Mitybos specialistas pabrėžė, kad vasarą yra tas laikotarpis, kai vandens būtina gerti daug daugiau.
„Jeigu įprastai sakoma, kad per dieną reikėtų išgerti 2 litrus, tai vasarą, ypač jeigu diena karšta ir žmogus lauke dirba fizinį darbą, sportuoja ar važiuoja dviračiu, jo reikia gerokai daugiau.
Literatūroje netgi nurodoma, jeigu yra karšta vasaros diena ir atliekamas fizinis darbas, reikėtų išgerti net 4–5 litrus vandens. Ir čia kalbame būtent apie vandenį, ne apie arbatą, kavą ar kažkokį gaivųjį gėrimą, reikia gryno vandens“, – sakė jis „Žinių radijo“ laidoje „Mokslas suprantamai“.
Svarbu išgerti pakankamai gryno vandens
Pasak jo, nors, pavyzdžiui, arbata irgi įskaičiuojama į bendrą skysčių kiekį, labai svarbu gerti būtent vandenį.
„Mums reikia vandens – būtent to gryno vandens, kuriame, kaip sakant, vandens molekulės yra laisvos, nėra jokių priedų. Juk mūsų organizme viskas vyksta skystoje terpėje. Dėl to mums reikia vandens.
Aišku, vanduo vandeniui nelygu. Yra, pavyzdžiui, mineralinis vanduo, mineralizuotas vanduo, stalo vanduo, visokių tų vandenų. Bet net ir tas vanduo, kuris bėga iš čiaupo, pavyzdžiui, Vilniuje, tai jis yra puikus.
„Jeigu įprastai sakoma, kad per dieną reikėtų išgerti 2 litrus, tai vasarą, ypač jeigu diena karšta ir žmogus lauke dirba fizinį darbą, sportuoja ar važiuoja dviračiu, jo reikia gerokai daugiau.“
Kituose miestuose gal įvairiai, bet šiaip reikėtų turėti omenyje, kad kaip stalo vanduo geriausiai tinka mineralizuotas vanduo arba silpnos mineralizacijos natūralus mineralinis vanduo. Reiškia, toks, kuris nėra ypatingai sūrus arba neturi labai ryškaus skonio“, – kalbėjo profesorius.
Jis pabrėžė, kad taip tuomet yra papildomos ir mineralinių medžiagų atsargos, kurių vasarą reikia daugiau, nes jas žmogus praranda gausiau prakaituodamas.
Po kavos – dvigubai daugiau vandens
Nors daugelis savo ryto neįsivaizduoja be kavos puodelio, pašnekovas įspėjo, kad šį gėrimą būtų galima vadinti vandens „vagimi“.
„Tie, kurie mėgsta gerti kavą, ko gero, yra atkreipę dėmesį, kad kava pasižymi diuretiniu poveikiu. Tai reiškia, kad žmogus dažniau šlapinasi ir praranda daugiau skysčių. Jeigu išgėrei puodelį kavos, vadinasi, reikia išgerti du puodelius vandens, nes vandens trūkumą kompensuoti būtina“, – kalbėjo R. Stukas.
Kofeino yra ne tik kavoje, bet ir arbatose, todėl po jų vandens irgi reikės suvartoti papildomai.
Gaivieji gėrimai ir sultys – už brūkšnio
Itin blogai pašnekovas atsiliepė apie gaiviuosius gėrimus. „Jeigu pasižiūrėtume į tų gėrimų sudėtį, pamatytume, kad ten yra dirbtinių saldiklių, kai kuriuose gali būti ir sintetinių dažiklių. Tai yra pagamintas gėrimas, kuris tikrai nėra palankus sveikatai.
Jeigu žmogus labai nori, ypač vasarą galima paprastą vandenį pagardinti įpilant truputį sulčių. Bet neturiu mintyje, kad reikia pripilti daug sulčių – tiesiog suteikti tam tikrą aromatą ir minimalų skonį. Tada vis tiek turėsime omenyje, kad geriame vandenį“, – sakė R. Stukas.
Specialistas nepatarė vartoti ir vaisių sulčių: „Yra žmonių, kurie mėgsta gerti sultis. Buvo laikai, kai, manau, daugelis klausytojų atsimena, parduotuvėse būdavo sulčių barai, skambėdavo šūkiai: „Sultis gerkite.“ Dabar tokių barų nebeliko, tokių šūkių irgi. Dabar mitybos specialistai sako: „Negerkite sulčių, o valgykite vaisius ir uogas.“
Jis buvo kritiškas ir natūralaus spaudimo sulčių atžvilgiu, nes spaudžiant sultis netenkama skaidulinių medžiagų. „O tai jau labai didelis nuostolis. Aišku, išlieka mineralinių medžiagų, tačiau sultyse susidaro didelė angliavandenių koncentracija.
Kai yra daug smulkiųjų angliavandenių molekulių ir išgeriame sulčių, kurių galime išgerti ir stiklinę, ir dvi, staigiai pakyla gliukozės koncentracija kraujyje. Po to ji staigiai krenta, o tai kasai nėra gerai. Jeigu, pavyzdžiui, valgome uogas ar obuolius, tiek jų nesuvalgysime, kiek angliavandenių galime gauti išgerdami sulčių.
Be to, iš suvalgytų vaisių, uogų ir daržovių visos medžiagos pasisavinamos gana lėtai ir nebūna tokių gliukozės koncentracijos šuolių kraujyje. Todėl ir yra rekomendacija: geriau valgyti vaisius, uogas ir daržoves, o ne gerti jų sultis“, – patarė R. Stukas.
Vaisiai – ne vakarienei
Kita vertus, nors nuolat girdima, kad vaisiai – labai naudingi ir reikalingi, profesorius įspėjo, kad ir čia nereikėtų persistengti.
„Naujausios rekomendacijos, kurias Sveikatos apsaugos ministerija patvirtino remdamasi Šiaurės šalių rekomendacijomis, nurodo, kad bendra daržovių ir vaisių norma per dieną turėtų siekti apie 500 gramų. Iš jų apie 350 gramų turėtų sudaryti daržovės, o likusią dalį – vaisiai. Tai reiškia, kad vaisių reikėtų valgyti gerokai mažiau negu daržovių.
Tai būtų apie 200 gramų vaisių per dieną. Tai būtų vienas didesnis obuolys arba maždaug du mažesni. Tikrai ne pusė kilogramo ar kilogramas uogų. Be to, uoga uogai nelygi. Pavyzdžiui, vynuogėse yra ypač daug paprastųjų angliavandenių, todėl jų reikėtų suvalgyti tik saujelę.
O jeigu kalbame apie juoduosius serbentus, mėlynes ar šilauoges, jų galima suvalgyti šiek tiek daugiau, nes jose mažiau angliavandenių ir daugiau kitų naudingų medžiagų“, – sakė R. Stukas.
Tuo metu daržovių vartojimas faktiškai nėra ribojamas. Lietuvos gyventojai vis tiek nesuvalgo rekomenduojamo jų kiekio. „O vaisių kartais suvalgoma ir per daug“, – pastebėjo jis.
Profesorius akcentavo, kad visur reikia išlaikyti balansą. Juo labiau svarbu žinoti, kad vaisius vaisiui nelygus: „Jeigu paimtume obuolį ir kriaušę, viena kriaušė gali prilygti maždaug trims obuoliams, nes kriaušės yra saldesnės. Jose tikrai gana daug angliavandenių, kitaip tariant, cukrų.“
Dėl turimo didelio angliavandenių kiekio R. Stukas vaisių taip pat nepatarė valgyti vėlai vakare. „Jeigu daugiau jų suvalgysime pirmoje dienos pusėje, kai esame aktyvesni, tą energiją dar sunaudosime. O jeigu vakare prisivalgysime vaisių, žmogus jau nebūna toks aktyvus. Jei dar sėdi, žiūri televizorių ar skaito knygą, energijos sunaudoja mažiau, todėl jos organizmui nebereikia tiek daug“, – pabrėžė jis.
Stiklinė šilto vandens ryte – gera mintis?
Paklaustas, ar naudingas būtų įprotis vos atsikėlus ryte išgerti stiklinę šiek tiek pašildyto vandens, profesorius sutiko, kad tai tikrai bus į naudą.
„Bet kiekvieno organizmas yra individualus. Jeigu žmogui tai tinka, tikrai yra gerai. Dalis žmonių netgi geria truputį parūgštintą vandenį, įspaudžia vieną kitą lašelį citrinos. Tačiau nėra tokios rekomendacijos, kuri būtų siūloma visiems.
Dalis žmonių tikrai negeria ir nenori gerti to vandens. Dalis geria, ir jiems nuo to geriau. Aišku, čia galime rasti tam tikrų privalumų. Jeigu išgeriame vandens, jis patenka į skrandį, atsiranda dirginimas, šiek tiek suaktyvėja virškinamųjų sulčių sekrecija. Jos išsiskiria ir tada, kai valgome maistą.
Tad valgant pusryčius maistas geriau įmirksta būtent šiais skysčiais ir sultimis.Jeigu žmogus išgeria per daug, virškinamosios sultys prasiskiedžia, ir tada pusryčiai gali būti sunkiau virškinami. Taigi gali būti įvairių niuansų. Bet kiekvienas žmogus pats jaučia, kas jam geriau. Kaip tai pajusi? Per energijos kiekį. Tiesiog pajusi, ar pavalgęs pusryčius gerai jautiesi, ar jauti kažkokį sunkumą, kad kažkas nelabai, maistas užsistovi“, – patarė R. Stukas.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
