Vaikai ne Lietuvoje, bet milijoninės išmokos – iš Lietuvos: „Sodra“ aiškina, kas vyksta

Tačiau prieš tai pasižiūrėkime, ką nustatė Valstybės kontrolė. Audito duomenimis, vaiko priežiūros išmokos užsieniečiams auga kartais.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Gavę nedarbingumą ir padarę tai – pinigų galite net nematyti: nesakykite, kad neįspėjo

Įspėja gudraujančius nedarbingumo metu: už tokį elgesį reikės grąžinti pinigus

„Sodra“ netikrina, kam ir už ką moka pinigus? Itin išaugo išmokos imigrantams

„Išmokos užsieniečiams auga žaibiškai. Per dvejus metus (2023–2025 m. – red. past.) užsienio valstybių piliečių, gaunančių vaiko priežiūros išmokas Lietuvoje, skaičius išaugo 56,2 proc., o jiems išmokėta suma šoktelėjo 78,6 proc. ir pasiekė 7,94 mln. Eur“, – rašoma Valstybės kontrolės pranešime žiniasklaidai.

Skelbiama, kad audito duomenys atskleidžia paradoksalią situaciją: kol bendras vaiko priežiūros išmokų gavėjų skaičius šalyje traukiasi, užsienio piliečių segmentas auga geometrine progresija.

Bendras išmokų gavėjų skaičius Lietuvoje per trejus metus nuosekliai nukrito net 18,3 proc. – nuo 58 017 asmenų 2023 metais iki 47 416 asmenų 2025 m. Tai gali būti susiję su mažėjančiu gimstamumu: gimsta mažiau vaikų – išmokama mažiau vaiko priežiūros išmokų.

Visiškai priešinga tendencija – ne ES šalių piliečių grupėje, teigia Valstybės kontrolė.

„Čia gavėjų skaičius šovė į viršų 64 proc. (nuo 1 113 iki 1 824 asmenų). Jei 2023 m. užsieniečiai sudarė apie 2 proc. visų gavėjų, tai 2025 m. ši dalis padvigubėjo ir pasiekė 4 proc.“, – rašoma audito pranešime.

Įvardijo, kurių išmokas gaunančių užsieniečių padaugėjo

Taigi kas tie užsieniečiai, kuriems sparčiausiai augo išmokos? Anot Valstybės kontrolės, „įspūdingiausias šuolis“ užfiksuotas Tadžikistano piliečių grupėje, kur gavėjų skaičius per dvejus metus padidėjo net 17 kartų – nuo vos 15 asmenų 2023 metais iki 257 gavėjų 2025 metais.

Panaši tendencija ir su Uzbekistano piliečiais. Išmokų gavėjų skaičius išaugo 6,6 karto, nuo 22 iki 146 asmenų per dvejus metus.

Indijos Respublikos piliečių grupėje, anot Valstybės kontrolės, pastebėtas visiškai naujas reiškinys 2023 metais nebuvo užregistruotas nė vienas išmokos gavėjas, o 2025 metais jų skaičius jau pasiekė 21.

Visgi didžiausia užsieniečių grupė Lietuvoje yra Ukrainos piliečiai, tad nenuostabu, kad jie ir gauna daugiausiai išmokų. Jų gavėjų skaičius per 2023–205 m. padvigubėjo ir išaugo nuo 272 iki 556 asmenų.

Ukrainiečiams išmokėta vaiko priežiūros išmokų suma padidėjo beveik trigubai ir pasiekė 2,3 mln. Eur.  

Tuo metu Europos Sąjungos (ES) piliečių grupėje situacija priešinga. ES, EEE ir Šveicarijos piliečių, gaunančių išmokas Lietuvoje, skaičius išlieka nežymiai sumažėjo nuo 143 iki 138 asmenų.

„Lietuvos socialinei sistemai įtaką daranti darbo jėgos migracija vyksta išskirtinai iš trečiųjų šalių“, – sako auditoriai.

Gauna išmokas ir už vaikus, kurie negyvena Lietuvoje  

Daugiausiai rizikų auditoriai pastebi ten, kur išmokos mokamos už vaikus, kurie nėra įtraukti į Lietuvos gyventojų registrą.

„Tokių gavėjų šalyje per dvejus metus padaugėjo net 14,2 karto (nuo 46 iki 651 asmens), o jiems išmokėta suma išaugo 10,4 karto (iki 1,22 mln. Eur)“, – rašoma pranešime.

Tuo ypač išsiskiria Vidurio Azijos piliečiai. Iš 257 Tadžikistano Respublikos piliečių, gaunančių vaiko priežiūros išmokas, net 95 proc. (244 gavėjai) jas gauna už vaikus, kurie nėra registruoti Lietuvoje.

Analogiška situacija fiksuojama ir Uzbekistano Respublikos piliečių grupėje, teigia auditoriai.  

Valstybės kontrolė taip pat nustatė, Lietuvoje legaliai dirbantys ir socialiniu draudimu draudžiami užsieniečiai naudojasi teise gauti išmokas, net jei jų vaikai ir šeimos fiziškai negyvena Lietuvoje.

„Kadangi šių šalių informacinės sistemos nėra integruotos į ES duomenų mainų tinklus, o „Sodra“ nėra sukūrusi jokių įrankių patikrinti, ar už tuos pačius vaikus nėra mokama jų kilmės šalyje, valstybė turi ribotas galimybes įsitikinti, kad išmokos nedubliuojamos“, – sako Valstybės kontrolė.

„Sodra“ atsakė dėl vaiko priežiūros išmokų užsieniečiams

„Sodra“ paaiškina, kad vaiko priežiūros išmoka yra socialinio draudimo išmoka. Kitaip tariant, teisę į ją žmogus įgyja mokėdamas socialinio draudimo įmokas.

Svarbios kelios sąlygos:

• žmogus turi būti apdraustas Lietuvoje;
• turėti ne mažiau kaip 12 mėnesių socialinio draudimo stažą;
• būti darbdavio išleistas vaiko priežiūros atostogų.

Išmoka mokama vienam iš tėvų, globėjų ar įtėvių, kuris tuo laikotarpiu prižiūri vaiką ir dėl to nebegauna visų ar dalies pajamų.

Tačiau kaip išeina, kad vaiko priežiūros išmokos mokamos ir už Lietuvoje neregistruotus vaikus?

„Šiuo metu teisės aktai nenumato reikalavimo, kad vaikas, kurio priežiūrai skiriama išmoka, būtinai būtų registruotas Lietuvoje. Vaiko priežiūros išmokos skyrimas siejamas ne su vaiko registracijos vieta, o su tėvo ar motinos socialiniu draudimu Lietuvoje, įgytu stažu ir suteiktomis vaiko priežiūros atostogomis“, – paaiškina „Sodros“ patarėja komunikacijai Malgožata Kozič.

„Taigi, vaiko priežiūros išmoka nėra išmoka „už vaiką“. Vaiko priežiūros išmoka yra socialinio draudimo išmoka, kuri iš dalies pakeičia tėvų laikinai prarandamas darbines pajamas“, – apibendrina ji.

Štai kada išmokos priklauso emigrantams

Tik čia iškyla klausimų. Valstybės kontrolė nustatė, kad Lietuvoje apdrausti užsieniečiai gauna išmokas, net jei jų vaikai ir šeimos fiziškai negyvena Lietuvoje.

Jeigu vaikas negyvena Lietuvoje, akivaizdu, jis yra kitoje šalyje. Nepilnametis negali būti vienas, todėl jis privalo gyventi kartu su bent vienu iš savo tėvų/globėjų. Logiška, kad jis yra tas, kuris laikinai nedirba, jis juk prižiūri vaiką.

Vadinasi, vaiko priežiūros išmoką turėtų mokėti ta šalis, kurioje vaikas gyvena.

Klausimų kyla ir dėl emigrantų – ar vaiko priežiūros laikotarpiu jie gali gauti išmokas iš Lietuvos?

„Jeigu žmogus dirbo Lietuvoje, čia mokėjo socialinio draudimo įmokas, įgijo reikiamą stažą, buvo išleistas vaiko priežiūros atostogų ir jam paskirta išmoka, jos mokėjimo laikotarpiu jis gali gyventi kitoje šalyje. Dabartinis reguliavimas išmokos teisės nesieja nei su išmokos gavėjo, nei su vaiko faktine buvimo vieta.

Tačiau jeigu žmogus dirbo kitoje valstybėje ir ten mokėjo socialinio draudimo įmokas, socialinio draudimo išmoką jam paprastai skiria ta valstybė“, – atsakė M. Kozič.

„Sodra“ užsieniečių tėvų prašo pažymų

„Sodros“ duomenimis, šiuo metu Lietuvoje vaiko priežiūros išmokas gauna apie 2 tūkst. užsienio šalių piliečių.

„Nors pažeidimų nenustatyta, migracijos procesai ir didėjantis tokių gavėjų skaičius rodo, kad dabar yra tinkamas metas įvertinti galimas rizikas ir ieškoti sprendimų, kaip jas valdyti ateityje“, – sako M. Kozič.

„Sodros“ atstovė akcentuoja, kad pagrindiniai auditorių pastebėjimai susiję su dviem sritimis:

• kaip patikrinti, ar už tą patį vaiką analogiška išmoka nėra mokama kitoje valstybėje; 
• kaip vertinti išmokų gavėjų užsienyje gaunamas pajamas.

Anot M. Kozič, Europos Sąjungos valstybėse šiuos klausimus spręsti paprasčiau, nes veikia bendras teisinis reguliavimas: socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentai ir bendros duomenų apsikeitimo sistemos.

Tačiau su daugeliu trečiųjų šalių tokių duomenų mainų mechanizmų nėra, dėl ko sunku gauti duomenis apie Uzbekistano, Tadžikistano ir kitų šalių piliečius bei jų padėtį.

„Pirmiausia reikalingas teisinis reguliavimas, kuris aiškiai nustatytų patikrinimų tvarką. Turint aiškų teisinį pagrindą galima sukurti nuoseklią ir veiksmingą kontrolės sistemą“, – pabrėžia M. Kozič.

„Sodra“ esą jau ėmėsi papildomų priemonių – tikrina, ar išmokos už tą patį vaiką nedubliuojamos.

„Nuo šių metų pradžios užsienio šalių piliečių, besikreipiančių dėl vaiko priežiūros išmokų, prašoma pateikti pažymas iš savo valstybės institucijų, patvirtinančias, kad už tą patį vaiką analogiška išmoka nėra mokama“, – pasakoja M. Kozič.

„Šios priemonės leidžia geriau valdyti galimas rizikas jau dabar, tačiau ilgalaikiam sprendimui būtinas aiškus teisinis reguliavimas, atitinkantis šiandieninę tarptautinės darbo rinkos ir migracijos realybę“, – priduria ji.

Sinica: „Turime ryžtingai apkarpyti šias išlaidas“

Į auditą sureagavo Nacionalinio susivienijimo pirmininkas Vytautas Sinica. „Užsieniečiai kibo į pašalpas“, – pareiškė jis.

„Valstybės kontrolė paskelbė įspūdingą statistiką: valstybė moka milijonus imigrantų motinystės išmokoms, virš milijono vien už vaikus, kurių net nėra mūsų šalyje.

Dažniausi naudos gavėjai – musulmoniškos šalys. O dar net šeimų susijungimo teisė nepradėta masiškai taikyti. Valstybė neturi leisti užsieniečiams iš už ES ribų naudotis ypač dosnia Lietuvos motinystės išmokų sistema“, – birželio 4 d. feisbuke rašė Seimo narys.

Visgi V. Sinica pateikia neteisingą informaciją. Didžiausi naudos gavėjai, kitaip tariant, didžiausia išmokas gaunančių asmenų grupė, yra ukrainiečiai, kurių dauguma ne musulmonai.

Tiesa, jeigu kalbėsime, kurių išmokų gavėjų skaičius išaugo sparčiausiai, tai būtų Tadžikistano piliečių. Kaip žinia, Tadžikistane vyraujanti religija yra islamas.

Trečiadienį, birželio 10 d., V. Sinica paskelbė dar vieną įrašą, kuriame perfrazavo Valstybės kontrolės duomenis.

„Valstybės kontrolė skelbia, kad nors bendrai vaiko priežiūros išmokų mažėja, nes mažėja vaikų, bet užsieniečiams Lietuva jų sumoka vis daugiau – jau 8 milijonus kasmet. Daugiausiai atvykusiems iš Tadžikistano, Uzbekistano ir Indijos. Dar daugiau, virš milijono jau sumokame vaikams, kurie net negyvena Lietuvoje. Jų tėvai čia tik susirenka dosnias europietiškas išmokas“, – komentuoja V. Sinica.

„Kas galėjo tikėti, kad imigrantai čia tik dirbs ir uždirbs mokesčius į biudžetą, gerovės valstybės neišnaudodami? Turime ryžtingai apkarpyti šias išlaidas“, – priduria jis. 

Tyrėja nustebo, bet ne dėl skaičių

Lyčių lygybės ir lygių galimybių tyrėja U. Litvinaitė perskaičiusi pranešimą apie atliktą auditą nustebo, bet ne dėl skaičių.

„Skaitydama Valstybės kontrolė pranešimą apie jų atlikto 2025m. socialinių fondų finansinio audito išvadas, negalėjau patikėti, jog tai – valstybinės institucijos oficialiai išplatintas tekstas. Nuorodą radau vieno ekstra-dešinio politiko feisbuko įraše, tad visiškai rimtai pamaniau, kad radikali dešinė prasuko gerą bajerį pasivadindami „aukščiausiąja audito institucija“, – feisbuke rašo ji.

Tyrėjai labiausiai užkliuvo tai, kaip apibūdinami šie skaičiai ir kokios formuluotės naudojamos.

„Dramatiški, emocionalūs, paniką keliantys išsireiškimai (tiesa, nemaža dalis taip pat skamba kaip keisti vertalai, bet grėsmės lygis matyt reikalavo publikuoti tekstą nelaukiant kalbos redaktorės pastabų): „auga žaibiškai“, „auga geometrine progresija“, „didžiausia kontrolės anomalija“, „šovė į viršų“, „ypatingas šio fenomeno mastas“, „aklas [valstybės institucijų] pasitikėjimas“, „būtini skubūs teisėkūros pakeitimai“, – komentuoja U. Litvinaitė.

„Iš pažiūros, dramatiški ir skaičiai: 56 proc., 79 proc., 8 mln. (beveik), 17 kartų, 95 proc.“, – priduria ji.

Tyrėja akcentuoja, kad tai – ne apie mirtingumą nuo naujos ligos ar neregėto masto korupciją teismuose.

„Ne, šis aliarmistinis diskursas yra apie nei daugiau, nei mažiau nei 1824 vaiko priežiūros išmokas gaunančius, Lietuvoje legaliai gyvenančius ir socialinio draudimo įmokas mokančius užsieniečius (pačios Valstybės kontrolės tame pačiame pranešime skelbiami faktai). Kas yra 64 proc. daugiau nei 2023 m.“, – pažymi U. Litvinaitė.

Ir pacituoja tai, ką nurodė Valstybės kontrolė – kiek išmokų gavėjų iš užsienio padaugėjo Lietuvoje nuo 2023 iki 2025 m. Pavyzdžiui, kad Indijos Respublikos piliečių grupėje 2023 m. nebuvo užregistruotas nė vienas išmokos gavėjas, o 2025 metais jų skaičius pasiekė 21.

„21!!! 21 Lietuvoje legaliai dirbanti/s indas/ė, turinti/s kūdikį ar mažametį, gauna prakeiktus 500 ar kiek daugiau eurų tam vaikui auginti!!! Siaubas!!!“ – ironizuoja U. Litvinaitė.

Litvinaitė: sveikinu Valstybės kontrolę praradus kontrolę iš savo rankų

Visgi gimstamumas Lietuvoje kasmet mažėja, tačiau auga migrantų skaičius. Tą akcentuoja ir U. Litvinaitė, tačiau tuo pat metu pabrėžia, kad Lietuva esą neišsiskiria iš kitų Europos valstybių.

„Dėl visa ko, kam neaišku, tai Lietuvoje vaikus auginančių bei išmokas tam tikslui gaunančių asmenų absoliuti dauguma – jei tiksliau, maždaug 96 proc. – yra Lietuvos piliečiai, kurie turbūt 99,99999 proc. yra balti kaip vaniliniai ledai“, – rašo tyrėja.

„Valstybės kontrolė negali juodu ant balto parašyti, kad baltoji rasė ar teisingas lietuviškas feno-etno-tipas Lietuvoje nyksta, todėl vadina šią situaciją „paradoksalia“. Tik kažkodėl ši „paradoksali“ situacija man įtartinai panaši į bet kurios kitos turtingos valstybės situaciją, ir atrodo ne kaip paradoksali, o ganėtinai normali. Mėgčiau aš tai ar nemėgčiau, taip tiesiog yra“, – sako ji

Tyrėja sutinka, kad prasminga klausti kodėl valstybė moka už Lietuvoje negyvenančius vaikus, tai yra 651 asmenį.

„Bet tai turėtų vesti prie daug atidesnio tyrimo (ar tie vaikai išties čia negyvena?; koks biurokratinis ar teisinis liapsusas leidžia tokius atvejus?), o ne pavertimo šio menko bendrame kontekste skaičiaus į žibalą, ir jo pylimo į jau ir taip įsisiautėjusį rasizmo ir susipriešinimo laužą mūsų kone karo nuotaikomis gyvenančiai, susipriešinusiai, nelygiai, įsiaudrinusiai, kitataučių nepažįstančiai ir dėl to jų bijančiai, nuo istorinės aukos komplekso vis dar neišgijusiai ir nei valdžia, nei savo institucijomis nepasitikinčiai visuomenei“, – rašo U. Litvinaitė.

Tyrėja kelia klausimą, kas yra daroma su lietuvių emigrantų šeimomis – ar jų pajamos užsienyje yra tikrinamos?

Primename, kad Lietuvos piliečiams, kurių deklaruota gyvenamoji vieta yra Lietuvoje arba kurie Lietuvoje išbūna 183 arba daugiau dienų per metus ir kitomis sąlygomis, reikia deklaruoti užsienio valstybėse gautas pajamas.

Kokiais atvejais Lietuvos piliečiai, gyvenantys arba dirbantys užsienyje gali gauti mūsų valstybės išmokas, „Sodra“ paaiškino jau prieš tai.

„Ironiška, bet sveikinu Valstybės kontrolę praradus kontrolę iš savo rankų. Visom prasmėm. Na, nebent įgalinti kraštutinę dešinę buvo jūsų tikslas. Kas gi yra labai tikėtina“, – savo įžvalgomis dalijasi U. Litvinaitė.