„Šiandien įstatyme nustatytas 100 proc. dydžio rezervas nuo praėjusių metų („Sodros“ išlaidų – BNS) šiandienėje situacijoje tinkamas, kad galėtume amortizuoti (sumažėjusias pajamas ir išlaidas – BNS), jei mus ištiktų tokia krizė, kokia buvo 2009 metais“, – Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje trečiadienį kalbėjo „Sodros“ direktoriaus pavaduotoja Violeta Latvienė.
„100 proc. rezervo poreikis yra su tikslu tik ekonominiams svyravimas išlyginti, galimoms ekonominėms krizėms, tai neturėtų paliesti demografinės situacijos problemų. Jei rezervas būtų naudojamas demografinėms problemoms spręsti, jis ištirptų labai greitai“, – kalbėjo V. Latvienė.
Pasak jos, Lietuvoje įvykus krizei ir valstybės asignavimams nemažėjant, o „Sodros“ įplaukoms smukus, reikėtų 5,3 mlrd. eurų (60 proc. fondo praėjusių metų išlaidų), tuo metu darant prielaidą, kad mažėtų asignavimai, krizei atlaikyti reikėtų 8,6 mlrd. eurų (98 proc.).
„Rezervą reikia turėti, kad būtume tikri, kad mūsų biudžetas tvarus, kad įvykus ekonominėms krizėms galėtume būti tikri, kad pensijų lygis žmonėms nemažėtų, kol situacija ekonominė atsistatytų“, – pridūrė V. Latvienė.
Balandį į „Sodros“ biudžetą grąžinus apie 1,32 mlrd. eurų iš pensijų kaupimą nutraukusių dalyvių sąskaitų fonduose, V. Latvienė sako, kad šie pinigai padidino rezervą, bet ir sukūrė tam tikrų įsipareigojimų ateičiai.
„Jei tuos įsipareigojimus išskaidyti laike, tai yra, kada sugrįžę žmonės sulauks pensinio amžiaus ir kai reikės jų atsineštus pinigus, paverstus apskaitos vienetais, mokėti pensijų formate, matom, kad didžiausias „kalnas“ susidaro apie 2046–2060 metus“, – teigė V. Latvienė.
Valstybės kontrolė: senėjant visuomenei rezervas būtų visiškai išnaudotas iki 2050 metų
Dėl gyventojų atsiimtų pensijų lėšų išaugęs „Sodros“ rezervas nereiškia struktūriškai geresnės pensijų sistemos finansinės būklės, sako Valstybės kontrolės (VK) atstovas.
VK Fiskalinės stebėsenos centro vyriausiasis ekonomistas Jaroslavas Mečkovskis taip pat sako, kad fiskališkai rizikingas ne pats rezervo padidėjimas, o polinkis jį panaudoti sprendimams, kurie dar labiau padidintų valstybės ilgalaikius įsipareigojimus.
„Sukaupto pirmos pakopos („Sodros“ pensijų – BNS) perviršio išsaugojimas būtų itin svarbus siekiant sukaupti rezervą, kuris padėtų atlaikyti demografijos nepalankius pokyčius ir kompensuoti susilpnėjusią antrą pakopą“, – komiteto posėdyje antradienį teigė J. Mečkovskis.
Anot jo, padidėjus rezervui išryškės ir visuomenės senėjimo sukeltas poveikis – prognozuojama, kad nekintant politikai dėl demografinio spaudimo „Sodros“ rezervas būtų visiškai išnaudotas iki 2050 metų.
„Tai reiškia, kad būtų visiškai išnaudota priemonė, kuri turėtų „Sodros“ sistemą gelbėti esant netikėtiems makroekonominiams šokams. Jei nebūtų priimti kiti sprendimai siekiant vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, tektų didinti valstybės skolą. Kalbant apie papildomą pensijų indeksavimą, tai jis dar labiau paspartintų „Sodros“ rezervo nykimą“, – sakė Valstybės kontrolės atstovas.
J. Mečkovskio teigimu, senstant visuomenei augtų „Sodros“ išlaidos: „Per artimiausius dešimt metų dar turėsime „Sodros“ perviršį, bet vėliau ims formuotis nuolatinis arba struktūrinis deficitas, kurį tektų finansuoti „Sodros“ rezervo sąskaita.“
„Šiuo metu vienam senyvo amžiaus asmeniui tenka daugiau nei trys darbingo amžiaus asmenys, o ateityje numatoma, kad šis skaičius sumažės iki dviejų“, – aiškino ekonomistas.
Planuojama, kad šių metų pabaigoje be grįžtančių pensijų pinigų „Sodros“ rezervas sieks 5,28 mlrd. eurų, o su jau pervestais pensijų pinigais jis siektų 6,6 mlrd. eurų, tačiau iki metų pabaigos ši suma, tikėtina, dar išaugs žmonėms toliau atsiimant sukauptas lėšas.
Kai kuriems politikams svarstant, kad daliai gyventojų atsiėmus pensijų lėšas ir pasipildžius „Sodros“ rezervui būtų galima dalį jo naudoti pensijoms didinti, finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas yra suabejojęs, ar tam reikia naudoti rezervą.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė yra sakiusi, kad kitąmet pensijos tikrai bus didinamos, taip pat svarstoma, kokią dalį viršplaninių rezervo lėšų tam panaudoti.
Mažiausiai penktadalį „Sodros“ biudžeto rezervo perviršio naudoti pensijų didinimui pernai rudenį pasiūlė prezidentas Gitanas Nausėda.
