Nepaisant to, kad rezervą pasiekė 1,32 mlrd. eurų papildoma injekcija iš antros pensijų pakopos, LB Ekonomikos departamento direktorė Kotryna Tamoševičienė teigia, kad sukauptų lėšų nepakaks ateities iššūkiams suvaldyti, būtina numatyti papildomus ir tvarius finansavimo šaltinius.
„Šiuo metu turimi rezervai tikrai negali būti ir pensijų auginimo, ir apsaugos nuo krizių šaltinis“, – Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje trečiadienį kalbėjo K. Tamoševičienė.
2025 metų pabaigoje „Sodros“ rezervas siekė apie 4,5 mlrd. eurų ir sudarė apie 64 proc. vienų metų „Sodros“ išlaidų sumos. Valstybė siekia, kad rezervas pasiektų 100 proc. išlaidų dydį.
Šiuo metu galioja taisyklė, pagal kurią pensijos indeksuojamos atsižvelgiant į septynerių metų darbo užmokesčio fondo augimo vidurkį, o indeksavimas sustabdomas, jei prognozuojama, kad išlaidos pensijoms pradės viršyti Jų įmokas.
Remiantis demografinėmis prognozėmis, LB analizė rodo, kad pensijų indeksavimas pirmą kartą turėtų būti stabdomas 2030 metais, o iso iki 2050 metų jis turėtų būti stabdomas iš viso keturis kartus.
„Jau tais metais (2030-aisiais – BNS) dėl demografinių tendencijų išlaidos viršys pajamas. Jau už ketverių metų pirmą kartą (...) pagal galiojančius dabar teisės aktus turėtume nedidinti pensijų“, – teigė K. Tamoševičienė.
Pasak LB, šiuo metu pensijų pajamų pakeitimo norma – santykis tarp vidutinės pensijos ir vidutinio atlyginimo – siekia 47 proc., tačiau tais metais, kai indeksavimas būtų stabdomas, ši norma sumažėtų keliais punktais, nes pensijų augimas būtų įšaldomas, o atlyginimai toliau augtų.
„Tokiu būdu pajamų pakeitimo norma (...) per dešimt metų sumažėtų iki 40 proc., o per visą laikotarpį, po 25 metų ji siektų vos virš 30 proc.“, – teigė K. Tamoševičienė.
Tuo metu „Sodros“ rezervas pamažu būtų kaupiamas ir po 12 metų pasiektų 100 proc. metinių „Sodros“ išlaidų ir toliau augtų.
LB išanalizavo ir kitą scenarijų – jei pensijų indeksavimas nebūtų stabdomas išlaidoms viršijus pajamas ir tam būtų pasitelkiamas rezervas, pakeitimo norma mažėtų švelniau: per 25 metus – iki maždaug 40 procentų.
„Tai reiškia, kad rezervo panaudojimas leistų užtikrinti šiek tiek adekvatesnį pensijų lygį. Svarbu pabrėžti, kad ir šiame scenarijuje pakeitimo norma dėl prastėjančios demografijos vis tiek palaipsniui mažėja“, – teigė LB atstovė.
Pasak jos, tokiu atveju „Sodros“ rezervas palaipsniui mažėtų, jo lygis niekada nepasiektų dabar nustatyto 100 proc. tikslo: „Mažėtų mūsų finansinė pagalvė, kuri skirta krizių laikotarpiams, kad nereikėtų mažinti pensijų krizės laikotarpiais.“
Siekiant, kad pakeitimo norma nekristų ir būtų išlaikoma ties 47 proc., tektų dar intensyviau naudoti „Sodros“ rezervą papildomam pensijų indeksavimui, tačiau tuomet jau 2043 metais rezervo neliktų.
„Norėdami tęsti tokią sistemą tolesnių metų išlaidoms padengti turėtume ieškoti papildomų finansavimo šaltinių, nekalbant apie tai, kad nebeturėtume jokios finansinės pagalvės krizėms“, – teigė LB atstovė.
„Siekiant aukštesnio pensijų lygio būtinai bus reikalingi papildomi ir tvarūs finansavimo šaltiniai“, – pridūrė ji.
Planuojama, kad šių metų pabaigoje be grįžtančių pensijų pinigų „Sodros“ rezervas sieks 5,28 mlrd. eurų, o su jau pervestais pensijų pinigais jis siektų 6,6 mlrd. eurų, tačiau iki metų pabaigos ši suma, tikėtina, dar išaugs žmonėms toliau atsiimant sukauptas lėšas.
