vanduo

Rytais pradedate dieną nuo stiklinės vandens su citrina? Šis įprotis pastaraisiais metais tapo itin populiarus tarp sveikatingumo entuziastų. Skelbiama, kad toks gėrimas gali padėti nuo įvairių negalavimų – nuo odos problemų iki kraujospūdžio reguliavimo. Ekspertai pateikė išvadas, ar tokie teiginiai – teisingi.

Gali būti, kad influencerė Michelle Sky Hayward netikėtai išsimaudė nuotekose, rašo „People“. Bent jau taip spėja interneto vartotojai. Pati mergina sako jokio kvapo nejutusi ir po maudynių jokių simptomų nepatyrusi. Mergina liepos 8 d. pasidalijo vaizdo įrašu, kaip plaukioja tarp paslaptingų putų netoli Keiptauno Pietų Afrikoje. „Man taip smagu, kad tiesiogine prasme net nejaučiu šalčio“, – sakė ji į kamerą.

Vasara – metas, kai mūsų organizmas intensyviai prakaituoja ir praranda daug skysčių. Todėl ypač svarbu nepamiršti reguliariai gerti vandens, kad išvengtume dehidratacijos ir išlaikytume gerą savijautą. Vanduo padeda palaikyti tinkamą kūno temperatūrą, reguliuoja medžiagų apykaitą, neleidžia išsausėti odai ir gleivinėms. Be to, geras hidratacijos lygis užtikrina sklandžią kraujotaką, gerina koncentraciją, mažina nuovargį ir padeda išlaikyti energiją visą dieną.

Daugiau nei 70 proc. žmogaus kūno yra sudaryta iš vandens – jis yra būtinas, kad tinkamai funkcionuotų smegenys, vidaus organai, raumenys, kaulai ir net oda. Vyraujant karštesniems orams, intensyviai sportuojant bei sergant tam tikromis ligomis vandens organizmui reikia daugiau, nei įprasta. „Camelia“ vaistininkė Virgilija Bečelytė įspėja, kad jei negausime atitinkamo skysčių kiekio – gali grėsti dehidratacija.

Lietuvos geologijos tarnyba primena – norėdami įsirengti gręžinį, kreipkitės į kvalifikuotus specialistus, galinčius užtikrinti, kad visi darbai bus atlikti pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus. Vienas pagrindinių kriterijų – gręžinį gali įrengti tik įmonė, turinti leidimą tirti žemės gelmes, rašoma pranešime žiniasklaidai. LGT specialistai atkreipia dėmesį, kad tais atvejais, kai gręžinį įrengia leidimo neturinti įmonė, gręžinio savininkams vėliau dažnai kyla daug rūpesčių.

Naujausias tyrimas rodo, kad Lietuvos gyventojai vis dar neišgeria tiek vandens, kiek rekomenduoja specialistai. Nors pažanga matoma, visuomenės sveikatos ekspertai pastebi – pasitempti dar tikrai yra kur. Vis dėlto tuos, kuriems atrodo, kad per dieną išgerti du ar net tris litrus vandens – pernelyg sunki užduotis, nuramina: dalį reikalingų skysčių galima gauti ir iš tinkamai parinkto maisto.

Vasara nelepina šiluma, tad ir meteorologų prognozuojami karščiai daugelio nebaugina. Tačiau medikai pataria būti budresniems, nes Respublikinės Šiaulių ligoninės palatose, atėjus karščiams, įprastai daugėja pacientų, kurių sveikata sušlubuoja dėl karščių. Pavojus sveikatai kyla ne tik dėl karštos saulės, bet ir dėl to, kad žmonės per mažai (arba per daug) vartoja skysčių, vėsinasi nekokybiškais kondicionieriais, netinkamai maitinasi.

Dažna vasaros palydovė yra dehidratacija, gresianti ne tik sportuojantiems ir dirbantiems lauke – skysčių trūkumo požymiai pastebimi ir tarp sėdimą darbą dirbančių žmonių, vaikų bei senjorų. Specialistės papasakojo, kaip atpažinti pirmuosius dehidratacijos simptomus, patarė, kaip tinkamai pasiruošti ilgam buvimui saulėje ar kelionėms, bei atskleidė, kodėl vandens gėrimas ne visada užtikrins tinkamą skysčių pusiausvyrą.

Dramatiškas incidentas praėjusį penktadienį sukrėtė Velso lankytojus – populiariame Juodųjų uolų paplūdimyje, netoli Portmadoho, į smėlį įklimpęs kemperis pakilus vandens lygiui buvo nuneštas į jūrą. Nepaisant atkaklių pastangų jį išgelbėti naudojant transporto priemones ir vandens motociklus, jūros jėga pasirodė galingesnė. Į įvykio vietą susirinko ir pagalbą bandė teikti daugybė žmonių – tarp jų ir vandens motociklininkai.

Neįprasta, jautri ir įkvepianti istorija sujaudino Jungtinės Karalystės gyventojus. 24-erių Cara Melia iš Oldamo nusprendė išpildyti didžiausią savo mamos svajonę – keliauti po pasaulį, nors tai įvyko jau po moters mirties. Vietoj tradicinio atsisveikinimo ji pasirinko kūrybingą ir emociškai stiprią alternatyvą – įdėjo dalį pelenų į butelį su nuoširdžiu laišku ir paleido į vandenyną, o ją pajūryje netikėtai rado paplūdimiu vaikščiojusi pora.

Neries regioninis parkas savo „Facebook“ paskyroje įspėja gyventojus apie užterštą šaltinio vandenį. Pranešama, kad Pinyklos šaltinio vanduo, esantis Elektrėnų savivaldybėje, yra netinkamas gerti. Atlikti tyrimai atskleidė mikrobiologinę taršą, kuri gali kelti pavojų sveikatai, ypač jautresnėms gyventojų grupėms. Šis perspėjimas yra svarbus visiems, kurie naudojasi natūraliais šaltiniais, manydami, kad jų vanduo visuomet yra švarus.

Vaitakarčmio kaime, Varėnos rajone, Vaidakarčmio kalvės sodybos teritorijoje esančiame tvenkinyje, gamtos mylėtoja Rasa užfiksavo neįprastą ir užburiantį reiškinį. Moteris pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame matomas ratu besisukantis ir vandens paviršiuje besirangantis žaltys, tarytum šokantis savotišką „žalčio šokį“. Šis įrašas sulaukė didžiulio internautų susidomėjimo ir susižavėjimo.

Ką pirmiausia darote ryte – skubate prie kavos aparato, gurkšnojate šiltą vandenį ar išvis nieko negeriate? Nors rytinio gėrimo pasirinkimas atrodo smulkmena, pasirodo, tai gali turėti didelės įtakos jūsų savijautai, energijos lygiui ir net virškinimo sistemai. Internete apstu patarimų apie stebuklingus rytinius ritualus – vieni siūlo gerti šiltą vandenį su citrina, kiti žada detoksikuojantį poveikį ar greitesnę medžiagų apykaitą.

Mažiausiai 1,5 litro per dieną – tiek vandens kasdien turėtų išgerti suaugęs žmogus. Vis dėlto dažnas nesuvartoja nė pusės rekomenduojamos normos. Vaistininkė perspėja, kad net ir nedidelė dehidratacija gali sukelti nuovargį, galvos skausmą ar virškinimo sutrikimus. Ypač svarbu pasirūpinti, kad pakankamai vandens išgertų vaikai, kurie linkę greičiau dehidratuoti. „Vanduo yra būtinas mūsų organizmui – tiek kraujotakai, tiek virškinimo sistemai.

Dėl didėjančios sausros Europoje Europos Komisija ragina gyventojus taupyti vandenį. Dar iki vasaros bus pristatyta vandens strategija, Vokietijos „Funke“ žiniasklaidos grupės laikraščiams sakė ES aplinkos komisarė Jessika Roswall. „Mes žinome, kad suvartojame per daug vandens. Reikia suvokti šią problemą ir pakeisti požiūrį į vandenį“, – kalbėjo ji. Tikslas, anot komisarės, yra mažinti vandens suvartojimą.

Septyniems Lietuvos paplūdimiams šiemet suteiktos Mėlynosios vėliavos, antradienį pranešė Lietuvos savivaldybių asociacija. Anot jos, apie tokį sprendimą Lietuvą informavo Kopenhagoje veikiančio Aplinkosaugos švietimo fondo sudaryta tarptautinė Mėlynosios vėliavos tarybos komisija. Mėlynąją vėliavą šiemet iškels centriniai Nidos, Juodkrantės bei Preilos paplūdimiai, taip pat Palangos Birutės parko paplūdimys bei Vilniaus Balsio ežero, Valakupių I ir II paplūdimiai.

Purškiklis WD-40 žinomas tikriausiai kiekvienam, tačiau jo pavadinimas kelia klausimų. Ką reiškia šis trumpinys? Pasirodo, tai glaudžiai susiję su purškalo atsiradimo istorija. Purškalas WD-40 taip pavadintas todėl, kad tai buvo 40-asis bandymas sukurti vandenį išstumiančią medžiagą.

Dar galima įtesinti neįregistruotus gėlo požeminio vandens gręžinius, primena Lietuvos geologijos tarnybos (LGT) specialistai. Tai galima padaryti iki balandžio 30 d. O jei gręžinys jau registruotas, bet pasikeitė jo savininkas, būtina atnaujinti savininko duomenis Žemės gelmių registre (ŽGR). Norint tai padaryti, LGT reikia pateikti prašymą ir dokumentus, įrodančius nuosavybės teisę į gręžinį.

Lietuvoje iš giluminių gręžinių tiekiamas geriamasis vanduo įprastai yra bekvapis ir neturi išskirtinio skonio. Tai užtikrina natūrali vandens kokybė ir vandens tiekimo sistemos technologiniai sprendimai. Vis dėlto kartais vartotojai pastebi pakitimų – vanduo gali įgauti specifinį kvapą, skonį ar net spalvą. Kodėl taip nutinka, ką reiškia ir kada verta atlikti vandens tyrimus, paaiškina Lietuvos geologijos tarnybos (LGT) laboratorijos specialistai, rašoma pranešime spaudai.

Praėjusiais metais sostinėje fiksuotas didžiausias vandens suvartojimas per penkerius metus. Palyginti su 2020-aisiais, vandens patiekta dešimtadaliu daugiau, pirmadienį pranešė vandentvarkos įmonė „Vilniaus vandenys“. 2024 metais Vilniui buvo patiekta beveik 36 mln. kubinių metrų vandens. Pasak „Vilniaus vandenų“ ekspertų, šį augimą lemia gyventojų skaičiaus didėjimas, besikeičiantis klimatas bei kiti veiksniai.

„Daugelis yra girdėję apie minkštą ir kietą vandenį, bet ar domėjotės, kodėl jis taip vadinamas? Ir ar žinote, kokie požymiai gali signalizuoti apie vandenyje esančias priemaišas?“ – sako Lietuvos geologijos tarnybos specialistai. Vandens kietumą lemia kalcio ir magnio kiekis. Kietas vanduo šių mineralų turi daug, todėl skalbimo mašinose, virduliuose ir vamzdynuose gali kauptis kalkių nuosėdos, rašoma pranešime spaudai.

Neskubėkite atsikratyti bulvių daigų, bet pasigaminkite veiksmingas trąšas savo žaliesiems „augintiniams“. Daugelis skuba atsikratyti bulvių daigų, tačiau jie gali praversti. Naudingų medžiagų lobynas Mat bulvių daigai yra puikūs biostimuliatoriai – naudingų medžiagų (įskaitant hormonus), užtikrinančių gerą kambarinių augalų augimą ir vystymąsi, lobynas. Norint paruošti trąšas, tereikia paimti 300 g gerai nuplautų daigų ir užpilti juos 2 litrais vandens.

Po to, kai nėrus į vandenį ryklys pačiupo berniuką, paauglys pasakė, kad „nėra ko bijoti“. Dempsey Manhartas dalyvavo jaunesniųjų gelbėtojų mokymų stovykloje Volusijos apygardos paplūdimyje Floridoje, kai keturiolikmečiui įkando plėšrūnas. Flaglerio apygardos paauglys liepos 8 d. apie 11.15 val. įplaukė į Ponso įlankos vandenis, kai ryklys įkando jam į dešinę blauzdą. Vaikinui prireikė 17 siūlių.

Klaipėdos universiteto mokslininkai pakvietė į išskirtinį eksperimentą. Jie pasiūlė žmonėms į laboratoriją atsinešti savo mėgstamus gėrimus ir patiems ištirti šių pH lygį bei išsiaiškinti, ar tas, kas skanu, yra nesveika. Atlikę tyrimus, dalyviai liko priblokšti.  Būrys klaipėdiečių uostamiesčio universitete užsiėmė tuo, ko, turbūt, niekad gyvenime negalvojo išmėginti. Laboratorijoje žmonės nustatinėjo savo mėgstamų gėrimų pH lygį bei cukringumą.

Banglentininkai pietiniame Baja Kalifornijos pusiasalio gale pamatė pašiurpinusį vaizdą – vandenyje jie išvydo irklažuvę. Didžiulė žuvis, maždaug tokio pat ilgio kaip banglentė, turėjo sidabriškai mėlyną kūną su raudonu peleku, besidriekiančiu per nugarą, tačiau buvo su sužalota uodega. Šios žuvys gali būti beveik 11 metrų ilgio ir sverti daugiau kaip 441 kilogramą. Legenda byloja, kad šios žuvys yra žemės drebėjimų ir kitų stichinių nelaimių pranašai, rašo dailymail.co.uk.

Lietuvos geologijos tarnyba (LGT) gyventojams primena, kad jau šių metų balandžio 30 d. baigs galioti Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinasis įstatymas, rašoma pranešime žiniasklaidai. Taigi dar turite galimybę iki nurodytos datos gėlo požeminio vandens gręžinius registruoti Žemės gelmių registre. Iki metų pabaigos jau buvo užregistruota daugiau nei 2,5 tūkst. gręžinių.

Dėl generatoriaus bandymo Vičiūnų vandenvietėje savaitgalį galimas vandens kokybės pablogėjimas, praneša „Kauno vandenys“.  Kaip skelbiama, naktį iš šeštadienio į sekmadienį, apie 2–4 val. nakties, bus vykdomas generatoriaus automatinio pasileidimo darbo bandymas imituojant elektros dingimą. Dėl bandymo galimas laikinas vandens kokybės pablogėjimas (drumstumas) Aleksoto, Vičiūnų, Panemunės, Šančių, Centro, Senamiesčio ir Vilijampolės mikrorajonuose.

Didžiausia Lietuvoje vandentvarkos bendrovė „Vilniaus vandenys“ išmatavo, kokio šviežumo vandenį geria Vilniaus miesto, rajono, Šalčininkų ir Švenčionių rajonų gyventojai. Bendrovė nuolat stebi šiuos skaičius, o kasdien iš gręžinių išgauna ir tiekia beveik 99 tūkst. kubinių metrų vandens – tai prilygsta 39 olimpiniams baseinams. Siekiant pademonstruoti vandens tekėjimo trukmę klientams, prireikė lašo testo: stebėti vieno vandens lašo kelionę nuo gręžinio iki čiaupo, rašoma pranešime spaudai.

Italų modelis Federico Cola atostogaudamas Seišeliuose ne tik netikėtai pamatė, bet ir pajautė ant savęs jūros gyvūną – aštuonkojį, kuris, regis, pasirinko jį savo „auka“. Išvydęs, kas vyksta jūroje, modelis nelaukdamas lipo iš vandens, tačiau, rodos, su aštuonkoju susidraugavo. Federico įvykio vaizdo įrašu pasidalijo savo „Instagram“ paskyroje.

Tyrimai atskleidė – lietuviai išgeria kritiškai per mažai vandens. Net kas trečias lietuvis per parą vandens suvartoja mažiau nei litrą. Specialistai teigia, kad vanduo turi įtakos kiekvienam kūno organui ir ląstelei, todėl geriant nepakankamai, gali sutrikti visų organų veikla, kyla ir infarktų bei insultų rizika.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Vanduo ne tik būtinas, bet ir gyvybiškai svarbus mūsų sveikatai.

Vilniaus rajono savivaldybės taryba pritarė siūlymui viešosiose savivaldybės erdvėse įrengti geriamojo vandens stoteles. Anot Vilniaus rajono mero Roberto Duchnevičiaus, taip siekiama užtikrinti nemokamo ir kokybiško geriamojo vandens prieinamumą bei paskatinti gyventojus plastikinius buteliukus keisti į daugkartines gertuves. „Viešosiose erdvėse įrengtos geriamojo vandens stotelės suteiktų galimybę kiekvienam įsipilti kokybiško ir gaivaus vandens bet kuriuo metu.

Daugelis nekreipia dėmesio į savo pėdų sveikatą ir išvaizdą, kol neateina šilti orai ir aulinukus reikia pakeisti į basutes. O dar blogiau, kai ima niežėti tarpupirščiai. Vis tik, daugelį bėdų gali padėti išspręsti vonelė su actu. Pasidarykite sau gerą pedikiūrą namuose su vandeniu ir actu. Pakaks pamirkyti kojas vandenyje su actu ir nustebsite, kokius rezultatus tai duos, rašo tips-and-tricks.co.

Vitamininiai vandenys yra populiarus gėrimas, kurio sudėtyje dažnai galima rasti įvairių vitaminų ir mineralų, kuriuos vartotojai siekia papildyti savo mityboje. Tačiau svarbu suprasti, kaip šie gėrimai veikia organizmą ir kokie yra jų privalumai bei trūkumai, lyginant su natūraliais maisto šaltiniais. Apie tai plačiau naujienų portalui tv3.lt pakomentavo dietistas Mantas Liekis.

Vandens su citrina gėrimas ryte reklamuojamas kaip darantis stebuklus. Kai kurie prisiekia, kad tai pagerina jų odos būklę ir bendrą sveikatą.  Tuo įsitinkinti nusprendė GianLuca Russo iš portalo „Insider“, kuris savaitę laiko gėrė vandenį su citrina ir aprašė, ką pastebėjo savo mažo eksperimento metu. Pranešama, kad vandens su citrina gėrimas gali turėti naudos sveikatai nuo spuogų atsiradimo sustabdymo iki imuninės sistemos stiprinimo, kuris padeda kovoti su peršalimu ir gripu.

Prasidėjus šventėms vieni tautiečiai renkasi griebtis taurelės vyno, šampano ar kitų svaigiųjų gėrimų, o kiti švenčia visiškai blaiviai – grūdinasi, šoka į šaltą ežerą tiek per Kalėdas, tiek per Naujuosius metus. Policija ragina saikingai vartoti alkoholį ir primena, kad esą daugiau nei pusę eismo įvykių per šventes sukelia girti vairuotojai. Taip pat per šventes netrūksta smurtaujančių – pasak policijos, 80 procentų asmenų, kurie smurtauja per šventes, yra išgėrę.

Kurias kambarines gėles reikia laistyti parūgštintu vandeniu. Tarp augalų, kuriuos reikia laistyti parūgštintu vandeniu, yra azalija, hortenzija, kamelija ir kambarinės kalijos. „Švelniai parūgštintą vandenį galima naudoti kelis kartus per savaitę“, – aiškina sodininkė.

 Nuo 2025 m. vasario 1 d. Vilniaus miesto ir rajono, Šalčininkų ir Švenčionių rajonų butų gyventojams didės geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos, praneša Vilniaus vandenys. Skelbiama, kad nuo vasario jos gyventojams kainuos 1,82 euro (dabar – 1,70 euro), individualių namų gyventojams – 1,79 euro (dabar – 1,68 euro), įmonėms – 1,85 euro (dabar – 1,74 euro) be PVM už vieną kubinį metrą.

Siekiant identifikuoti galimus nesandarumus pastatų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemose ar tiekimo vamzdynuose, AB Vilniaus šilumos tinklai kasmet į klientų namus šilumą atnešantį termofikacinį vandenį nuspalvina žaliai. Tais atvejais, kuomet sistemos nėra sandarios, karšto vandens čiaupuose gali pasirodyti žalsvas vanduo. Išvydę tokį vaizdą apie tai gyventojai turėtų pranešti savo namo administratoriui arba bendrijai.

Augalams labai svarbu gauti pakankamą drėgmės kiekį, o augintojams pasirinkti tinkamą vandenį jų laistymui. Ekspertai pataria, ką padaryti augalų laistymo vandeniui, kad gėlės augtų žaibiškai. Augalams svarbus tinkamas vanduo, rašoma heyrooted.com. Būtina žinoti, kaip paruošti vandenį iš krano gėlių laistymui. Vanduo iš čiaupo nėra nuodingas, tačiau jo vandens kokybei įtakos turi pridėtinės cheminės medžiagos ir procesai, kurie gali turėti neigiamą poveikį jūsų kambariniams augalams.

Vanduo yra mums gyvybiškai svarbus, tačiau ar tikrai vanduo, kuris bėga iš mūsų čiaupų yra kokybiškas ir sveikas? Žinių radijo laidoje „Mokslas suprantamai“ Lietuvos geologijos tarnybos ir Vilniaus universiteto mokslininkė dr. Jurga Arustienė papasakojo, ar vanduo Lietuvoje yra kokybiškas, bei pasidalino kita aktualia informacija.

Norint padėti atsigauti nuo saulės spindulių arba kenkėjų ar ligų pažeistiems kambariniams augalams, gėlių augintojai rekomenduoja naudoti trąšas, paruoštas vaistinio preparato – acetilsalicilo rūgšties (aspirino) – pagrindu. Naminės trąšos iš aspirino ir mielių padės atkurti kambarinius augalus. Sudedamosios dalys 1 aspirino tabletė; 1 valgomasis šaukštas mielių; 1 litras šilto vandens. Kaip paruošti? Sutrinkite vieną aspirino tabletę.

Jei dažnai mėgaujatės virtais kiaušiniais, verta įsidėmėti vieną naudingą gudrybę. Vandens, kuriame jie virė, neišpilkite, nes jame gausu vertingų medžiagų. Šis vanduo gali tapti puikia natūralia trąša augalams, praturtindamas dirvožemį. Kitą kartą išvirę kiaušinius leiskite vandeniui atvėsti ir panaudokite augalų laistymui. Augalams ypač svarbus kalcis, nes jis padeda reguliuoti dirvožemio rūgštingumą.

Jei dar nesate išbandę vandens su chia sėklomis, laikas pasigaminti šį stebuklingą gėrimą, kuris ne tik praturtina kasdienę mitybą, bet ir turi naudų sveikatai. Galbūt jau esate girdėję apie šias mažytes, tačiau nuostabias sėklas, bet tikriausiai nesitikėjote, kad jų poveikis gali būti toks įspūdingas, kai jas palaikote vandenyje.

Nukritus temperatūrai galite pastebėti, kad ant langų susidaro kondensatas, kuris, jei jo nevalysite, gali sukelti nemalonių sveikatos problemų. Dėl to ekspertai pasidalijo keliais kambariniais augalais, kurie puikiai sugeria drėgmę. Šiuo metų laiku ant langų neišvengiamai pradeda kauptis kondensatas, tačiau, jei jo nevalysime, gali kilti problemų.

Mitybos specialistai atskleidė, kodėl turėtumėte įprasti kasdien gerti karštą vandenį. Kartais atrodo, kad paprasti veiksmai per dieną negali turėti jokios įtakos mūsų gyvenimui ar sveikatai. Tačiau, pavyzdžiui, jei išgersite puodelį karšto vandens – galėsite palaikyti organizmo hidrataciją ir atlikti natūralią detoksikaciją, rašo „Eat This, Not That“, remdamasi ekspertais. Tačiau tai dar ne visi stebinantys faktai apie karštą vandenį.

Toksinės molekulės gali būti labai paplitusios tiek vandenyje iš čiaupo, tiek vandens buteliuose daugelyje pasaulio vietų. Geriamojo vandens iš 15 šalių analizė rodo, kad perfluoroktano rūgšties ir perfluoroktano sulfonato (PFAS) yra daugiau nei 99 procentuose vandens buteliuose iš Azijos, Europos, Šiaurės Amerikos ir Okeanijos. Naujajame tyrime taip pat pabrėžta, kad vandentiekio vandenyje taip pat yra PFAS, bet skirtingu lygiu.

Rugsėjo pabaigoje 35-erių Editos Norvaišaitės šeima patyrė didelę tragediją – jų gyvenamasis namas Mažeikių rajone, Ukrinų kaime, stipriai apdegė. Šiuo metu moteris, kartu su draugu ir penkiais vaikais, glaudžiasi kitur, tačiau viliasi, kad netrukus sugrįš į savo namus. Naujienų portalui tv3.lt moteris papasakojo, kaip įvyko gaisras ir pasidalijo, kaip šiuo metu jaučiasi. Su vaiku rankose bėgo į lauką Gaisras Editos namuose kilo anksti ryte.

Sodinti česnakus žiemai – svarbi užduotis tiems, kurie nori pavasarį ir vasarą džiaugtis sveiku ir gausiu derliumi. Tinkamai pasirinktas laikas sodinimui padeda česnakams įsitvirtinti dirvoje ir pasiruošti šaltajam metų laikui. Remiantis tyrimų rezultatais, prieš prasidedant žiemai česnako skiltelė turėtų turėti 12-18 šaknų, kurių ilgis 5-10 cm. Atskleidė sodinimo dienas Šiam šaknų sistemos išsivystymui reikia maždaug 35-45 dienų.

Jei geriate vandenį iš plastikinio butelio, kuris ilgesnį laiką buvo paliktas saulėje, dėl kenksmingų cheminių medžiagų išsiskyrimo iš plastiko galite pasijusti blogai ir patirti sveikatos problemų, įskaitant pykinimą ir skrandžio skausmus. Pastaruoju metu, kai rugsėjį vyrauja šilti orai, troškulį malšiname vandeniu, nes jis yra pigesnis ir sveikesnis, nei arbata, kava ir saldieji gėrimai.