Pastaruoju metu apie aktyvumo ir dėmesio sutrikimą (ADS, angl. attention deficit hyperactivity disorder, ADHD) kalbama vis daugiau. Tačiau medikai pabrėžia – atpažinti simptomus ir atlikti savidiagnostikos testus dar yra ne viskas. Jie ragina tokius žmones nebijoti kreiptis pagalbos ir pagerinti savo gyvenimo kokybę.
Sulaukia pastabų, kad diagnozė išgalvota
E. Žakevičiūtė pripažįsta, kad viešai kalbėti apie ADHD nėra lengva, tačiau viską nugali noras padėti kitiems žmonėms. Pati moteris apgailestauja dėl vieno – kad apie šį sutrikimą nesužinojo dar būdama paauglė.
„Tikrai bijau apie tai kalbėti, bet kalbėti apie tai man yra svarbiau negu mano asmeninės baimės. Ir būtent ADHD yra mano gyvenimo variklis“, – prieš kurį laiką kalbėjo ji konferencijoje, skirtoje didinti žinomumą apie šį sutrikimą.
Moteris pasakojo ADHD diagnozę išgirdusi vos pernai, būdama 42 metų. „Apie ligą sužinojau visiškai netikėtai – bičiulė, kai jau buvo diagnozuota, pasidalino ir aš pasidomėjau internete, nes daug informacijos, ypač lietuvių kalba, nėra, visuomenė nežino, mokykloje niekas nesakė, tėvai nežinojo...
„Jeigu kažkam apie sutrikimą pasisakau, sulaukiu įvairiausių pastabų, kad tai yra išgalvota diagnozė, pasiteisinimas kažkokiam vėlavimui ar dar kažkam.“
Tai taip ir sužinojau iš interneto, pasidomėjau, pasidariau keletą testų ir tada nuėjau pas specialistus patvirtinimo. „Palaiminimą“ gavau ir tas mano variklis ADHD mane paskatino imtis visuomeninės veiklos, skatinti žmones kreiptis, mažinti stigmą, kuri yra labai didžiulė“, – kalbėjo E. Žakevičiūtė.
Pasak jos, kai kurie net apskritai teigia, kad ši diagnozė netikra, išgalvota: „Šiandien daug mano pažįstamų ir giminių apskritai sužinos, kad turiu šitą sutrikimą. Tad tikrai yra ta stigma.
Jeigu kažkam apie sutrikimą pasisakau, sulaukiu įvairiausių pastabų, kad tai yra išgalvota diagnozė, pasiteisinimas kažkokiam vėlavimui ar dar kažkam. Žmonės apie tai nežino – kai kurie tiesiog skėsčioja rankomis ir nesupranta. Ir tėvai, auginantys ADHD turinčius vaikus, to nežino ir bijo diagnozės.“
Gali slėptis už nerimo sutrikimo, depresijos
Paklausta, kaip pasikeitė gyvenimas ir savęs suvokimas po diagnozės, moteris neslėpė, kad kai kuriais atvejais pasidarė lengviau. Tiesa, daug lengviau būtų buvę, jei tai būtų įvykę kur kas anksčiau.
„Pats gyvenimas iš esmės kažkaip nepasikeičia, bet keičiasi supratimas apie save, savęs priėmimas. Kai žmogų nuo vaikystės lydi šitas sutrikimas ir jis apie tai neturi jokių žinių, išgyvena tikrai daug ir pastabų, ir patyčių, ir panašių dalykų, tai formuojasi tikrai labai žema savivertė.
ADHD kartu atsineša įvairius papildomus sutrikimus, tokius kaip nepasitikėjimas savimi ir visa aplinka, kai tu iš principo visada jautiesi, kad esi kažkoks kitoks. Tas žodis „kitoks“ man nepatinka, nes turime tiek pat galūnių kaip ir visi žmonės.
Bet jautiesi kažkaip kitaip – tai ir emocijų impulsyvumas, jautrumas, pasaulio suvokimas atrodo šiek tiek kitoks. Kai žmogus auga su tuo, jis neturi palaikymo, supratimo, pradeda jaustis kaip atskalūnas. Tada dažniausiai pradeda maskuotis, kas yra didžiulė problema, tai žmonės suaugę, kurie turi šitą sutrikimą ir to nežinojo, jie labai užsimaskavę, jie patiria labai daug streso, nerimo“, – atviravo E. Žakevičiūtė.
Pasak jos, ne atsitiktinai žmonėms būna diagnozuojamas nerimo sutrikimas, depresija ir panašūs dalykai, kai iš tiesų to pagrindas yra aktyvumo ir dėmesio sutrikimas.
„Gabi mokslams, bet tinginė“
Vis tik moteris konstatuoja, kad jei apie savo būklę būtų žinojusi kur kas anksčiau, tai galėjo visiškai pakeisti jos profesinį kelią. „Be galo norėčiau, kad dar mokykloje būčiau gavusi diagnozę ir pagalbą, tai iš tiesų pakeistų visą mano profesinį gyvenimą. Tai galbūt nepakeistų santykių, aš taip pat būčiau impulsyvi, tačiau turiu daug labai nuostabių žmonių savo aplinkoje.
Bet galbūt gavusi pagalbą medikamentinį gydymą, galėčiau kitaip mokytis, baigti kitokius mokslus, nes aš visą laiką buvau labai gabi, bet tinginė. Iš tiesų tai buvo ne tingumas, bet sutrikimas ir aš negavau tinkamos pagalbos“, – konstatavo moteris.
Pasak vaikų ir paauglių gydytojos psichiatrės, psichoterapeutės dr. Devikos Gudienės, realybė tokia, kad nemažai turinčiųjų ADHD siekdami išsilavinimo išties susiduria su rimtomis problemomis.
„Kiek teko domėtis ir pastebėti, apie 30 proc. ADHD sutrikimą turinčių žmonių gavę mažesnį išsilavinimą nei turėtų“, – sakė ji.
Vis dėlto specialistai padrąsina susiduriančius su šia būkle, mat gaudami tinkamą pagalbą ir gydymą žmonės gali gyventi kokybišką gyvenimą, siekti savo tikslų ir svajonių. Esama nemažai įžymių ir pasiekusių žmonių, kurių karjeros ADHD nesustabdė, tai – ir aktorė Emma Watson, garsusis šefas Jimmy Oliver, dainininkas Justinas Timberlake’as, IKEA įkūrėjas Ingvaras Kampradas, filantropas, milijardierius Billas Gates’as ir kiti.
Išduoda ne tik hiperaktyvumas
Tyrimų duomenimis, skirtingose šalyse ADHD paplitimas tarp vaikų ir paauglių siekia nuo 6 iki 10 proc., tarp suaugusiųjų – iki 7 proc. Berniukams sutrikimas diagnozuojamas dvigubai dažniau nei mergaitėms. Net 75 proc. vaikų, turinčių ADHD, patiria ir kitų psichikos sveikatos sunkumų ar greta nustatomos kitos neuroįvairovės formos.
Beje, moterims šis sutrikimas susijęs su estrogeno lygiu, tad pajaučiamas smarkiau svyruojant hormonams – nėštumo metu, po gimdymo, menopauzės metu.
Lietuvos psichologų sąjungos prezidentės, psichologės ir psichoterapeutės Ainos Adomaitytės aiškinimu, įtarti ADHD leidžia ne tik perdėtas asmens aktyvumas, bet taip pat „išplaukimas“, atitrūkimas nuo realybės.
„Galima būtų išskirti dvi – hiperaktyvumo ir nedėmesingumo – ADHD formas. Aišku, yra trečias variantas, kai pasireiškia ir vien, ir kita“, – sakė ji.
Pasak specialistės, jeigu tai yra hiperaktyvumo forma, nemaža dalimi atvejų ją iš elgesio galima atpažinti labai įvairiose situacijose: „Pradedant nuo rankų, kojų judėjimo, nesugebėjimo išlaikyti žvilgsnį tie simptomai plečiasi – nesugebama net sakinio užbaigti, palaikyti normalų dialogą.“
Šią formą labai dažnai jau galima atpažinti stebint į vaikus. Tuo metu suaugusieji kai kuriais atvejais hiperaktyvumą bando valdyti, nes supranta, kad tai yra trukdantis dalykas. Psichologės aiškinimu, vis tik suaugę žmonės labiau atkreipia dėmesį į kitą ADHD – nedėmesingumo formą. Tai yra labiau trukdantis dalykas darbui, studijoms, šeimyniniame gyvenime.
„Kaip kartais įvardija patys pacientai – tiesiog „atitrūksta“ nuo realybės, pameta dienotvarkę, planus, įsipareigojimu, jam vis sunkiau tvarkytis su užduotimis“, – pasakojo A. Adomaitytė.
Turinčiųjų aktyvumo ir dėmesio sutrikimą daugėja
Lietuvos psichiatrų asociacijos vadovės, gydytojos psichiatrės, psichoterapeutės Ramunės Mazaliauskienės teigimu, turinčiųjų aktyvumo ir dėmesio sutrikimą mastas pasaulyje auga. Lietuva – ne išimtis, tačiau sudėtinga pasakyti, kiek žmonių šalyje gali turėti šį sutrikimą.
„Jau prieš kokius 10–15 metų kolegos skandinavai buvo susiėmę už galvų dėl kartais ne visai adekvatus kai kurių medikamentų vartojimo ir labai išaugusio šios diagnozės skaičių“, – pastebėjo ji.
Vis tik, pasak gydytojos, atvejų augimas ir Lietuvoje turbūt yra susijęs nebūtinai su tuo, kad tokių žmonių kažkaip išskirtinai daugėja:
„Gerėja ir atpažinimas gerėja, kas yra susiję su labai pagerėjusia informacijos sklaida. Dabar daug ko pasiklausti dirbtinio intelekto ir gauti atsakymus. Aišku, tolesnis kelias vis tik turėtų būti ne diagnozės sau nusistatymas, o pasikonsultavimas su specialistu.
Labai svarbu, kad ir pacientai, ir artimieji, nes kartais pacientai gali būti vaikai arba jauni paaugliai, ir medicinos specialistai, ir pedagogai atpažintų šiuos žmones ir suteiktų visą įmanomą pagalbą.“
Ji pabrėžė, kad pagalba tikrai apima ne vien medikamentinį gydymą, svarbus yra biopsichosocialinis požiūris, kitaip sakant, ir edukacija, psichoterapija, kognityvinė elgesio terapija ir kt. „Pagalbos priemonių yra nemaža ir pačių įvairiausių“, – akcentavo gydytoja.
Ragina patiems nenusistatyti diagnozės
A. Adomaitytė pabrėžė, kad viena yra atpažinti simptomus, o kita – padėti žmogui su jais gyventi. Ji pasakojo, kad ypač privačiai dirbantys specialistai susiduria su nemažai žmonių, kurie, matydami tam tikrus simptomus, sau priskiria ir ADHD.
„Ir jei tą pasitvirtina, taip tarsi sau turi kaip argumentą, kad štai turiu sutrikimą ir dėl to mano elgesys toks, bet pagrindinis yra kiekvieno specialisto užduotis padėti žmogui labiau funkcionuoti, kaip ir jo artimiesiems, kolegoms. Svarbu, kad visa aplinka vienodai priimtų ir suprastų, tokio žmogaus atskirtis ne didėtų, o jis kaip tik taptų įgalesnis“, – kalbėjo specialistė.
„Nors gydymo pasaulyje netrūksta, Lietuvoje trūksta priėjimo prie plataus spektro vaistų pasirinkimo.“
Jos pastebėjimu, šiandien gyvename taip, kad išties nemaža dalis žmonių susiduria su kažkokiais simptomais, būdingais ADHD: „Mūsų gyvenimas yra toks, kad daug multitaskinimo, veiklų, esame labai aktyvūs. Tai tų simptomų turbūt kiekvienas savyje galime mažiau ar daugiau rasti.“
Tiesa, psichikos ligų ir sutrikimų stigma tokia stipri, kad net ir jausdami kažkokius simptomus žmonės nelinkę kreiptis į specialistus.
„Bet svarbiausia, kad nesustotume ties sutrikimo diagnoze, o eitume gydytis“, – pabrėžė psichologė.
Kol vieni vaistų vyksta į Lenkiją, kiti bijo juos vartoti
D. Gudienės pastebėjimu, nors medikamentinų vartojamą irgi lydi nemaža stigma, žmonės bijo, kad jiems bus išrašyti tokie vaistai, vaistai sergantiesiems ADHD yra labai didelė pagalba.
„Realiai tą pagalbą, kurią galime suteikti labai tikslingai skiriant medikamentinį gydymą, yra beprotiškai didelė. Ir dabar kartais jaučiuosi ne medikė, o lyg kokia burtininkė, kuri keičia žmonių gyvenimą“, – teigė gydytoja.
Pasak jos, vėliau žmonės stengiasi savo elgesį pakeisti ir gyventi be medikamentų taip, kaip gali gyventi su medikamentais. Kartu medikai konstatavo, kad vaistų ADHD gydyti Lietuvoje dar labai trūksta.
„Nors gydymo pasaulyje netrūksta, Lietuvoje trūksta priėjimo prie plataus spektro vaistų pasirinkimo. Kai pernai gavau diagnozę ir man buvo išrašyti vaistai, aš jų važiavau į Kauną. Žmonės važiuoja iš Klaipėdos į Vilnių. Buvo tik viena rūšis stimuliantų Lietuvoje ir kai buvo tiekimo sutrikimai, du mėnesius vaikai, suaugusieji negavo vaistų.
Tai esu labai dėkinga, kad į Lietuvą atėjo antras vaisto pasirinkimas ir dabar nebeturime tos problemos. Tačiau pasaulyje yra įvairių kitokių vaistų, ne stimuliantų, ir trumpo veikimo stimuliantų. To dar tikrai neturime, nors pasaulyje, kaimyninėse šalyse yra. Tikrai žinau mamų, kurios važiuoja pirkti ne stimuliantų vaikams į Lenkiją. Tai tikrai Lietuva šitoj vietoj stipriai atsilieka“, – realybę nupasakojo E. Žakevičiūtė.
Gydytoja psichiatrė Indraja Veličkienė atkreipė dėmesį, kad, be kita ko, šalia ADHD reikia kalbėti ir kitus tokius sutrikimus kaip priklausomybes, autoįvykius, vairavimą.
„Pastebiu, feisbuke yra grupės, kur prisijungia ir specialistai, labai daug kas klausia, o jeigu yra ADHD, kas bus su vairavimu, man teises atims? Tai, galvoju, palaukite, tai jeigu gydys, taigi dar geriau vairuosime, susikaupsime, būsime saugesni. Tai tokios baimės tik paskatina stigmą“, – pastebėjo ji.
