O kol įmonės skatina darbuotojus aktyviau vakcinuotis, valdžia sprendžia, kada pastiprinančia trečiąja doze nuo koronaviruso skiepyti ne tik medikus, bet ir likusius gyventojus.
Šiauliuose įsikūrusios Neaustinių medžiagų fabriko grupės darbuotojai pasakoja:
„Ne dėl to skiepijausi, man reikėjo operacijai skiepo, aš tik dėl to skiepijausi, o taip tai man vienodai. Dar nebuvo paskelbę loterijos, o aš jau pasiskiepijau.“
„Gal kai kuriuos ir paskatino, ypač kai padidino prizą.“
„Laukiau, kol kažkiek daugiau žinių bus apie skiepus.“
Įmonių grupės vadovybė nusprendė nieko nelaukti ir skatinti vakcinaciją piniginiais prizais, mat pernai pandemija smogė iš visų jėgų ir pridarė didžiulių nuostolių. Neaustinių medžiagų fabriko grupėje dirba daugiau kaip 2000 darbuotojų – bent viena doze jau pasiskiepijo daugiau nei pusė.
„Mes buvome viena pirmųjų įmonių Šiauliuose, kuri turėjo koronaviruso židinį, tai gamyba buvo sutrikdyta geram mėnesiui, tai pasekmės buvo skaudžios, nenorime to pakartoti“, – sako „Interscalit“ vadovas Marius Rakickas.
Sprendžiama, kada trečią dozę gaus kiti
O kol įmonės bando skatinti darbuotojus skiepytis, valdžia jau svarsto apie pastiprinančią – trečiąją dozę nuo koronaviruso. Dar gruodžio pabaigoje pirmieji skiepą nuo COVID-19 gavo medikai, tad nepriklausoma ekspertų grupė svarsto, kada jie turėtų gauti pastiprinančią vakciną nuo koronaviruso. Pusę lūpų kalbama apie tai, kad pastiprinančią dozę jie gaus rugsėjį.
„Kol kas matėme tik atlikto tyrimo rezultatus, kuriame pateiktos rekomendacijos skiepyti sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojus. Kalbėsime ne tiktai apie medicinos, bet ir slaugos bei globos namų gyventojus. Serologiniai tyrimai parodė, kad ne visiems jų susidarė imunitetas arba jau yra ganėtinai silpnas“, – teigia premjerės patarėja Živilė Gudlevičienė.
Tiesa, kyla dilema, ar trečiąją skiepo dozę turėtų gauti visi žmonės, ar tik tie, kurie jau nebeturi antikūnų. Anot Vilniaus universiteto profesoriaus Vytauto Usonio, nederėtų laukti tol, kol apsaugos nuo COVID-19 išvis nebeliks. Tad skiepyti pastiprinančiąja doze vertėtų praėjus 6 mėnesiams po antro skiepo pabaigos.
„Matuojant antikūnus arba visiems juos reiktų matuoti, kadangi mes esame visi skirtingi. Yra labai dideli individualūs svyravimai, tai būtų tiesiog neracionalu, o pagal laiko kriterijų tikrai nederėtų laukti, kada apsaugos visiškai neliks“, – tikina jis.
Pasaulio sveikatos organizacija aiškina, kad neetiška skirti trečiąją skiepo dozę, kol yra neturtingų šalių, kuriose žmonės negavo nei vienos vakcinos dozės. Infektologas Arvydas Ambrozaitis tvirtina, kad trečioji – sustiprinanti skiepo dozė nebūtina, jei antikūnų titras žmogaus organizme išlieka aukštas net ir po 6 mėnesių.
„Čia toksai kontraversiškas sprendimas. Aš sakyčiau, jei žmonės turi pakankamą antikūnų titrą ir yra imunitetas pakankamai stiprus, tai ta sustiprinanti dozė nėra pakankamai reikalinga. Jei antikūnų titras didelis ir ženklus, tai yra pakankamai patikima apsauga“, – aiškina jis.
Kol Lietuva diskutuoja, ką daryti su trečiąją vakcinos doze, Izraelis, besigrumiantis su COVID-19 atvejų šuoliu, pastiprinamąja vakcina skiepija 30 metų sulaukusius ir vyresnius asmenis. Pastaruoju metu situacija Izraelyje prastėja, o susirgimų skaičius per parą praėjusią savaitę priartėjo prie 10 tūkstančių.
„Arba tu lauki metus ir leidi žmonėms rizikuoti ir tada ištiri ir sakai, kad tikrai reikėjo trečios dozės, ar tu užbėgi įvykiams už akių ir sakai – pasiskiepykime trečia doze ir tuo pačiu metu tirkime, ar tikrai to reikėjo“, – sako „Euromonitor“ duomenų analitikas Vaidotas Zemlys-Balevičius.
Kada skiepyti medikus, slaugos bei globos įstaigų gyventojus bei likusią visuomenės dalį sveikatos apsaugos ministerija turėtų apsispręsti dar šią savaitę. Tiesa, kol kas Lietuvoje skiepijimo tempai lėtėja – palyginti su rugpjūčio pradžia, dabar pirmą skiepo dozę gauna dvigubai mažiau žmonių. Šiuo metu yra paskiepyta 69 procentai 18 metų sulaukusių ir vyresnių asmenų.
