Nuovargis, kuris nepraeina net po savaitgalio ar atostogų – tai ne tik įprasta pasekmė. Pasak Y. Asovskajos, daugelis žmonių metų metus bando išsiaiškinti, kodėl nebeturi jėgų, nors visi tyrimai „geri“. Atsakymų ji siūlo ieškoti gilesnėse sveikatos problemose – nuo hormonų ritmų iki mitybos klaidų.
„Žmonės labai dažnai ateina skųsdamiesi nuovargiu. Tada ieškome pagrindinių nuovargio mechanizmų – ne priežasčių, nes priežastys tai galbūt yra ir pačiame žmogaus gyvenime – labai didelis krūvis, kur žmogus gyvena labai greitu tempu“, – aiškino specialistė.
Laidoje „Sveikatos DNR“ ji atvirai pasakojo, kad greitas gyvenimo tempas dažnai yra socialiai skatinamas, todėl nuovargis tampa tarsi norma, kurios niekas rimtai nebevertina. Tačiau kūnas siunčia aiškius signalus – kažkur jau trūksta balanso.
„Pasižiūrime tuos pagrindinius mechanizmus, kurie gali turėti įtakos. Tai, pavyzdžiui, ateina žmogus, skundžiasi nuovargiu, tada pasižiūrime, kaip veikia skydliaukė, antinksčių veikla, kortizolio, kuris irgi yra vienas iš pagrindinių hormonų, koks yra jo aktyvumas, ar jis yra pakankamas žmogaus poreikiui, jo streso lygiui šiuo metu. Taip pat kokia yra cukraus apykaita, nes jos pokyčiai irgi gali turėti poveikį į nuovargį“, – sakė pašnekovė.
Pasakė, kas sukelia pastovų nuovargį
Pasak gydytojos, labai dažnai nuovargį sukelia sutrikęs kortizolio ritmas. Jis būna per žemas ryte ir per aukštas vakare.
„Kortizolį vadiname streso, budravimo hormonu. Jis turi pakilti iš ryto ir duoti mums energijos dienos veiklai. Tačiau gali nepakilti iš ryto – antinksčiai stengiasi, stengiasi, stengiasi, bet piką pasiekia tik į vakarą. Tada vakare turime antrą kvėpavimą, o iš ryto neturime energijos.
Norime tik pagulėti, sunku keltis. Tada galbūt turime reguliuoti žmogaus ritmiškumą, nes toks žmogus dažnai nueina vėliau miegoti ir čia turime rekomenduoti korekciją žmogui“, – įspėjo gydytoja.
Dar viena dažna priežastis – cukraus lygio svyravimai. Gydytoja sako, kad hipoglikemija (būklė, kai gliukozės (cukraus) kiekis kraujyje sumažėja žemiau normalaus lygio) dienos metu gali sukelti tiek protinį nuovargį, tiek emocinį išsekimą:
„Dienos eigoje žmogus patiria hipoglikemijas – cukraus kritimus – ir tas cukraus kiekis kraujyje tampa nepakankamas smegenų veiklai, todėl smegenims kažko trūksta. Tada negalime dirbti protinio darbo, jaučiame nuovargį. Tada galbūt rekomenduosime mitybos intervencijas – ką, kaip ir kada galima suvalgyti, kad duotų cukraus.
Dažnai žmonės, turintys šių problemų, praleidžia valgymus, pavyzdžiui, pavalgo gerai pusryčius ir tada pietus 16-17 valandą, o vakare jau tada sako: „Vakare tai jau nebegaliu, man toks emocinis valgymas, nesusivaldau“, nors iš tikrųjų tiesiog dienos eigoje jis buvo, kai praleido.“
Endobiogenika padeda suprasti, kur tiksliai slypi problema – hormonų ritme, medžiagų apykaitoje ar mitybos įpročiuose.
„Endobiogenika ir indeksai padeda mums pamatyti, kur būtų tiksliausia intervencija, nes informacijos tikrai labai daug ir nežinai, ko griebtis“, – pasakojo Y. Asovskaja.
Daugiau apie tai, kokie hormonai paslapčia išbalansuoja mūsų energiją, kaip susitvarkyti su nuolatiniu „antro kvėpavimo“ sindromu vakare ir kokia mityba gali išgelbėti nuo lėtinio nuovargio sužinokite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
VISĄ LAIDĄ ŽIŪRĖKITE ČIA:
„Sveikatos DNR“ žiūrėkite kiekvieną pirmadienį 19 val. naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play. Laidą ketvirtadieniais 19 val. rasite TV3 televizijos YouTube kanale.
