Kas iš tiesų vyksta, kai laikinas malonumas baigiasi ligoninės palata – apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Paimk gyvenimą į savo rankas“ diskutuoja Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro direktorius Martynas Marcinkevičius.
Pasak gydytojo, psichiatrijos ligoninės mato pačius sunkiausius atvejus – tuos, kurių jau nebeįmanoma „išnešioti“ namuose ar ambulatoriškai.
„Aš dirbu ligoninėse virš 20 metų, tai į ligonines patenka patys sudėtingiausi atvejai. Ir jeigu prieš kokį dešimtį metų mūsų pagrindinis klientas būdavo vyresni žmonės – su gyvenimo lūžiais, sunkiomis depresijomis, netektimis, skyrybomis.
Tai dabar, ypač po COVID-19, paskutinius 5 metus matosi tendencija, kad vos ne pusę sudaro žmonės iki 30 metų“, – kalbėjo M. Marcinkevičius.
Į ligoninę dėl narkotikų patenka vis jaunesni
Jis pateikė ir skaudžią kasdienybės detalę, kuri, pasak gydytojo, jau nebestebina, nors turėtų sukrėsti.
„Buvo neseniai rytinis atsiskaitymas už budėjimus. Vienas gydytojas liūdnai pasakė: „Na ką, paguldžiau per parą 12, iš jų 11 iki 30 metų“. Aš sakau – gal viena diena tokia, bet bendrai net į stacionarą vos ne pusė yra jaunų žmonių“, – pasakojo jis.
Gydytojas pabrėžia – tai nebūtinai narkomanai klasikine prasme. Dažnai tai jaunuoliai, kurie patys įsitikinę, kad čia nieko tokio, nes esą vartoja tik per vakarėlius.
„Apie 80 proc. – ir čia ne tik mūsų pastebėjimas, pradeda rinktis duomenys iš pasaulio – vienaip ar kitaip yra žmonės, kurie vartoja narkotikus. Bet nereikia įsivaizduoti, kad jie narkomanai klasikiniu požiūriu. Tie, kurie sako: „Oi, aš tik žolytes parūkau“, „Oi, aš tik per vakarėlį kažką“, – tai ne vienas toks atvejis“, – aiškino M. Marcinkevičius.
Vienas ryškiausių pavyzdžių – kai šeima iki paskutinės minutės net nenutuokia, kad vaikas ar artimasis kažką vartoja. Ir tada į ligoninę atvažiuoja visi kartu – su triukšmu, pykčiu ir šoku.
„Atvažiuoja visa šeimyna, baisus triukšmas. Koks nors jaunuolis sako: „Na, klausykite, ką jūs čia padarėte, baisūs žvėrys, psichiatrai, uždarėte. Penktadienį su šeima sėdėjo, viską normaliai aptarinėjome. Penktadienį išėjo su draugais į klubą – ir jūs čia jį uždarę laikote“, – pasakojo gydytojas.
Vietoj 4 narkotinių medžiagų, dabar jų virš tūkstančio
Tačiau tada, pasak jo, reali situacija atsiremia į mediciną – ir į būklę, kuri jau nebėra diskusijų objektas.
„Dažniausia sakai: „Nueikite, pasižiūrėkite“. Tada atbėga daktarė: „Darykite ką nors, darykite ką nors, nes visiškoje psichozėje“. Reiškia, penktadienį dar buvo normalus, niekas nežinojo, kad jis vartoja, nuėjo į klubą, kažko pavartojo – ir išeina iškart į didžiulę psichozę, dažnai labai stiprią, masyvią“, – sakė M. Marcinkevičius.
Kodėl tokius pacientus kartais taip sunku gydyti? Kadangi medikai dažnai net nežino, ką žmogus iš tiesų vartojo.
„Iš kurios mums jį labai sunku išvesti, nes absoliučiai nežinome, ko jis prisivartojo. Čia tragedija. Toksikologai apie tai šneka, o mes, psichiatrai, turime dar mažiau diagnostinių galimybių tas medžiagas ištirti.
Klasikiniai testai jau nieko neberodo. Dažniausia tai yra patys medžiagų miksai. Jie patys nežino, ką vartoja“, – pabrėžė jis.
Gydytojas atkreipė dėmesį, kad situacija kardinaliai pasikeitė. Anksčiau buvo aiškiau, su kuo susiduriama, o dabar rinkoje – šimtai ir net tūkstančiai naujų medžiagų bei jų derinių.
„Dabar net tas, kas gamina, nelabai žino, ką pagamina, nes maišo įvairiausias medžiagas. Tie, kurie pardavinėja, primaišo kažko.
Kas parduoda ir vartoja – irgi nežino, kas ten per miksas. Jeigu anksčiau buvo 4 pagrindinės grupės, tai dabar tų medžiagų seniai perkopė 1000“, – aiškino M. Marcinkevičius.
Psichozės pasekmės
Ir nors kartais psichozę pavyksta suvaldyti, pasekmės ne visada baigiasi čia ir dabar.
„Kartais žmogų išvedame – aišku, ne greitai, reikia bent kelių savaičių – ir po to viskas nieko. O kartais ta psichozinė simptomatika išlieka“, – sakė gydytojas.
Kalbėdamas apie prevenciją, M. Marcinkevičius labai aiškiai įvardijo, ką visuomenė dažnai bando sau įteigti, bet kas, jo žodžiais, tiesiog nebeatitinka realios situacijos.
„Pirmiausia reikia suvokti, kad tokios sąvokos kaip lengvi narkotikai, tas vadinamas pramoginis vartojimas – nėra. Tai yra pavojingos medžiagos, o šiuo metu jos ypač pavojingos, nes mes nežinome, kokie ten mišiniai“, – pabrėžė jis.
Lietuvoje nėra nepurkštos žolės
Dar viena frazė, kurią gydytojas pasakė tiesiai šviesiai, gali priversti kitus pakeisti savo nuomonę.
„Lietuvoje nepurkštos žolės nėra. Kai pasako, kad rūko žolę – tai yra nesąmonė. Gal ten ir žolė, bet ji dešimt kartų dar supurkšta“, – tikino M. Marcinkevičius.
Pasak jo, artimiesiems svarbiausia – ne tik stebėti, bet ir pastebėti – staigius nuotaikų šuolius, keistą, nebūdingą elgesį, pinigų poreikį, manipuliacijas, užsidarymą, dirglumą, prastėjančius mokymosi ar darbo rezultatus. Ir, anot gydytojo, tai neturėtų būti automatiškai nurašoma vien paauglystei.
Galiausiai jis grįžo prie to, ko, jo žodžiais, labiausiai trūksta ir ką patys specialistai kartoja ne pirmą kartą – bendravimo šeimoje.
„Mums labai trūksta bendravimo. Reikia nuolat šeimoje kalbėtis. Nes visų pirma nėra geresnio emocinio išsikrovimo būdo negu bendravimas ir pokalbis. Ir antras dalykas – šnekantis žmogus dažniausiai išsišneka apie problemas, kurios gali lemti norą kažką pavartoti“, – sakė M. Marcinkevičius.
Daugiau vertingų patarimų išgirskite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
VISĄ POKALBĮ ŽIŪRĖKITE ČIA:
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
