Paskutinį kartą duomenys buvo renkami 2000 metais, ir per pastaruosius 25 metus šie skaičiai išaugo.
„2011–2021 m. psichikos sutrikimų turinčių žmonių skaičius augo sparčiau nei pasaulio gyventojų skaičius“, – teigiama PSO „Pasaulinė psichikos sveikata šiandien“ ataskaitoje.
„Stagnacija“
PSO išreiškė susirūpinimą dėl investicijų į psichikos sveikatą visame pasaulyje „stagnacijos“, nes vidutinės vyriausybės išlaidos psichikos sveikatai išlieka vos 2 proc. visų sveikatos biudžetų, t. y. nepakitusios nuo 2017 m. Išsivysčiusios šalys psichikos sveikatai skiria iki 65 JAV dolerių vienam gyventojui, o besivystančios – vos 0,04 JAV dolerio. Besivystančiose šalyse mažiau nei 10 proc. su psichikos sutrikimais gyvenančių žmonių gauna priežiūrą, tuo tarpu išsivysčiusiose šalyse šis skaičius viršija 50 proc.
Nors mažas ir vidutines pajamas turinčiose šalyse labai trūksta psichikos sveikatos priežiūros darbuotojų (psichikos sveikatos priežiūros darbuotojų skaičiaus vidurkis yra 13 darbuotojų 100 tūkst. gyventojų), pastebimas nedidelis pagerėjimas. Daugelis šalių po pandemijos pagerino savo psichikos sveikatos paslaugas, įskaitant tokius veiksmus kaip psichikos sveikatos politikos, įstatymų ir planavimo stiprinimas, to nepakako.
„Investicijos į psichikos sveikatą reiškia investicijas į žmones, bendruomenes ir ekonomiką – tai investicijos, kurių nė viena šalis negali sau leisti ignoruoti. Kiekviena vyriausybė ir kiekvienas lyderis turi pareigą imtis skubių veiksmų ir užtikrinti, kad psichikos sveikata būtų traktuojama ne kaip privilegija, o kaip pagrindinė visų teisė“, – sako PSO generalinis direktorius dr. Tedros Adhanom Ghebreyesus.
Savižudybė – daugiau nei 1 iš 100 žmonių mirties priežastis pasaulyje
Dažniausiai tarp moterų pasitaikantys psichikos sveikatos sutrikimai yra nerimas, depresija ir valgymo sutrikimai, tarp vyrų – aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (ADHD) bei psichoaktyvių medžiagų vartojimas. „Kadangi depresija ir nerimas yra bene dažniausi psichikos sutrikimai, o jie dažniau pasitaiko moterims, bendras vaizdas yra toks, kad moterys turi daugiau psichikos sveikatos problemų“, – sako dr. Markas Van Ommerenas, PSO psichikos sveikatos vadovas.
Vienas kraštutinių psichikos sveikatos sutrikimų padarinių yra savižudybės. „Pasaulyje savižudybė yra daugiau kaip vienos iš 100 mirčių atvejų priežastis, o kiekvienam mirties atvejui tenka 20 bandymų nusižudyti“, – sako PSO Neinfekcinių ligų ir psichikos sveikatos departamento laikinoji vadovė Devora Kestel.
Vien 2021 m. buvo užregistruota apie 727 tūkst. savižudybių. PSO ataskaitoje pabrėžiama, kad savižudybės išlieka pagrindine jaunų žmonių mirties priežastimi įvairiame geografiniame bei socioekonominiame kontekste. Tiesa, turtingesnėse šalyse savižudybių skaičius, tenkantis tam pačiam gyventojų skaičiui, yra didesnis, bet jį sunku palyginti, nes jose ir duomenys surenkami tiksliau nei mažesnių pajamų šalyse.
Nors Jungtinių Tautų tvaraus vystymosi tiksluose numatyta savižudybių skaičių iki 2030 m. sumažinti trečdaliu, dabartinė tendencija rodo, kad iki šio termino pabaigos bus pasiektas tik 12 proc. sumažėjimas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
