Apie tai, kaip atpažinti perdegimą ir kodėl jis kartais panašus net į depresiją, portalui tv3.lt pasakoja psichologė Rūta Bačiulytė, o savo perdegimo patirtimi atvirai dalijasi geštaltinės psichoterapijos praktikas Virgilijus Pajaujis.
„Buvau neigimo stadijoje – kaip taip galima? Aš gi viską galiu, esu pajėgus viską padaryti. O čia – tokia diagnozė“, – iš gydytojos metų pradžioje išgirstą perdegimo diagnozę prisimena geštaltinės psichoterapijos praktikas Virgilijus Pajaujis.
Pats Virgilijus sako, jog perdegimo simptomai jį persekiojo ilgai – du ar tris metus iki oficialios diagnozės: „Atsirasdavo galvos įtampa – galvojau, kad čia juk nieko tokio. Tuomet prasidėjo nemiga – vakarais atsiguldavau į lovą ir galvodavau, ką dar turiu padaryti, kokius darbus parašyti.“
Anot jo, sutrikus miegui nuovargis tapo kasdienybės dalimi, pasidarė sunkiau sukaupti dėmesį, mėgautis įprastais užsiėmimais. „Tos veiklos, kurios man buvo malonios ir patiko, pavyzdžiui, mokymasis ir darbas, tapo nemalonios. Susidarė depresyvus laukas“, – pripažįsta V. Pajaujis.
Ką reiškia „perdegti“?
Psichologė Rūta Bačiulytė aiškina, kad perdegimas nėra vien tik paprastas nuovargis: „Tai yra psichinės energijos išsekimas. Tai reiškia, kad žmogus ne fiziškai pavargsta. Nuovargis atsiranda tada, kai mes fiziškai sunkiai dirbame – raumenys pavargsta, pamiegame, atsikeliame ir galime toliau dirbti.“
Emocinis perdegimas, specialistės teigimu, formuojasi, kai žmogus į veiklą įsitraukia ir emociškai: „Ilgainiui, negaudamas grįžtamojo ryšio, net ir labai motyvuotas žmogus ima atsitraukti nuo to, ką daro, nes emociškai nebegali to atlaikyti.“
R. Bačiulytė teigia, jog emocinį perdegimą dažniausiai patiria būtent tie žmonės, kurie yra labai motyvuoti, entuziastingi, siekiantys rezultatų, perfekcionistai. „Perdegimas yra rizikingas pagalbinės profesijos atstovams: medikams, pedagogams“, – perspėja ji.
Kokie ženklai perspėja apie perdegimą?
Pasak psichologės, pirmieji perdegimo ženklai dažniausiai yra psichologiniai – apatija, motyvacijos stygius, atitolimas nuo veiklos, kuri anksčiau teikė prasmę. „Žmogus, kuris degė entuziazmu, norėjo dirbti savo darbą ar buvo įsitraukęs į projektą, nebenori to daryti. Staiga jam atrodo, kad jis nieko nebenori, nieko nenuveiks“, – atvirauja R. Bačiulytė.
Perdegimo nepastebėjus anksti, psichologinius ženklus gali sekti ir fiziniai simptomai. Psichologė išduoda, kad dažniausiai žmonės patiria nemigą, jiems ima dažniau skaudėti galvą, skrandį. „Galų gale išsivysto ir daugelis depresijos simptomų“, – priduria ji.
Specialistė perspėja, jog yra svarbu atpažinti ankstyvus perdegimo simptomus ir laiku kreiptis pagalbos: „Perdegimas neatsiranda staiga – jis vystosi ilgainiui, todėl labai svarbu atpažinti apatiją. Jeigu darbas, kuris anksčiau domino, nebeįkvepia, nebetraukia, tai turėčiau suklusti, ar tikrai nėra prasidėjęs perdegimas.“
Ką daryti, kai patiriame emocinį perdegimą?
Virgilijus Pajaujis atvirai pripažįsta, kad svarbiausias žingsnis buvo leisti sau paprašyti pagalbos. Tuo metu jo kasdienybė buvo kupina įsipareigojimų: kelios studijos vienu metu, privati praktika. „Norėjau išlaikyti aukštą kokybę, nors niekas ir nereikalaudavo. Aš pats iš savęs reikalaudavau“, – apie patirtį dalijasi pašnekovas.
„Teko paleisti mintį, kad viską pats galiu padaryti, kad pats perdegimą galiu įveikti. Kreipiausi pagalbos: ėjau pas medikus, lankiausi psichoterapijoje“, – prisimena Virgilijus.
Anot jo, būtent specialistų pagalba leido Virgilijui atsigauti: sulėtinti tempą, susireguliuoti krūvį, išmokti balansuoti darbą su poilsiu. „Tikėjimas irgi man pagelbėjo. Suvokiau, kad yra kažkas daugiau už mane patį, kad ne viskas priklauso tik nuo manęs“, – pasakoja vyras.
Pasak Virgilijaus, sunkiausia buvo suvokti, kad reikia mažinti savo lūkesčius: „Sunku buvo suprasti, kad nesu visagalis, kad esu ribotas. Pradėti tai gerbti. Perdegimas yra sveika kūno reakcija į nesveiką situaciją. Teko sustoti“, – atvirai sako jis.
Psichologė Rūta Bačiulytė aiškina, jog perdegimas neatsiranda per naktį, todėl ir sveikimas nėra greitas procesas: „Gydymas yra kompleksinis. Dažnai reikia vaistų, ypač jei žmogus ilgą laiką negali išsimiegoti ar jaučia didelį nerimą. Įsivaizduokite – žmogus, kuris buvo entuziastingas ir nieko nebenori, vien dėl to gali patirti didžiulį stresą. Kartais vaistai padeda iš to išeiti.“
Specialistė teigia, kad išgyti galima ir be vaistų, tačiau reikia skirti ypatingą dėmesį tam tikriems gyvenimo aspektams: „Reikia teisingo darbo-poilsio režimo. Reikia sveikai maitintis, palaikyti fizinį aktyvumą. Tai nėra lengva žmogui, kuris yra darboholikas. Nėra lengva leisti sau pailsėti, pasivaikščioti miške ar pamedituoti.“
Anot R. Bačiulytės, taip pat svarbu išmokti valdyti stresą, bandyti mažinti nerimą ir jautrumą, o padėti gali ir meditacija, kitos relaksacinės technikos.
Vis dėlto, svarbiausia, pasak psichologės, yra suprasti, jog reikia sustoti. „Reikėtų daryti pauzę ir kažką pakeisti arba net pradėti daryti kažką naujo. Reikia keisti aplinkybes, nes perdegimas neatsiranda vien dėl žmogaus, jis susijęs ir su aplinka, kurioje jis dirba“, – pasakoja R. Bačiulytė.
Taip pat reikėtų įvertinti ir savo darbo aplinką – nedirbti viršvalandžių, suprasti, ar darbe esame įvertinami, ar darbas atitinka mūsų vertybes. R. Bačiulytė sako, kad būtent netenkinančios darbo aplinkybės žmogų veda perdegimo link greičiausiai.
„Kartais žmonės yra neįvertinami vadovybės arba tų žmonių, kuriems padeda. Tada jie atsiduria beprasmybės aklavietėje“, – tikina psichologė.
Perdegimas – skaudus, bet aiškus organizmo perspėjimas
Virgilijus šiandien jaučiasi jau stipriau ir pats padeda tiems, kurie kovoja su perdegimu. „Su kolega vedame seminarus, kalbamės su žmonėmis, kurie patiria perdegimą. Viena yra vadovėlyje apie tai paskaityti, o visai kas kita būti tai patyrus ir praktiškai tyrinėti“, – pasakoja pašnekovas.
Anot jo, dažniausiai jis susiduria su labai entuziastingais, veikliais žmonėmis, kuriems yra sunku suprasti, kaip balansuoti asmeninį gyvenimą ir darbus: „Jie sunkiai susitaiko su tuo, kad yra riboti, kad negali visko padaryti, kad norai ir galimybės skiriasi.“
Specialistai sutaria – perdegimas yra skaudi, bet kartu ir labai aiški organizmo žinia. „Žmonėms, kurie yra linkę į perdegimą, yra sunku atskirti gyvenimą nuo darbo, nes jie labai susitapatina su savo darbu, savo vertę identifikuoja būtent per darbą, todėl dirba viršvalandžius, atrašinėja į darbo laiškus po darbo valandų“, – atskleidžia psichologė Rūta Bačiulytė.
Visgi, perdegimo galima ir išvengti, tikina psichologė. „Yra paprasta formulė, kurią vis kartoja profesorius E. Laurinaitis – „Trys aštuonetukai“. Tai – 8 valandos darbo, 8 valandos gyvenimo ir 8 valandos miego“, – primena R. Bačiulytė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
