Vanduo padeda palaikyti tinkamą kūno temperatūrą, reguliuoja medžiagų apykaitą, neleidžia išsausėti odai ir gleivinėms. Be to, geras hidratacijos lygis užtikrina sklandžią kraujotaką, gerina koncentraciją, mažina nuovargį ir padeda išlaikyti energiją visą dieną.
Ragina gerti vandenį
Pakankamai vandens išgeriantys žmonės rečiau jaučia galvos skausmus, svaigimą ar silpnumą, o jų organizmas efektyviau šalina toksinus.
Tai ypač svarbu, kai lauke karšta, nes mūsų kūnas stengiasi atvėsti prakaituodamas – šis procesas reikalauja papildomų skysčių, rašoma Karoliniškių poliklinikos pranešime.
Taigi, nepamirškite vasarą gerti vandens reguliariai, net jei nejaučiate didelio troškulio – tai paprasta ir veiksminga priemonė išlikti sveikiems ir energingiems!
Apie dehidrataciją pasakoja VšĮ Karoliniškių poliklinikos gydytoja dietologė Daina Kaftanikienė.
Kodėl vien tik vandens gėrimo ne visada pakanka – kokį vaidmenį dehidratacijos prevencijoje atlieka druskos, mineralai ir mityba?
Vanduo yra esminis mūsų organizmo komponentas, bet vien jo gėrimas ne visada užtikrina tinkamą hidrataciją.
Dehidratacijos prevencijai svarbus ne tik skysčių kiekis, bet ir jų sudėtis – ypač elektrolitai, tokie kaip natris, kalis, magnis ir kalcis. Šie mineralai padeda palaikyti skysčių balansą ląstelėse ir už jų ribų, reguliuoja nervų signalų perdavimą bei raumenų veiklą.
Subalansuota mityba taip pat atlieka svarbų vaidmenį: vaisiai, daržovės, riešutai ir kiti maisto produktai natūraliai aprūpina organizmą būtinomis medžiagomis, kurios padeda palaikyti tinkamą hidratacijos lygį.
Kaip tinkamai paskirstyti skysčių vartojimą dienos eigoje, ypač, jei aktyviai leidžiame laiką ar dirbame karštyje?
Pradėti dieną stikline vandens: po nakties organizmas būna praradęs skysčių, todėl rytinis vanduo padeda atgaivinti organizmo sistemų veiklą, pradėti medžiagų apykaitą ir palaikyti energijos lygį.
Dienos bėgyje rekomenduojama gerti reguliariai – po truputį, bet dažnai: nedideliais kiekiais kas 30–60 minučių. Troškulio jausmas jau signalizuoja, kad organizmas pradeda dehidratuoti.
Jei sportuojama ar dirbama karštyje ilgiau nei valandą, rekomenduojami izotoniniai gėrimai, kurie papildys ne tik skysčių, bet ir elektrolitų atsargas.
Papildomą vandens kiekį gali užtikrinti ir tinkamai parinkti maisto produktai: vaisiai (arbūzas, apelsinas, agurkas), sriubos ir kiti vandeningi patiekalai.
Ar įmanoma nepastebėti dehidratacijos simptomų? Kokie pavojai kyla?
Dehidratacija gali vystytis tyliai ir nepastebimai, pirmieji simptomai dažniausiai yra ignoruojami– galvos svaigimas, silpnumas, sausos lūpos ar tiesiog nuovargis. Troškulys dažnai atsiranda jau esant skysčių trūkumui.
Net nedidelis skysčių trūkumas gali paveikti atmintį, dėmesio koncentraciją ir reakcijos laiką, jaučiamas ženklus fizinis nuovargis, galimi inkstų funkcijos sutrikimai, didėja širdies ir kraujagyslių sistemos apkrova, sutrinka termoreguliacija.
Didelėje rizikos grupėje yra vaikai, senjorai, sportininkai, lauke dirbantys žmonės bei sergantieji lėtinėmis ligomis. Jų organizmai dažnai negali efektyviai signalizuoti apie dehidrataciją ar atsistatyti be pagalbos.
Šaltinis: Karoliniškių poliklinika
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
