O gydytojai dietologai pastebi, kad toks lyginimasis gali turėti įtakos ir jaunimo savivertei bei sveikatai. Mat daugėja vis jaunesnių pacientų, kuriems diagnozuojami įvairūs valgymo sutrikimai.
Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Vienišumas – dėl socialinių tinklų
18-metė Rita vienoje iš Vilniaus bibliotekų ruošiasi brandos egzaminams. Jauna mergina informacijos ieško užrašuose, kompiuteryje... ir naršo socialiniuose tinkluose. Mergina pripažįsta – socialiniai tinklai tapo jau įprasta kasdienybės dalimi.
„Kiekvieną dieną kažką žiūri, kažko ieškai, ar tai būtų bendravimas su draugais, ar nusiraminimo būdas, ar informacijos ieškojimas, žiūrėjimas, kas pasauly dedasi“, – teigė abiturientė Rita.
Vis dėlto abiturientė pastebi, kad socialiniai tinklai turi ir kitą medalio pusę. Kartais sukelia vienišumo jausmą.
„Galbūt yra diena, kur nelabai nori kažkur eiti ir pamatai, kaip žmonės keliauja, ką veikia su draugais ir kyla toks jausmas, kad galbūt tu per mažai darai gyvenime, nes, iš tikrųjų, visi kelia tik gražiausias akimirkas“, – teigė Rita.
Naujausi tyrimai atskleidžia, kad net 41 procentas tautiečių būtent dėl socialinių tinklų jaučiasi vieniši. Taip besijaučiančių – daugiau nei trečdalis – yra 18–24 metų jaunimas.
Daugiau nei 3 valandos socialiniuose tinkluose – rizika
Vilniaus universiteto ir „Tele2“ tyrimas atskleidžia – kas devintas gyventojas socialinius tinklus naudoja siekdamas pabėgti nuo savo asmeninių problemų.
„Tyrimo rezultatai rodo, kad 1 iš 6 Lietuvos gyventojų neturi nė vieno artimo žmogaus, su kuriuo galėtų atvirai pasikalbėti arba pasikalbėti tokiomis gilesnėmis temomis“, – teigė Vilniaus universiteto Psichologijos instituto docentė Inga Truskauskaitė.
„Jei bendrai populiacijai mūsų apie 6 procentai susiduria su rizika patirti priklausomybę nuo socialinių tinklų, tarp jaunų žmonių šitas skaičius šokteli iki 20-ties procentų“, – tikino „Tele2“ viešųjų ryšių vadovė Asta Buitkutė.
Statistikos duomenimis, gyventojų, kurie per dažnai, rizikingai naudojasi socialiniais tinklais, skaičius išaugo nuo 23 iki 27 procentų, kai Europoje vidurkis yra apie 15 procentų.
„Dažnas, rizikingas naudojimasis socialiniais tinklais yra daugiau nei trys valandos per dieną ir kai tikrinam telefoną daugiau kaip 10 kartų per dieną“, – aiškino „Tele2“ viešųjų ryšių vadovė A. Buitkutė.
„Jaunimo grupė pasižymi ir žemesniu psichologiniu atsparumu – jų grupėje yra beveik dvigubai daugiau nerimo ir depresijos riziką patiriančių“, – teigė Vilniaus universiteto Psichologijos instituto docentė Inga Truskauskaitė.
Ką apie tai sako lietuviai?
„Vis tiek kažką veikia, jei parą laiko „skrollina“. Vadinas su kažkuo bendrauja, gal informacijos ieško naudingos.“
„Svarbu turėti filtrą, kritinį mąstymą tiesiog atsirinkti, matyti, kad tiesiog yra labai daug juodumos, netiesos ir viskas taip gražiai, rožiniai pateikta.“
„Jei tikram gyvenime nėra pažįstamų ar draugų, manau, kad jo, bet jei suvaldai savo naudojimą socialinių tinklų, tai tikrai taip nėra.“
Kaip socialiniai tinklai sukelia vienišumą?
Specialistai pateikia pavyzdžius, kaip socialiniai tinklai padidina vienišumo jausmą.
„Lengvai gali neatsakyti, tave ignoruoti, nes žmogus žiūri virtualioje erdvėje, kaip į eilinę informaciją, dar vieną statistinį vienetą, profilį ir nėra to empatiško jausmo, o reaguojam kaip į tikrą atsaką, tarsi, kad „aš niekam nereikalingas, man nepaspaudė patiktuko, aš nieko vertas“, – pasakojo psichologas Edvardas Šidlauskas.
Negana to, jaunimas žiūrėdami į socialiniuose tinkluose keliamą turinį lygina save su kitais – siekia tobulumo pasiekimais ar net išvaizda. Psichologai tikina, kad dėl pastovaus buvimo telefonuose žmonės praranda ir bendravimo įgūdžius.
„Vienas dalykas užkalbinti žmogų gyvai, pažiūrėti į akis, kažko paklausti ar atsakyti ir visa kitą taip arti. Virtualiai, kai nieko nematai, sėdi savo fotelyje ir gali be jokio streso aptarinėti įvairias temas ir čia yra įgūdis. Ir žmonės jį praranda“, – aiškino psichologas E. Šidlauskas.
Negana to, jaunimas žiūrėdami į socialiniuose tinkluose keliamą turinį lygina save su kitais – siekia tobulumo pasiekimais ar net išvaizda.
Pajutus, kad perteklinis socialinių tinklų naudojimas kenkia savijautai, ekspertai pataria skirti daugiau dėmesio tikriems gyviems santykiams už socialinių tinklų ribų, taip pat dažniau užsiimti mėgstama veikla ar susirasti naujų hobių, pavyzdžiui, daugiau skaityti, sportuoti, vaikščioti gamtoje.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
