Psichologė, medicinos ir sveikatos mokslų daktarė, perception.lt įkūrėja ir mokymų lektorė dr. Roza Joffė-Luinienė pabrėžė, jog nuolat žiniasklaidoje ir kitose medijose eskaluojama karo tema žmones veikia neigiamai. Taip pat atkreipė dėmesį, kad kur žmogus nukreipia savo dėmesį, ten ir gauna didžiausią poveikį psichologinei savijautai.
„Jeigu nuolat skaitome ir po to aptarinėjame mintis apie karą, baimę, nesaugumą, ar galime tikėtis gerų emocijų, motyvacijos kasdienei veiklai, geros fizinės ir emocinės sveikatos“, – teiravosi R. Joffė-Luinienė.
Ji patarė žmonėms atsirinkti šaltinius, kur ieškoma naujienų ir nuomonių. Pasak jos, svarbu įsivertinti, kokį poveikį bei praktinę naudą turi konkrečios stebimos laidos bei straipsniai: ar jais pateikiami faktai ir žmonės kviečiami apsvarstyti konkrečius veiksmus apsisaugojimui, ar jais siekiama įbauginti.
Kaip neleisti karo baimei trukdyti gyventi?
Be to, kad reikėtų informaciją atsirinkti, psichologės manymu, svarbu stebėti savijautą perskaičius ar perklausius naujienas karo tema.
„Galbūt kyla noras kažkam paskambinti ir pratęsti nerimo, baimės kurstymą, galbūt pajuntate, jog pakyla spaudimas ar sutrinka skrandžio veikla, galbūt sunku užmigti ar skauda galvą“, – blogos savijautos požymius išvardijo R. Joffė-Luinienė.
Supratus, kokias emocijas kelia informacija apie karą, pasak medicinos ir sveikatos mokslų daktarės, reikia paklausti savęs: „Ką galiu padaryti šioje situacijoje?“.
„Jeigu galiu kažką padaryti, kad padėčiau sau ar kitam, <...> tai darau. Jeigu įsivertinu, jog nieko negaliu toje situacijoje padaryti, tuomet stabdau savo neigiamas mintis ir neeskaluoju savyje tų jausmų, kurie kenkia mano emocinei ir fizinei savijautai“, – siūlo ji.
Jeigu nieko negalime pakeisti, yra keli būdai nukreipti mintis
Išskyrė pagrindinius būdus, kaip sustabdyti baimę ir nerimą dėl karo, jeigu neįmanoma nieko padaryti.
„Nukreipti mintis užsiimant malonia veikla, stabdyti aplinkinių pokalbius, kuriuose jie mėgina kurstyti nerimą ir baimę, nedalyvauti tame, nes tai blogina visų tame dalyvaujančių sveikatą, o rezultato ir naudos neatnešą.
Dažniau namuose užsileisti mėgiamos muzikos, kuri atpalaiduoja, džiugina, ramina, susitikti draugiškam pokalbiui su jums artimu žmogumi, skaityti mėgiamą knygą, užsiimti savo hobiu arba, jei tokio nėra, išbandyti naujas veiklas" – kaip įmanoma nukreipti mintis, pamini pašnekovė.
Psichologės vertinimu, karo akivaizdoje, jeigu įsivertinama, kad ji reali, galima rinktis, ar nuolat skendėti baimėje ir paniurime, kas niekaip nekeičia realios situacijos ir nepadeda išvengti galimos karo grėsmės, ar stengtis išlaikyti vidinį balansą, tęsti savo kasdienes veiklas ir dar, pasitaikius progai, nuraminti šalia esantį.
„Nesakau, kad reikia nuo visko atsiriboti ir neskaityti naujienų, tačiau riboti jų kiekį tikrai reikia. Pavyzdžiui, galite nusistatyti sau limitą, kad naujienas skaitote ar žiūrite tik vieną ar du kartus per dieną, o savaitgaliais išvis to nedarote, arba tik vieną kartą per savaitgalį“, – rekomendavo specialistė.
Armonaitė: „Mažiau kalbų apie karą, daugiau kalbų ir darbų apie saugumą“
A. Armonaitės teigimu, Lietuvoje daugiau kalbėti derėtų ne apie karą, o apie saugumą.
„Mažiau kalbų apie karą, daugiau kalbų ir darbų apie saugumą. Mes esame stipriausio NATO aljanso nariai, mes dvigubai šioje kadencijoje padidinome investicijas į savo gynybą, mažiname barjerus gynybos įmonėms vystytis“, – pabrėžė ministrė.
ELTA primena, kad antradienį Ekonomikos ir inovacijų ministerija pristatė siūlymą keisti Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės reguliavimą. Tokie pokyčiai leistų atlaisvinti šioje srityje veikiančių Lietuvos gamintojų veiklą ir padidinti lietuviškos produkcijos gamybą.
Tarp pokyčių taip pat numatomi atlaisvinimai, susiję su gaminių testavimu, ginklų galių gamybos ribojimų sumažinimu, Lietuvos įsigyjama technika bei darbuotojų netiesiogiai dirbančių su sprogmenimis medicinine patikra.
G. Landsbergis: šie metai lemiami karo Ukrainoje baigčiai
Nesibaigiančios diskusijos be sprendimų karo Ukrainoje metu silpnina Europą, kai karas taip arti, „turime veikti“. Tai interviu „Ouest-France“ pareiškė Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
G. Landsbergis taip pat mano, kad 2024 m. bus lemiami karo Ukrainoje baigčiai.„Padėtis negerėja, net jei ukrainiečiai rodo neįtikėtiną drąsą. Tačiau lemiamas mūšio pobūdis priklauso nuo Vakarų sostinių. <...> Karas priklauso nuo įrangos kiekio. Ukrainiečiai turi septynis kartus mažiau amunicijos nei rusai. Stebuklas, kad jie sugeba priešintis. Šiemet galime sulaukti katastrofiškų dalykų“, – sakė G. Landsbergis.
Karo prognozės aidėjo dar sausį
Nutekintuose dokumentuose, kuriuos pirmą kartą sausio mėnesį paviešino Vokietijos laikraštis „Bild“, rašoma, kad Europa ruošiasi karui, kad Rusija ims puldinėti NATO sąjungininkes.
Pasak leidinio, kuris įslaptintą karinę informaciją gavo iš Vokietijos gynybos ministerijos, šalies ginkluotosios pajėgos ruošiasi „hibridiniam“ Rusijos puolimui Rytų Europoje. Laikraštyje rašoma, kad per kelis ateinančius mėnesius gali išsipildyti keli nerimą keliantys scenarijai.
Vienas iš tokių, pavadintas „Aljanso gynyba 2025“, prasidėtų šį vasarį, kai Rusija sutelktų papildomus 200 000 karių. Padrąsinta Vakarų finansinės paramos Ukrainai išsekimo, Rusija pradėtų didžiulį „pavasario puolimą“ prieš Ukrainos ginkluotąsias pajėgas.
Galimas scenarijus nusako, kaip Rusija iki liepos mėnesio galėtų pradėti kariauti Baltijos šalyse, panaudodama „smarkias kibernetines atakas“, kurstydama Rusijos piliečių nepasitenkinimą Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje.
