vanduo

Socialiniuose tinkluose citrinų vanduo jau ne vienerius metus pristatomas kaip kone stebuklingas gėrimas – esą jis padeda kovoti su akne, gerina imunitetą ir suteikia daugiau energijos. Norėdamas patikrinti, ar tai tiesa, žurnalistas Gianluca Russo nusprendė išbandyti populiarų iššūkį: savaitę kasryt, vos pabudęs, gerti stiklinę vandens su citrina. Eksperimentas truko vos septynias dienas, tačiau pokyčiai buvo matomi jau po kelių rytų.

Nuo rugsėjo daliai gyventojų pasikeitė vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainos. Tačiau vienur šio pokyčio galite beveik nepajusti, o kitur per metus gali tekti gerokai plačiau atverti piniginę. Tad kiek už tokį patį vandens kiekį dabar mokama skirtinguose miestuose? Naujienų portalas tv3.lt palygino aštuoniuose miestuose galiojančias kainas ir apskaičiavo, kiek per mėnesį mokėtų vienas žmogus, pora ir keturių asmenų šeima.

Kiekvienų metų vasarą klaipėdietis Jurgis Rumiancevas turi daug darbo – jis nepabūgsta grėsmingų Lietuvos vandens telkinių ir neria ieškoti tautiečių branginamų ir vertinamų daiktų. Su naru Jurgiu šįkart susisiekėme pasikalbėti apie šių metų radinius, o jis neslėpė, kad vasara buvo itin nuotaikinga. Pašnekovas neslėpė, kad šių metų vasara buvo labai darbinga, nes gražiais orais palepino lietuvius.

Vanduo vaidina pagrindinį vaidmenį organizmo veikloje, dalyvaudamas beveik visuose gyvybiškai svarbiuose procesuose. Jo trūkumas gali sukelti galvos skausmą, nuovargį ir virškinimo problemų. Kartu savijautai gali turėti įtakos ne tik išgerto vandens kiekis, bet ir jo temperatūra, rašo „Health“. Jei kalbama apie hidrataciją ir bendrą sveikatos būklę, vandens temperatūra neturi lemiamos reikšmės.

Nuo rugsėjo gyventojai gali teikti prašymus dėl būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijų. Šiemet savo galimybes gauti paramą verta pasitikrinti ir tiems, kuriems anksčiau ji nepriklausė – padidinta leidžiama finansinė „pagalvė“ ir individualiems namams taikomas būsto ploto normatyvas. Kompensaciją gali gauti ne tik nuosavame būste gyvenantys, bet ir būstą nuomojantys ar skolų už šildymą turintys žmonės. Vis dėlto Vilniaus miesto savivaldybė atskleidžia, kad praėjusį sezoną 18 proc.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras informuoja, kad viešojoje erdvėje plinta melagingi pranešimai apie neva nesaugų geriamąjį vandenį Kėdainiuose.  Melagingą įrašą išpublikavusio portalo „pci.lt“ straipsnyje teigiama, esą, Nacionalinis visuomenės sveikatos informavo, kad geriamajame vandenyje, kurį tiekia bendrovė „Kėdainių vandenys“ buvo nustatytas leistiną normą viršijantis švino kiekis.

Lietuvių mitybos įpročius apžvelgęs VU Medicinos fakulteto profesorius Rimantas Stukas išskyrė vasarą ypač išryškėjančią problemą – tyrimai rodo, kad lietuviai vis dar išgeria per mažai vandens. Be to, taip pat suvartojame per mažai daržovių, nors vaisių kitą kartą ir padauginama.  Mitybos specialistas pabrėžė, kad vasarą yra tas laikotarpis, kai vandens būtina gerti daug daugiau.

Viena prancūzų šeima, apvirtus jų vandens motociklui, praleido daugiau nei 16 valandų plūduriuodama jūroje prie Tailando Samujaus salos, kol buvo išgelbėta, šeštadienį naujienų agentūrai AFP sakė vietos pareigūnas. 50 metų tėvas ir jo du sūnūs, penkerių ir septynerių metų amžiaus, po nakties išbandymo buvo nuvežti į ligoninę įvertinti būklės, bet netrukus buvo išrašyti, sakė vietos valdžios pareigūnas Amornas Chomchoey.

Savaitgalį vykęs festivalis Nidoje pareikalavo ir gyvybės. Sekmadienio dieną nuskendo 30-metis sportininkas Motiejus Lisauskas, kuris naktį linksminosi festivalyje. Liudininkai pasakoja, ką matė dieną. Tragiškai pasibaigusi paieškos operacija prasidėjo po to, kai trys žmonės, nepaisydami gelbėtojų perspėjimo apie pavojų, nusprendė plaukti toliau.

Į laisvę Baltijos jūroje iškeliauja išslaugyti ir sustiprėję pavasario pradžioje bangų į krantą išmesti nusilpę mažyliai. Reabilitacijos centre lieka tik vienas – žieduotasis ruonis. Toks prie mūsų krantų atkeliavo pirmą kartą per 30 metų, tačiau yra taip sužalotas žmonių, kad gydyti jį teks dar ilgai. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Lietuvos jūrų muziejaus reabilitacijos centre išslaugyti ruoniukai ruošėsi vienam didžiausių savo gyvenimo nuotykių – netrukus jie iškeliaus į laisvę.

Dar prieš porą dešimtmečių daugeliui Lietuvos žmonių mintis apie lietaus vandens kaupimą atrodė veikiau senoviškas įprotis nei būtinybė. Kaimuose po stogų latakais stovėdavo senos statinės, į kurias lietus barbendamas prilašindavo vandens daržams, gėlėms ar šiltnamiui. Tai buvo natūrali kasdienybės dalis, nereikalaujanti nei ypatingų technologijų, nei didelių investicijų. Vanduo tiesiog buvo taupomas, nes žmonės žinojo jo vertę.

Sekmadienį Lietuvoje iš vandens telkinių Klaipėdoje ir Kaišiadorių rajone ištraukti dviejų, kaip manoma, paskendusių žmonių kūnai. 10.05 val. Klaipėdoje, ties Varpų gatve, buvo gautas pranešimas, kad tvenkinyje rastas galimai nuskendusio žmogaus kūnas ir reikalinga jį ištraukti. „Ugniagesiams atvykus į įvykio vietą, už trijų metrų nuo kranto buvo rastas žmogaus kūnas.

Vilniuje šildymą ir karštą vandenį tiekianti įmonė „Miesto gijos“ informuoja savo klientus, kad artimiausiu metu neveiks dalis elektroninių klientų aptarnavimo sistemų. Pranešime nurodoma, kad dalis paslaugų neveiks liepos 15–23 d. „Siekdami užtikrinti dar greitesnį ir patikimesnį Jūsų aptarnavimą, šią vasarą pradedame didžiausią vidinių informacinių sistemų atnaujinimą bendrovės istorijoje.

Tinkamas laistymas – vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių augalų sveikatą ir gausų derlių. Žinodami, kada geriausia laistyti augalus ir kaip tai daryti efektyviausiai, ne tik padėsite jiems geriau augti, bet ir tausosite vandenį. Net jei gyvenate vietovėje, kur dažnai lyja, vasarą neišvengiamai pasitaiko karštų ir sausų dienų, kai augalams prireikia papildomos drėgmės, todėl verta žinoti pagrindines laistymo taisykles, rašoma bhg.com.

Karštomis vasaros dienomis vis dažniau susimąstome, ar tikrai geriame pakankamai vandens ir kokį jį rinktis. Parduotuvių lentynose šiandien gausu įvairių pasirinkimų – nuo įprasto geriamojo iki mineralinio, šarminio ar kokosų vandens. Kaip nepasimesti tarp jų ir kada verta rinktis vieną ar kitą? Į šiuos klausimus atsako „Rimi“ sveikatos partneris, gydytojas Valerijus Morozovas. „Universalios taisyklės, kiek vandens turi išgerti kiekvienas žmogus, nėra.

Įvairius pasaulio kampelius alinant karščiams, būtina gerti pakankamai skysčių, tačiau skaudi dviejų vaikų 45-erių mamos Michelle Whitehead primena tai daryti atsakingai – moteris mirė išgėrusi per daug vandens. Anksčiau šeima papasakojo apie juos ištikusią tragediją, kad įspėtų ir kitus, netekę rūpestingos ir mylinčios mamos, rašo mirror.co.uk.

Ilgai laukta šiluma džiugina gyventojus, tačiau mėgaujantis vasaros malonumais medikai ragina nepamirštant rūpintis ir savo sveikata. Ypač atsargiems patariama būti, kurių organizmas netoleruoja karščio. Medikai pastebi, jog mūsų žmonės nelinkę tausoti savo sveikatos ir per karščius ne tik kaitinasi saulėje, bet ir per mažai vartoja skysčių, kas dažniausiai ir sukelia įvairių negalavimų, rašoma Respublikinės Šiaulių ligoninės pranešime.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) nuo rugpjūčio nustatė didesnes geriamojo vandens kainas Rietavo ir Klaipėdos gyventojams. Bendrovės „Rietavo komunalinis ūkis“ paslaugas gaunantys vartotojai, atsiskaitantys už paslaugas bute, už vandenį mokės 5,25 eurus už kubinį metrą (be PVM) – kaina, palyginti su dabar galiojančia, didėja 34 centais už kubinį metrą.

Nors pastarosiomis dienomis vasara labiau primena rudenį, sinoptikai prognozuoja, kad netrukus sugrįš ir gerokai aukštesnė temperatūra. Artėjant karščiams specialistai primena, kad organizmą svarbu tinkamai aprūpinti skysčiais, tačiau perspėja – ne visi gėrimai malšina troškulį. Kai kurie jų, priešingai, gali skatinti skysčių netekimą ir padidinti perkaitimo riziką, todėl įspėjama šių gėrimų vengti.

Vienas birželio rytas Daumantų sodų bendrijos „Apynėlis“ gyventojams prasidėjo ne itin maloniai. Pastebėtas pajuodęs tvenkinio, esančio prie Liepto gatvės, vanduo. Aplink tvyrantis nemalonus kvapas ir paviršiuje plūduriuojančios negyvos žuvys privertė vietos žmones skubiai ieškoti pagalbos. O kol specialistai tiria vandens mėginius, bendruomenė jau turi savo versiją dėl galimo taršos šaltinio, nors pirminės specialistų išvados gyventojų nuogąstavimų ir nepatvirtina.

Praėjusias dienas Lietuvoje pylę lietūs ne tik gadino vasarišką nuotaiką, tačiau taip pat suniokojo ūkininkų derlių. Dalijamės su jumis nuotraukomis iš Kretingos rajono, kuriose ūkininkai užfiksavo apsemtą braškių derlių. Per pastarąsias dienas iškritęs didelis kiekis lietaus suniokojo ūkininkų derlių.

Grigiškių gyventojai jau kurį laiką skundžiasi prasta vandens kokybe. Šie pasakoja, kad iš vandens čiaupo teka itin kalkėtas vanduo. Gyventojai vandens iš čiaupo negeria, o dušo galvutes bei arbatinukus tenka valyti itin dažnai. Kiek anksčiau gyvenvietės rezidentai skundėsi, kad iš šalto vandens čiaupo tekėjo žalias vanduo. Nors „Vilniaus vandenys“ sako išsprendę problemą, gyventojai nepatenkinti dėl kitos priežasties. Šie pasakoja, kad rajone teka itin kalkėtas vanduo.

Pernai Lamanšo sąsiaurį perplaukusi atviro vandens plaukikė Juneta Krylovaitė šiemet į sudėtingus plaukimus leisis net du kartus. Jau liepos mėnesį jos laukia vienas prestižiškiausių plaukimo iššūkių – „20 Bridges Swim“ aplink Manhataną Niujorke, o rugpjūtį – plaukimas per Katalinos sąsiaurį Kalifornijoje. Abu šie maršrutai yra pasaulinių „Triple Crown of Open Water Swimming“ ir „Oceans Seven“ iššūkių dalis, kuriuos įveikia tik nedaugelis pasaulio plaukikų.

Lietuvos geologijos tarnybos specialistai pabrėžia: įsirengus naują ar registruojant nelegalų gręžinį, svarbu ne tik jo vieta ar gylis. Dar svarbiau – vandens, kasdien vartojamo maistui ir naudojamo buityje, kokybė. Požeminiame vandenyje natūraliai yra mineralų, ištirpusių druskų, organinių medžiagų, kurių didesnės koncentracijos gali suteikti vandeniui nemalonų skonį, spalvą, kvapą.

Prasidėjęs vasaros sezonas masins visus keliauti prie vandens telkinių atsigaivinti, tad dalijamės su jumis žiniomis apie tai, kuriuose ežeruose to daryti nerekomenduojama. Pranešama apie vieną vandens telkinį, kuriame nerekomenduojama maudytis. Įspėja dėl vieno vandens telkinio Socialiniame tinkle „Facebook“ Marijampolės savivaldybė dalijosi žinia apie tai, kad teritorijoje vyko vandens telkinių patikrinimas. Viename iš poilsiautojų mėgstamų vandens telkinių maudytis nerekomenduojama.

Vanduo traukia tiek vaikus, tiek suaugusiuosius. Poilsis prie ežero, upės ar jūros tampa neatsiejama laisvalaikio dalimi. Tačiau net ir ramiai atrodantis vandens telkinys gali būti pavojingas. Kasmet Lietuvoje užregistruojama skaudžių nelaimių, kurių daugelio būtų galima išvengti laikantis elementarių saugumo taisyklių. Todėl, artėjant vasarai, pareigūnai nori priminti, kaip saugiai elgtis prie vandens telkinių ir vandenyje.

Nuo liepos 1-osios Kauno mieste ir rajone mažės geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) trečiadienį patvirtino, kad „Kauno vandenų“ klientams tarifai mažės maždaug 1 proc. Bendrovė teigia, kad, nepaisant augančių veiklos sąnaudų, paslaugų kainas pavyko išlaikyti stabilias ir net šiek tiek sumažinti. Pasak jos, tam įtakos turėjo investicijos į atsinaujinančią energetiką.

Lietuvoje šylantys orai ir gražios dienos kviečia gyventojus džiaugtis saule, būti lauke. Dažnai žmonės renkasi tai daryti šalia vandens telkinių, kur galima atsigaivinti, smagiai praleisti laiką, tačiau visada reikėtų prisiminti ir vandens pavojus. Apie plaukimą, pramogas bei pavojus vandenyje ir tai, kaip jų išvengti, laidoje „Sveikatos DNR“ papasakojo plaukimo trenerės, skendimo prevencijos iniciatyvos „Plaukti neskęsti“ autorės Simona Sigariova ir Žana Skridlienė.

Dalis Lazdijų rajono gyventojų sunerimo dėl iš čiaupų tekančio rudo vandens. Šią situaciją jau kuris laikas sprendžia visos atsakingos institucijos, o vandens tiekėjas aiškina, kad tam įtakos galėjo turėti ne tik vamzdynuose susikaupę nuosėdos. Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi susirūpinęs skaitytojas Tomas (vardas pakeistas, bet redakcijai žinomas). Jis nurodė, kad Lazdijų miesto vandenvietėje tiekiamas geriamasis vanduo yra rusvas, su nuosėdomis ir drumstas.

Vidutinis suaugęs žmogus be vandens gali išgyventi maždaug tris dienas, tačiau žurnalistei Sophie Swietochowski tai skambėjo beveik neįtikėtinai – ji pati prisipažino esanti tikra kavos mėgėja, kurios organizmas, jos žodžiais, „veikia varomas kavos“. „Dažniausiai tik popietę pajuntu norą atsigeri vandens, o kelių didesnių gurkšnių man užtenka visai likusiai dienai“, – pasakojo ji.

Gegužės pradžioje VMVT reaguodama į gyventojų pranešimus, atliko tyrimą dėl UAB „Lazdijų vanduo“ tiekiamo geriamojo vandens kokybės. Daugiausia nusiskundimų sulaukta iš Seinų, Dainavos ir Gustaičio gatvių gyventojų dėl tekančio rudos spalvos, drumsto su matomomis nuosėdomis vandens. VMVT atliktų tyrimų rezultatai, patvirtino, kad įmonės tiekiamas geriamasis vanduo neatitinka teisės aktų reikalavimų.

Jau 16 metų Povandeninės medžioklės klubo „Gelmė“ narai savanoriai valo Nevėžį ir Senvagę, iš upių dugno traukdami ne tik šiukšles, bet ir netikėčiausius radinius. Per šį laiką jų rankose atsidūrė viskas – nuo kasdienių pamestų daiktų iki vertingų papuošalų ar net pavojingų objektų. Nors iš pirmo žvilgsnio tai gali skambėti kaip nuotykių kupina veikla, realybė dažnai būna gerokai sudėtingesnė ir net niūri.

Vienoje šalyje vanduo iš čiaupo – savaime suprantamas pasirinkimas, kitoje – rizika, kurios vengia net vietiniai. Lietuvoje galime atsukti čiaupą ir gerti drąsiai, tačiau išvykus svetur ta pati stiklinė vandens gali tapti klausimu „ar tikrai saugu?“. Kodėl skirtumai tokie dideli ir ar visada galime pasitikėti tuo, kas teka iš čiaupo – tiek namuose, tiek kelionėse? „Lietuvoje centralizuotai tiekiamas vanduo yra išgaunamas iš požeminių šaltinių, juo aprūpinama apie 82 proc. gyventojų.

Grigiškių gyventojai skundžiasi žalios spalvos vandeniu. Gyventojai pasakoja, kad nežino, ar saugu gerti tokios spalvos vandenį, todėl jau kurį laiką geriamą vandenį perka tik parduotuvėse. Grigiškių gyventojai jau kurį laiką skundžiasi seniūnijos vandens kokybe. Žmonės pasakoja, kad vanduo neretai būna itin kalkėtas, rudas, o visai neseniai kai kurie gyventojai pastebėjo iš šalto vandens čiaupo bėgantį žalios spalvos vandenį. Vienas gyventojas socialiniuose tinkluose pasidalino nuotrauka.

Geriamasis vanduo turėtų būti mūsų kasdienės mitybos pagrindas – jis yra būtinas gyvybei. Be jo organizmas negali tinkamai funkcionuoti, tačiau tam tikromis sąlygomis net šis gyvybiškai svarbus skystis gali tapti pavojingas sveikatai. Dr. Karolina Kowalczyk, biotechnologė ir maisto saugos žinių skleidėja, reguliariai dalijasi įžvalgomis socialiniuose tinkluose.

Internete greitai išplito vaizdo įrašas, kuriame matomas įspūdingas bangininis ryklys, plaukiantis visai netoli žvejų laivo. Tuo metu žvejys džiaugsmingai šaukia ir bando prisišaukti ryklį arčiau. Vienam žvejui – Cory Kauffmanui – ši akimirka tapo gyvenimo patirtimi. Daugelis tokiu momentu būtų apimti baimės, tačiau C. Kauffmanas reagavo visiškai kitaip – jis džiūgavo ir garsiai šaukė, kai milžiniškas ryklys praplaukė pro šalį.

Gydytojas ragina žmones prie lovos pasidėti stiklinę kambario temperatūros vandens. Kai kuriems tai gali atrodyti įprasta, tačiau daugelis nežino, kad tai gali padėti sumažinti didžiausią širdies ir kraujagyslių grėsmę, su kuria susiduriame pabudę. Atsikėlę ryte dauguma mūsų stačia galva neriame į kasdienę rutiną – tačiau būtent tuo metu įsijungia ir potencialiai gyvybei pavojingas biologinis mechanizmas, rašo mirror.co.uk.

Nuo antradienio iki trečiadienio daliai uostamiesčio gyventojų gali sutrikti vandens tiekimas ar pablogėti jo kokybė. Kaip pranešė bendrovė „Klaipėdos vanduo“, nuo antradienio 10 val. ryto iki trečiadienio 10 val. ryto pirmojoje vandenvietėje vyks strategiškai svarbios pratybos. „Dėl to šiaurinėje miesto dalyje gali pasitaikyti laikinų vandens kokybės ar slėgio pokyčių“, – pranešime nurodė įmonė.

Virdulį nuo kalkių tenka šveisti kone kas savaitę, o ant čiaupų ir buitinės technikos vis atsiranda baltos nuosėdos – tokią kasdienybę pastebi ne vienas kėdainietis.

Vandens lygiui toliau slūgstant, kitą savaitę ketinama spręsti dėl potvynio rizikos valdymo plano ir savivaldybių lygio ekstremaliųjų situacijų atšaukimo, BNS penktadienį nurodė Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC). Dėl potvynio pavojaus šešiose Šilutės rajono savivaldybės seniūnijose kovo 17-ąją ir trijose Pagėgių savivaldybės seniūnijose kovo 19-ąją paskelbtos ekstremaliosios situacijos.

Paminėjus Pasaulinę vandens dieną, kuri kasmet minima kovo 22 d., svarbu atkreipti dėmesį į geriamojo vandens kokybę ir jos reikšmę žmogaus sveikatai. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) primena, kad organizuoja ne tik šachtinių šulinių, bet ir seklesnių negu 50 m gylio požeminių vandens gręžinių, kurių vandenį maistui naudoja nėščiosios ar kūdikiai iki 6 mėn.

Šilutės rajone pakilus vandens lygiui, antradienį ketinama skelbti ekstremalią situaciją, sako meras Vytautas Laurinaitis.  Pasak jo, šiuo metu Šilutės rajone apsemtos maždaug 43 sodybos, apie 4 tūkst. hektarų pievų, vanduo telkiasi keliuose. „Rytoj mes jau rinksimės, turbūt po pietų paskelbsime ekstremalią situaciją. Jau yra pakankamai sodybų ir kelių apsemta, 4 tūkst. hektarų apsemtų pievų.

Keturioms šešiolikmetėms iš Marijampolės – Urtei, Nidai, Nėjai ir Medai – atsibodo neskanūs sportiniai gėrimai ir cheminio skonio tabletės. Todėl merginos sukūrė „MUNNdrinks“ – šnypščiančias tabletes su liofilizuotais vaisiais ir elektrolitais, kurios ištirpsta vandenyje ir padeda atstatyti skysčius po sporto ar vakarėlių.

Jums nereikia brangių maisto papildų ar griežtų detoksų, nes svorio metime kartais didžiausią pokytį lemia nedidelis vakaro rutinos pakeitimas. Šiltas gėrimas iš dviejų ingredientų gali padėti suvaldyti apetitą ir paspartinti lieknėjimą. Vakare lengva viršyti dienos kalorijų normą. Būtent tuomet kyla noras užkąsti žiūrint filmą ar geriant arbatą.

Jei kažką purto vien nuo minties maudytis, kad ir po šaltu dušu, štai 30-metis trakietis Viačeslavas Filipovičius pagerino Lietuvos grūdinimosi lede rekordą ir lediniuose luituose, kur temperatūra 4 laipsniai šalčio, išbuvo daugiau nei 1 valandą. Pasiekus rekordą, vyro kūno temperatūra buvo vos 32 laipsniai. Trakietis prieš tai buvusį tokį išskirtinį ledinį pasiekimą pagerino 15 minučių.

„Nors mineralinis vanduo pasižymi gydomosiomis savybėmis, jo jokiu būdu negalima gerti kasdien“, – įspėja gydytojas Gasparas Žumbakys. Skaičiuojama, kad su virškinimo problemomis susiduria kas trečias suaugęs žmogus. Greitojo maisto kultūra ir kasdienis stresas į gydytojų kabinetus atveda vis jaunesnius pacientus. Prieš pradėdami vartoti vaistus  daugelis ieško natūralių sprendimų, vienas jų – iš gelmių išgaunamas mineralinis vanduo.

Dėl užšalusio vandentiekio Vilkaviškio rajono savivaldybėje vandens vis dar neturi daugiau kaip 50 namų ūkių, teigia savivaldybės įmonės „Vilkaviškio vandenys“ direktorius Ramūnas Kašinskas. Jis neatmeta tikimybės, kad vandens tiekimo sutrikimai bus pašalinti tik atšilus orams. „Per praeitą savaitę, tai praktiškai ketvirtadienį, penktadienį vyko darbai, pavyko kažkur 14 vartotojų, namų ūkių atgauti, kurie jau turi vandenį, jeigu vėl neužšals.

Ne vieną savaitę Lietuvą stingdę šalčiai pridarė rūpesčių kai kuriems alytiškiams palikdami juos be vandens. Tarnybos vos spėja raitotis rankoves, darbininkai pasitelkdami specialią įrangą bei karštą vandenį šildo vamzdynus. Žmonės bijo ir dar didesnių bėdų – dėl užšalusių vamzdžių likti be šildymo. Sinoptikai ir klimatologai skuba raminti ir prognozuoja į Lietuvą bent trumpam užsuksiančius švelnesnius orus. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Vilkaviškio rajono savivaldybėje užšalus vandentiekiui, tiekimas gali būti nutrauktas daugiau nei 100 gyventojų, teigia meras Algirdas Neiberka. Anot jo, šiuo metu gyventojams geriamasis vanduo atvežamas į namus, taip pat siūloma nemokamai naudotis Vilkaviškio sporto centro dušais.