti, kad kai kurie vystytojai ir statytojai jau yra prisitaikę prie tų reikalavimų, todėl dabar jiems, kad sumažintų [sienų sluoksnį], reikėtų daug dalykų perprojektuoti. Juolab kad tai, kas jau suprojektuota, tikėtina, taip ir bus pastatyta.
Tik naujai projektuojamiems pastatams jau bus taikomos šiek tiek plonesnės sienos.
Pasitikslinimui – tai liečia ne tik viešąsias įstaigas, kai yra statomi vieni ar kiti pastatai, bet ir individualius namus bei daugiabučius, ar ne?
P. Poderskis: Taip.
Gerbiama Rūta, dėliojant šį paveikslą apie energinę klasę, kaip vertinate šias diskusijas? Ar iš tikrųjų Lietuva yra užkėlusi pernelyg aukštą kartelę būtent energinės klasės nustatymui būstui?
R. Mikučionienė: Iš tikrųjų ir taip, ir ne. Jeigu reikėtų vienu žodžiu pasakyti, gal sakyčiau – ne, nes energinio efektyvumo reikalavimai, vykdant visą Europos politiką, tikrai yra reikalingi.
Bet ką aš girdžiu ir iš kanclerio, tai kad iki šiol buvo labai sureikšmintas pastato apvalkalas – sienos, stogai, visas pastato apvalkalas. Ne tiek daug dėmesio buvo kreipiama į vidaus patalpų inžinerines sistemas.
Tas efektyvumas nebuvo visapusiškas. Jis daugiausia buvo orientuotas į patį pastato apvalkalą ir sandarumą. Todėl šie pokyčiai – šiek tiek atlaisvinti, ne tiek sureikšminti tą apvalkalą, bet daugiau dėmesio skirti kitiems dalykams.
Ar tas būstas, ar bet kokios statybos atpigs? Manau, kad neatpigs, nes atsiras kažkokie kiti dalykai, o vystytojai tikrai nenuleis kainų, ras kitus būdus. Šiandien jie jau yra išmokę statyti tikrai efektyvius pastatus.
Jeigu mes dar šiek tiek daugiau dėmesio atkreipsime į pačias technologijas, į tai, kaip energija yra gaminama, generuojama, kaip turėti kuo daugiau atsinaujančios energijos, tada tikrai turėsime efektyvius pastatus – visapusiškai efektyvius, ne tik deklaruojamą klasę.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
