perdegimas

Kartu su dešimtąja savižudybių prevencijai bei psichikos sveikatai skirta laida, socialinė iniciatyva „Skirtingos Spalvos“ pristato ir naująjį rubrikos „Patarimai“ pokalbį apie perdegimą. Anot psichiatro prof. E. Laurinaičio perdegimą sudaro trys pagrindiniai dalykai: emocinis išsekimas, entuziazmo praradimas ir depersonalizacija.

Jeigu atostogos suplanuotos vasaros pabaigoje, o iki jų reikia pavaduoti atostogaujančius kolegas, nenuostabu, kad organizmas ima siųsti SOS signalus. Kartais ilgai lauktas atostogas tenka praleisti lovoje. Pasak specialistų, dėl to gali būti kalta ir vitaminų stoka, ir žalingi įpročiai bei pervargimas.

„Perfekcionizmas gali turėti daugybę veidų: trukdyti užmegzti atvirus santykius, nes jausdamasis netobulas, žmogus niekaip negali atsiverti kitam; trukdyti siekti tikslo, nes kaskart ištikus nesėkmei paralyžuoja stiprios neigiamos emocijos; galų gale, trukdyti imtis naujų darbų, nes atrodo, kad vis tiek nepavyks jų įveikti“, – vardina „Depresijos įveikimo centro“ psichologė Gintarė Šėmytė, ragindama nebijoti kreiptis pagalbos visais atvejais, kai ima atrodyti, kad perfekcionizmas apsunkina ...

Darbuotojų atstovai ir psichologai įspėja, kad Lietuvoje perdegimas kankina vis daugiau darbuotojų. Todėl ragina darbdavius į šį negalavimą nenumoti ranka, nes perdegęs darbuotojas gali pakenkti ne tik sau, bet ir kolegoms ar įmonės klientams. Perdegimas, kaip tikra liga, jau senokai yra įtrauktas į oficialų ligų sąrašą, kuris nuolat atnaujinamas pagal Pasaulinės sveikatos organizacijos tarptautinę ligų klasifikaciją. Iki šiol tokia diagnozė buvo nustatoma palyginti retai.

Jeigu darbe nebegalite tinkamai atlikti užduočių, tai nebūtinai reiškia, kad esate tinginys ar blogas darbuotojas – galbūt jus kamuoja perdegimo sindromas, sukeltas dėl ilgai darbe besitęsiančio streso. Perdegę darbe bent kartą gyvenime yra net apie 70 procentų žmonių. O šis sindromas nėra toks nekaltas, kaip atrodo – perdegimas pasireiškia ne tik emociniu išsekimu ar fiziniais negalavimais, bet ir gali baigtis rimtomis neurologinėmis arba širdies ir kraujagyslių ligomis.

Rytinėje užsienio televizijos laidoje gydytojas Rangan Chatterjee teigė, kad pirmasis perdegimo ženklas yra tikrai labai svarbus: „Pirma, atsiribojimas nuo aplinkinių žmonių ‒ tai tikrai labai svarbu. Jūs jaučiatės labai blogai... nenorite kalbėtis su savo kolegomis, partneriu ar savo vaikais“. Dr Chatterjee šį ženklą apibūdino kaip labai toksišką, nes jūs niekada nuo perdegimo pats nepagysite. Jis sakė: „Jums reikia aplinkinių žmonių“. „Antra, tai emocinis išsekimas“, ‒ tęsė Dr Chatterjee.

Stiprus imunitetas padeda nugalėti ligą ir pasveikti, tačiau vieni didžiausių imuniteto priešų – pervargimas, stresas ir perdegimas – stipriai alina šią apsaugą. Kūnas jų fone sunkiau įveikia, o dažnai ir pasiduoda įvairiems virusams. Pasak TV8 laidoje „Sveikas rytojus“ kalbėjusios gydytojos, įsijungus perdegimo režimui ima sekti žmogaus gyvybiniai resursai ir psichologinė energija, sutrinka emocijos, tam tikrose kūno vietose atsiranda skausmas ir įtampos.

Per pandemiją ir jai aprimus riba tarp darbo ir laisvalaikio tapo itin plona, o kitiems net išsitrynė galutinai. Pasaulinis tyrimas rodo, kad stresą darbe patiria 44 proc. – istoriškai rekordinis skaičius žmonių, o net trys ketvirtadaliai Z kartos atstovų kaip išėjimo iš darbo priežastį nurodo pervargimą, rašoma pranešime žiniasklaidai.  Šią temą „Tech Kinship“ bendruomenės renginyje nagrinėjo Lietuvos technologijų srities atstovai.

Perdegimo sindromas – jausmas, kuris užklupti gali kiekvieną, kuomet lėkdami per dienos darbus viršijame savo galimybes. Tai jausmas, kuomet mylimos veiklos darbai įsisiautėja taip greitai, jog žmogui nutrūksta visi stabdžiai ir veikla pasiglemžia visus energijos resursus. Ką teko patirti susidūrus su perdegimu, pasidalino ir plaukikė Rūta Meilutytė bei dainininkė Monika Liu.