Sveikas žarnynas

Ryte kava paskubomis, pietūs prie kompiuterio, kelios valandos beveik nepakylant nuo kėdės, o vakare – didesnė vakarienė ir poilsis ant sofos. Tokia diena daugeliui atrodo visiškai įprasta, tačiau žarnynas ją gali vertinti kiek kitaip. Pilvo pūtimas, tempimas, sunkumo jausmas ar pasikeitęs tuštinimasis kartais tampa pirmuoju ženklu, kad kasdienėje rutinoje jam kažko trūksta. Sklandi virškinimo veikla dažniausiai neprasideda nuo vieno stebuklingo produkto ar griežtos taisyklės.

Kai vakare pilvas atrodo gerokai didesnis nei ryte, pirmiausia pagalvojame, kad kaltas maistas. Pradedate mintyse peržvelgti dienos maisto racioną, ieškoti „kalto“ patiekalo ir svarstyti, ko kitą kartą geriau atsisakyti. Tačiau kartais atsakymo lėkštėje galima ir nerasti. Pilvo pūtimas ne visada turi vieną aiškią priežastį, todėl pasikartojant šiam pojūčiui verta į savo savijautą pažvelgti plačiau. Štai 7 priežastys, dėl kurių pilvą gali pūsti net ir tuomet, jei mityba nepasikeitė.

Vieną dieną kelnių saga spaudžia nuo išsipūtusio pilvo, kitą tenka skubiai ieškoti tualeto, o dar kitą – atrodo, kad žarnynas apskritai nusprendė „atostogauti“. Pavieniai virškinimo sutrikimai pažįstami daugeliui ir nebūtinai reiškia, kad kažkas yra negerai. Tačiau kai tie patys nemalonūs pojūčiai pradeda vis sugrįžti, numoti į juos ranka darosi vis sunkiau.

Iki svarbaus susitikimo liko pusvalandis, bet staiga pradeda raižyti pilvą? Prieš egzaminą tenka dažniau užsukti į tualetą, o įtemptą savaitę vakarais vargina pilvo pūtimas, nors valgėte lygiai tą patį, ką ir visada? Tokios situacijos gali atrodyti kaip keistas sutapimas, tačiau žarnynas į mūsų emocinę būseną iš tiesų gali reaguoti labai jautriai. Stresas pasireiškia ne tik neramiomis mintimis ar prastesniu miegu – kartais apie įtampą pirmasis praneša pilvas.

Vieną savaitę pilvas ramus – galima valgyti beveik viską ir nė nesusimąstyti apie virškinimą. Kitą – prieš išeinant iš namų tenka kelis kartus apsilankyti tualete, po pietų pradeda pūsti pilvą, o išsiruošus į kelionę ramiau tik tada, kai žinai, kur prireikus galėsi sustoti. Toks savijautos nepastovumas būdingas dirgliosios žarnos sindromui (toliau – DŽS). Nemalonūs pojūčiai kuriam laikui gali beveik visiškai išnykti, o vėliau netikėtai sugrįžti.

Po sočios vakarienės pilvas atrodo įsitempęs ar išsipūtęs, o diskomfortas nepraeina net po kelių valandų? Toks jausmas bent retkarčiais pažįstamas daugeliui. Dažniausiai pilvo pūtimas nėra pavojingas ir praeina savaime, tačiau kartais jis gali būti ženklas, kad virškinimo sistema siunčia signalą atkreipti į ją daugiau dėmesio. Kaip atskirti, kada pilvo pūtimas yra visiškai normalus, o kada jau reikėtų ieškoti priežasties? Kodėl pučia pilvą? Dujos virškinamajame trakte susidaro natūraliai.

Vasarą keičiasi ne tik dienotvarkė, bet ir mitybos įpročiai – dažniau valgome ne namuose, kepame kepsninėse, ragaujame naujų patiekalų. Dėl to dažniau pasitaiko ir virškinimo sutrikimų. Nors pilvo pūtimas, rėmuo ar trumpalaikis diskomfortas dažniausiai susiję su pasikeitusia mityba, užsitęsę ar pasikartojantys simptomai gali signalizuoti rimtesnes sveikatos problemas.

Esate jautę pilvo skausmą prieš egzaminą ar darbo pokalbį? Greičiausiai šį skausmą sukėlė ne virškinimo sutrikimai, o nervinė sistema. Vis dažniau kalbama apie vadinamąją žarnyno ir smegenų ašį – stiprų ryšį, kuris jungia mūsų virškinimo ir centrines nervų sistemas. „Eurovaistinės“ vaistininkė Toma Gečienė pataria, kokius savo kasdienybės įpročius galime pakeisti, kad abi šios organizmo sistemos veiktų suderintai.

Pilvo pūtimas, vidurių užkietėjimas, rėmuo ar pilvo skausmas – simptomai, su kuriais bent kartą gyvenime susiduria daugelis žmonių. Tačiau kada jie tėra laikinas organizmo signalas, o kada gali įspėti apie rimtesnius sveikatos sutrikimus? Laidoje „Užeikite kas laukiate“ vaikų chirurgas Benediktas Jonuška kartu su gydytoja gastroenterologe Diana Žukauskiene aptaria dažniausius virškinamojo trakto negalavimus, paneigia paplitusius mitus ir paaiškina, į kokius simptomus numoti ranka tikrai nereikėt...

Esate jautę pilvo skausmą prieš egzaminą ar darbo pokalbį? Greičiausiai šį skausmą sukėlė ne virškinimo sutrikimai, o nervinė sistema. Vis dažniau kalbama apie vadinamąją žarnyno ir smegenų ašį – stiprų ryšį, kuris jungia mūsų virškinimo ir centrines nervų sistemas. „Eurovaistinės“ vaistininkė Toma Gečienė pataria, kokius savo kasdienybės įpročius galime pakeisti, kad abi šios organizmo sistemos veiktų suderintai.

Nors šis vaisius nėra labai populiarus ir retai atsiduria pirkinių krepšeliuose, jis gali turėti didžiulę įtaką virškinimo sistemos veiklai. Mokslininkai atkreipia dėmesį, kad vienas egzotinis vaisius turi daugiau skaidulinių medžiagų nei populiarusis avokadas, o jo nauda sveikatai gali nustebinti. Daugelio žmonių kasdienėje mityboje dominuoja gerai žinomi vaisiai: obuoliai, braškės, mėlynės, bananai ar avokadai.

Antibiotikai yra svarbi bakterinių infekcijų gydymo dalis, tačiau kartu su ligą sukeliančiomis bakterijomis jie neišvengiamai paveiks ir natūralią žarnyno mikrobiotą. Dėl šios priežasties daliai žmonių gydymo metu ar po jo pasireiškia virškinimo sutrikimai – viduriavimas, pilvo pūtimas ar bendras diskomfortas. Šie pokyčiai susiję su laikinais žarnyno mikroorganizmų pusiausvyros sutrikimais.

Antibiotikai yra vieni svarbiausių šiuolaikinės medicinos vaistų, padedančių gydyti bakterines infekcijas ir išvengti rimtų ligos komplikacijų. Šie vaistai turėtų būti vartojami tik gydytojui juos paskyrus, nes netinkamas ar nepagrįstas jų vartojimas gali ne tik būti neveiksmingas, bet ir padidinti atsparumo antibiotikams atsiradimo riziką. Antibiotikai veikia ne tik ligos sukėlėjus.

Pilvo pūtimas, viduriavimas ar vidurių užkietėjimas – bent su viena iš šių problemų daugelis yra susidūrę. „Eurovaistinės“ vaistininkė Elvyra Ramaškienė pasakoja, kad dažnu atveju tokie negalavimai yra susiję su sutrikusia žarnyno mikrobiota, kitaip tariant, gerųjų bakterijų pusiausvyra. Ji paaiškina, kaip pasirūpinti savo virškinimu ir kokią įtaką tam turi probiotikai. „Mūsų žarnyne gyvena trilijonai mikroorganizmų, sudarančių išties sudėtingą ir darnią ekosistemą.

Visus nors kartą gyvenime yra užklupęs viduriavimas. Dėl tuštinimosi skystomis išmatomis gali kilti dehidratacija, todėl viduriuojant svarbu gerti daug vandens. Dažniausiai viduriavimą sukelia trumpalaikė liga, pavyzdžiui: apsinuodijimas maistu ar virusas, tačiau kartais „palaisvėję viduriai“ įspėja apie rimtą sveikatos sutrikimą.

Rauginti kopūstai lietuvių virtuvėje – ne tik tradicinis garnyras, bet ir sveikos mitybos simbolis. Vieni juos giria dėl geresnio virškinimo, kiti vadina natūraliu probiotiku ar net „supermaistu“. Tačiau ar tikrai kasdienė porcija gali sustiprinti imunitetą, padėti numesti svorio ir subalansuoti hormonus? O gal per didelis kiekis gali pakenkti? Apie tai, kuo rauginti kopūstai naudingi organizmui ir kam jų reikėtų vengti, pasakoja biochemikė, dietologė, mitybos specialistė, funkcinės medici...

Infekcija, jautrumas, netolerancija tam tikriems maisto produktams ar jų sudėtinėms dalims, išsibalansavusi žarnyno mikrobiota, kai kurių vaistų vartojimas, stresas ar lėtinės ligos – tik dalis viduriavimą sukelti galinčių priežasčių. Anot vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkės Giedrės Stankevičienės, pasireiškus viduriavimui, pacientai dažniausiai stengiasi kuo greičiau jį sustabdyti, tačiau jų pasirinkti būdai ne visada yra tinkami ir saugūs.

Žarnynas tituluojamas antrosiomis žmogaus smegenimis – sveikas žarnynas ir subalansuota mikrobiota neabejotinai yra viena iš geros savijautos dedamųjų. Vis tik, kaip Artur Lebedenko tinklalaidėje „Tapk geresniu“ pastebi gydytoja gastroenterologė Evelina Ruibienė, savo žarnynui skiriame nepakankamai dėmesio.

Viduriavimas dažnai vertinamas kaip trumpalaikis ir nepavojingas negalavimas, tačiau jis gali sukelti rimtų sveikatos pasekmių. Dėl intensyvaus skysčių ir elektrolitų netekimo organizmas greitai praranda pusiausvyrą, o tai gali paveikti širdies veiklą, smegenų aprūpinimą krauju ir bendrą savijautą. Nors dehidratacija dažnai siejama su karščiu ar fiziniu krūviu, ji itin dažnai pasireiškia būtent viduriuojant.

Kiekviena mama žino, kad vaikai serga dažniau nei norėtųsi. Vieną dieną jie linksmai laksto kieme, o kitą – jau guli lovoje su pakilusia temperatūra ar pilvo skausmais. Nors dauguma tokių negalavimų praeina savaime, jie gali sukelti nemažai streso tėvams, ypač tada, kai simptomai prasideda vakare ar savaitgalį, kai gydytojo konsultacijos reikia laukti ilgiau. Viena iš dažniausių problemų, su kuria susiduria mažų vaikų tėvai, – virusinis viduriavimas.

Tikriausiai daugelis yra girdėję apie žarnyno infekcinę ligą – rotavirusą, kuriuo dažniausiai serga kūdikiai ir maži vaikai, tačiau ja gali užsikrėsti ir suaugusieji. Vaikai, lankantys darželius, dažniau suserga šia liga bei yra viruso nešiotojai, galintys užkrėsti ir kitus šeimos narius. Šiame straipsnyje pateiksime svarbiausią informaciją, kaip elgtis, jei vaikas suserga rotavirusu: kokia turėtų būti pirmoji pagalba, kaip tėvai gali apsisaugoti nuo šio viruso bei ką daryti užsikrėtus.

Ūminis viduriavimas – dažna, bet neretai pavojinga būklė, su kuria bent kartą gyvenime yra susidūręs beveik kiekvienas. Šis negalavimas prasideda staiga ir paprastai trunka kelias dienas, tačiau nesiimant tinkamų priemonių gali sukelti rimtų pasekmių – nuo organizmo dehidratacijos iki įvairių komplikacijų, ypač vaikams, senyvo amžiaus žmonėms ar sergantiems lėtinėmis ligomis.

Gastroenteritas – dažniausia viduriavimo (diarėjos) ir vėmimo priežastis. Vaikams ligos eiga gali būti itin sunki, kadangi organizmui pradeda labai greitai trūkti skysčių. Gastroenterito simptomai Vaikas viduriuoja ir išvemia suvalgytą maistą; Prieš tuštinimąsi jaučiami pilvo skausmai; Pakyla kūno temperatūra; Organizmas netenka daug skysčių.

Viduriavimas – dažna sveikatos problema, galinti smarkiai sutrikdyti kasdienę rutiną ir sukelti daug nepatogumų. Apie šią būklę kalbėti dažnam nejauku, tačiau ją ignoruoti – ne išeitis. „Eurovaistinės“ vaistininkė Gabija Nienė dalijasi svarbia informacija: kaip tinkamai gydyti viduriavimą ir kokių klaidų būtina vengti. Kas sukelia viduriavimą? „Pagrindiniai viduriavimo simptomai – vandeningos, skystos išmatos, pilvo pūtimas ir skausmas, staigus poreikis tuštintis.

Atostogos – tai laikas, kai norisi pailsėti, atsipalaiduoti, grožėtis naujais kraštovaizdžiais ir pažinti vietinių kultūrą. Deja, keliaujant, ypač į šiltuosius kraštus, dažnai tenka susidurti su viduriavimu. Ši sveikatos problema atsiranda dėl pasikeitusios žarnyno mikrofloros, kuriai įtakos turi tiek pasikeitusi aplinka, tiek maistas. Šiame straipsnyje apžvelgsime pagrindines viduriavimo priežastis ir pasidalinsime patarimais, kaip galima to išvengti ir ką daryti pajutus pirmuosius simptomus.

Viena dažniausių sveikatos problemų, su kuria susiduria žmonės kelionių metu, ypač lankantis tropinėse šalyse, – diarėja. Nors dažniausiai ši būklė nėra itin pavojinga gyvybei, ji gali gerokai apkartinti kelionę ir pakeisti visus planus. Kodėl ši liga pasireiškia tarp keliautojų ir kokie jos simptomai? Kaip įmanoma jos išvengti ir ką daryti susirgus? Apie tai plačiau apžvelgsime šiame straipsnyje.

Visus nors kartą gyvenime yra užklupęs viduriavimas. Dėl tuštinimosi skystomis išmatomis gali kilti dehidratacija, todėl viduriuojant svarbu gerti daug vandens. Dažniausiai viduriavimą sukelia trumpalaikė liga, pavyzdžiui: apsinuodijimas maistu ar virusas, tačiau kartais „palaisvėję viduriai“ įspėja apie rimtą sveikatos sutrikimą.

Viduriavimas – pasituštinimas skystomis ar vandeningomis išmatomis daugiau nei 3 kartus per parą. Sunkus viduriavimas pavojingas mažiems vaikams bei vyresnio amžiaus žmonėms, taip pat turintiems imunodeficitą. Gydant bet kokios kilmės viduriavimą svarbu kuo greičiau atkurti prarastų skysčių kiekį bei žarnyno gleivinės vientisumą.

Vienas nemaloniausių galinčių užklupti virusų yra liaudyje „skrandžio gripu“ pramintas virusinis gastroenteritas, reiškiantis skrandžio ir žarnyno uždegimą. Kadangi šis virusas plinta žaibiškai, svarbu žinoti pagrindinę informaciją apie jį. Šia tema naujienų portalo tv3.lt skaitytojams sutiko papasakoti „Camelia“ vaistinių tinklo vaistininkas Rimvydas Blynas.

Daugybė žmonių jaučia gėdą, kalbėdami apie savo tuštinimosi įpročius, tačiau tai – labai svarbi kasdienybės dalis, leidžianti sužinoti ar pakankamai rūpinamės savo sveikata. Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Judita Voverė paaiškina, ką galime padaryti patys, kad virškinimo sistema dirbtų sklandžiau ir kaip atskirti, kada dėl pakitusio tuštinimosi reikėtų sunerimti.

Užklupus ligoms, su kuriomis organizmas pats negeba susitvarkyti, tenka pasitelkti antibiotikus. Vis dėlto, antibiotikų vartojimas gali sukelti nepageidaujamų poveikių, tarp kurių vienas dažniausių – viduriavimas. Kodėl kai kurie žmonės susiduria su šiuo negalavimu, o kiti – ne? Kas vyksta žarnyne antibiotikų vartojimo metu? Kaip galima apsisaugoti nuo šios problemos ir kokie gydymo būdai efektyviausi? Apie tai plačiau apžvelgsime straipsnyje.

Artėja šventės – laikas, kai dažnai vaišinamės gausiais patiekalais, o žiema atneša ne tik džiaugsmą, bet ir įvairius virusus, kurie lengvai plinta tarp žmonių. Persivalgymas, nekokybiškas maistas ar virusinė infekcija gali tapti viduriavimo priežastimi. Todėl svarbu žinoti, kaip tinkamai pasirūpinti savimi ir artimaisiais, jei šis nemalonus sutrikimas užkluptų. Kokius skysčius gerti? Suviduriavus svarbiausia yra išvengti dehidratacijos.

Kasmet daugelis susiduria su tokiais sveikatos nemalonumais – tai virusiniu gastroenteritu, o paprasčiau – skrandžio gripu. Šią ligą gali sukelti įvairūs virusai, bakterijos ar parazitai, tačiau dažniausiai ją išprovokuoja rotavirusai arba norovirusai. Skrandžio gripas paprastai užtrunka kelias dienas, tačiau jo pasekmės gali būti nemalonios ir net pavojingos, jei nesusitvarkoma su dehidratacija ir kitais simptomais.

Nuo dirgliosios žarnos sindromo (DŽS) visame pasaulyje kenčia apie 11 procentų žmonių. Pasak specialistų, šis sutrikimas apipintas daugybe klaidingų įsitikinimų, todėl pats laikas juos išsklaidyti ir išsiaiškinti tiesą. 1. Tiksliai žinoma, kas sukelia dirgliosios žarnos sindromą Nors jau atlikta ir toliau atliekama daugybė tyrimų analizuojant, kas sukelia dirgliosios žarnos sindromą, tačiau kol kas tiksli priežastis nėra nustatyta.

Norintys išvengti virusų, žino, kaip svarbu stiprinti imunitetą bei laikytis tinkamos rankų higienos, tačiau žarnyno mikrobiotos svarba – prisimenama gana retai. Kaip paaiškina „Camelia“ vaistininkas Deimantas Auškalnis, žmogaus žarnyne aptinkama maždaug 60 proc. imuninių ląstelių, kurios ne tik padeda atpažinti blogąsias bakterijas, bet ir saugo organizmą nuo įvairių susirgimų.

Kasmet pasaulyje užfiksuojama apie 700 milijonų noroviruso infekcijos atvejų, o trečdalį sergančiųjų sudaro vaikai iki 5 metų amžiaus. Deja, nors ši, itin užkrečiama, infekcija pasižymi nemaloniais, kasdienybę trikdančiais simptomais, jai specifinio gydymo nėra. Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkas Rimvydas Blynas pasakoja, kaip suvaldyti varginančius ligos simptomus ir paskatinti greitesnį organizmo atsistatymą.

Su virškinimo sistemos veikla susiję negalavimai – vieni iš dažniausiai tarp pacientų pasitaikančių sveikatos sutrikimų. Dažnai jie užklumpa netikėtai, sukelia didelį diskomfortą ir apsunkina kasdienines veiklas. Trakų „InMedica“ klinikos šeimos gydytoja Karolina Girdvainytė pasakoja, kokių gyvensenos įpročių svarbu laikytis, siekiant sumažinti virškinimo problemų grėsmę, ir kokių požymių itin svarbu neignoruoti.

Dirgliosios žarnos sindromas – funkcinis žarnyno susirgimas, pasireiškiantis virškinamojo trakto sutrikimais, kurie neigiamai veikia gyvenimo kokybę, ilgainiui gali atsirasti ir psichologinių problemų.  „Šis sutrikimas išlieka visą gyvenimą, bet išmokus valdyti jo simptomus, galima pasiekti remisiją“, – tvirtina Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centro gydytoja gastroenterologė Gabrielė Milaknytė.

Atkeliavusios iš Pietų Amerikos regiono ir skaičiuojančios daugiau kaip 7 tūkst. metų, paprikos netruko išpopuliarėti visame pasaulyje ir tapti daugelio virtuvių pažibomis. Pasirodo, margaspalvės paprikos yra ne tik patrauklios ir savo spalvomis žadinančios apetitą, bet ir sveikatai itin palankios, įvairiapusiškai virtuvėje panaudojamos daržovės, kai kurių vitaminų kiekiais smarkiai lenkiančios kitas daržo gėrybes.

Šiuo metu Lietuvoje atšilus orams, siaučia užkrečiamos žarnyno ligos, liaudiškai vadinamos „skrandžio gripu“. Tai rota, noro ir kitų virusų sukelta infekcija, kuria įprastai užsikrečia visa šeima. Vis daugiau tėvų ir vaikų skundžiasi negalavimais, todėl gydytoja įspėja saugotis. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, šių metų pirmą mėnesį buvo užfiksuota daugiau užsikrėtimų rota ir noro virusų sukeltomis infekcijomis nei praėjusiais metais.