Nugalėjusi Ukrainą, Rusija pultų Baltijos šalis?
Nutekintuose dokumentuose, kuriuos pirmą kartą vos prieš keletą dienų paviešino Vokietijos laikraštis „Bild“, rašoma, kad Europa ruošiasi karui, kad Rusija ims puldinėti NATO sąjungininkes.
Pasak leidinio, kuris įslaptintą karinę informaciją gavo iš Vokietijos gynybos ministerijos, šalies ginkluotosios pajėgos ruošiasi „hibridiniam“ Rusijos puolimui Rytų Europoje. Laikraštyje rašoma, kad per kelis ateinančius mėnesius gali išsipildyti keli nerimą keliantys scenarijai.
Vienas iš tokių, pavadintas „Aljanso gynyba 2025“, prasidėtų šį vasarį, kai Rusija sutelktų papildomus 200 000 karių. Padrąsinta Vakarų finansinės paramos Ukrainai išsekimo, Rusija pradėtų didžiulį „pavasario puolimą“ prieš Ukrainos ginkluotąsias pajėgas.
Galimas scenarijus nusako, kaip Rusija iki liepos mėnesio galėtų pradėti kariauti Baltijos šalyse, panaudodama „smarkias kibernetines atakas“, kurstydama Rusijos piliečių nepasitenkinimą Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje.
Po to, pagal scenarijų, Rusija galėtų perkelti karius ir vidutinio nuotolio raketas į Kaliningradą.
Remiantis dokumentais, Rusija gali bombarduoti regioną propaganda, perspėjančia apie neišvengiamą NATO pajėgų puolimą, kurios galutinis tikslas – užkariauti teritoriją, vadinamą Suvalkų atotrūkiu – siaurą Lenkijos ir Lietuvos koridorių, esantį tarp Baltarusijos ir Kaliningrado.
Kėdainių rajono savivaldybėje yra 122 priedangos
Jei vokiečių nuogąstavimai pasitvirtintų ir karas prasidėtų, ką turėtų daryti kėdainiečiai? Ar šis rajonas pasiruošęs blogiausiam scenarijui?
Kaip „Rinkos aikštei“ sakė savivaldybės administracijos direktoriaus patarėjas pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms ir jų prevencijos klausimais Jonas Švedas, Kėdainių rajono savivaldybėje priedangų skaičius padidėjo nuo 45 iki 122.
„Šiuo metu Vyriausybės nustatytas priedangų poreikis užtikrinamas Kėdainių rajono ir dar dešimtyje savivaldybių. Mieste yra 79 priedangos, Vilainių seniūnijoje – 23, Dotnuvos seniūnijoje – 11, Pelėdnagių – 5, Surviliškio seniūnijoje – 2, Truskavos, Šėtos, Josvainių, Krakių, Gudžiūnų, Josvainių seniūnijose – po 1 priedangą“, – vardijo specialistas.
Tiesa, priedangose tilps toli gražu ne visi. Pagal priedangų plotą skaičiuojama, kad jose tilptų kiek daugiau kaip 25 tūkst. gyventojų – šiek tiek daugiau nei pusė kraštiečių.
Beveik visos priedangos, išskyrus 20, pažymėtos specialiais lipdukais. Likusios 20 priedangų taip pat greitu metu bus pažymėtos.
Gavę informaciją apie staiga kilusią grėsmę, gyventojai gali trumpam laikui (iki 2–3 parų) pasislėpti tiesiog namuose: saugiose gyvenamose ar negyvenamose patalpose – rūsiuose, požeminiuose garažuose, pėsčiųjų perėjose, transporto tuneliuose. Drauge su informacija apie kilusį pavojų gyventojai bus informuojami apie tai, kaip saugiai elgtis – leistis į rūsius, eiti į lauką ar likti namuose saugiose patalpose.
Kėdainiuose slėptuvių nėra, priedangose glaustis galima trumpai
Paaiškėjo, kad slėptuvių Kėdainiuose apskritai nėra, tačiau jos, net jei ir būtų įrengtos, nėra skirtos eiliniams gyventojams. Tuo tarpu priedangos yra skirtos tik trumpalaikei gyventojų apsaugai, jose galima glaustis iki kelių valandų.
„Priedangos skirtos gyventojų apsaugai kilus oro pavojui, nuo tiesioginio ir netiesioginio apšaudymo grėsmės karinės agresijos metu“, – aiškino J. Švedas.
Jis pridūrė, kad priedangos savininkas ne tik rūpinasi priedangos ženklinimu ir patalpų įrengimu, bet ir užtikrina atvykusių gyventojų pasislėpimą: atvykusiųjų patekimą į patalpas, priedangoje esančių žmonių registravimą, supažindinimą su esminiais elgesio priedangoje taisyklių reikalavimais.
Slėptuvės savo ruožtu turi būti gerokai solidžiau įrengtos ir jos yra skirtos valstybės tarnautojams. Tad, panašu, kad jei jau karo nelaimė užklups ir mus, priedangose su eiliniais kėdainiečiais slėpsis ir aukščiausi savivaldybės vadovai.
Tiesa, iki 2018 metų vasario 3 d. Lietuvoje teisės aktuose buvo numatyta, kad slėptuvės ekstremaliųjų situacijų valdymui turėjo būti įrengtos visose 60 savivaldybių. Tačiau tik 9 savivaldybės turėjo gerai įrengtas slėptuves ir 35 – turėjo slėptuves, iš dalies atitinkančias nustatytiems reikalavimams.
Civilinei saugai pernai skyrė net mažiau nei užpernai
Pernai civilinės saugos funkcijai atlikti iš valstybės biudžeto Kėdainių rajonui buvo skirta 53 tūkst. eurų, o užpernai – 58 tūkst. eurų.
Pernai už paskirtą finansavimą buvo prižiūrima perspėjimo sistemų technika, tam skirti 9 tūkst. eurų, operacijų centro patalpos baldams įsigyti skirta 1, 5 tūkst. eurų.
Buvo įsigytos dvi elektroninės akustinės sirenos su radijo ryšio įranga už 17,8 tūkst. eurų.
Darbo užmokestis atsiėjo 22 tūkst. eurų, o lipdukai priedangoms žymėti kiek daugiau kaip tūkstantį eurų.
Ligoninėje yra medikamentų rezervas
J. Švedas teigė, kad jei jau šalyje prasidėtų ekstremali situacija, gyventojų apsaugai organizuoti, paieškos, gelbėjimo ir neatidėliotiniems darbams atlikti, krizėms ir ekstremaliosioms situacijoms likviduoti ir jų padariniams šalinti gali būti naudojamas valstybės rezervas Valstybės rezervo įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka.
Tuo tarpu būtinų vaistų ir gydymo priemonių atsargas turi Kėdainių ligoninė.
„Kėdainių ligoninės vaistinėje yra saugoma pakankamai reikalingų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių. Būtinųjų medikamentų atsargų užtektų 3–4 savaitėms. Už savalaikį jų tiekimą ir papildymą atsakinga ligoninės vaistinė.
Ekstremalių situacijų atveju numatytas atsargų papildymas iš tiekėjo, kuris yra Kėdainių mieste“, – sako civilinės saugos specialistas.
Atnaujins perspėjimo sistemas
Kasmet tikrinant pavojaus perspėjimo sistemas vis dar atsiranda nemažai žmonių, kurie sirenų negirdi, taip pat negauna pranešimų ir į mobiliuosius telefonus. Be abejonės, šiais laikais sužinoti apie grėsmę galima ir daugeliu kitų būdų, tačiau perspėjimo sirenos yra ypač reikalingos, jei karo veiksmai lemia kitų ryšio priemonių sutrikdymą arba visišką atjungimą.
J. Švedas sakė, kad šiais metais planuojama pirkti dar dvi elektronines akustines sirenas su radijo ryšio įranga.
„Taip pat toliau planuojama plėsti kolektyvinės apsaugos statinių ir priedangų tinklą, atnaujinti pavojingų objektų išorės avarinius planus, atlikti Kėdainių rajono savivaldybės galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų rizikos analizę“, – komentavo specialistas.
Išgyvenimo kuprinė
Nors prasidėjus karui Ukrainoje dalis žmonių taip pat ėmė ruoštis, tačiau tą daro visgi ne visi. Ir nors atsakingi asmenys akcentuoja, kad panikuoti ir ruoštis užsibarikadavimui rūsyje nėra reikalo, tačiau turėti pagrindinius dalykus ekstra atvejui – būtina iš anksto.
Svarbu iš anksto pasiruošti dokumentus ir jų kopijas, vaistus bei kitus svarbiausius daiktus, kurie būtų su jumis, prireikus staiga evakuotis.
Išgyvenimo kuprinėje turi būti šie daiktai:
– Žibintuvėlis su papildomais elementais.
– Svarbūs dokumentai – gimimo ir (ar) santuokos liudijimai, pasai, vairuotojo teisės, draudimo dokumentai, turto nuosavybės dokumentai.
– Artimųjų nuotraukos (jų prireiks ieškant artimųjų).
– Radijo imtuvas su papildomais elementais.
– Akiniai ar kiti regai bei klausai reikalingi daiktai.
– Maisto davinys 3 paroms ir vandens atsargos, supilstytos į mažas talpyklas.
– Papildomas maistas, esant specialiesiems poreikiams.
– Mechaninis konservų atidarytuvas.
– Pirmosios pagalbos rinkinys, vartojami vaistai ir vandenilio peroksido tirpalas.
– Maistas kūdikiams, sauskelnės, drėgnos servetėlės.
– Žaislai ir (ar) knygos vaikams.
– Drabužiai persirengti (patogūs batai, neperšlampama ir nuo vėjo apsauganti striukė, megztiniai, šiltos kelnės).
– Tualetiniai reikmenys – rankšluostis, muilas, dantų šepetėlis, tualetinis popierius ir kt.
– Šilta antklodė ir (ar) kompaktiškas miegmaišis.
– Kaukė nuo dulkių.
– Degtukai, sudėti į vandeniui atsparią dėžutę.
– Pieštukas ir popierius.
– Grynieji pinigai ir juvelyriniai dirbiniai (išskirstykite ir saugiai paslėpkite tarp kitų daiktų).
– Cigaretės (kritiniu atveju jos naudojamos kaip mainų objektas).
– Šeimos nariams būtini medikamentai.
Akivaizdu, kad norint prisikrauti tiek daiktų, paprasta kuprinė gali ir nepadėti. Pagalvokite, ar nevertėtų nusipirkti specializuotas, itin didelės ir talpios kuprinės, kurioje visi reikalingi daiktai turėtų sutilpti.
Prieš išvykstant iš namų svarbu išjungti dujas, elektrą ir užsukti vandenį. Nelaimės atveju artimiesiems reikia ne skambinti, o siųsti trumpąsias SMS žinutes.
Su savimi reikia pasiimti ir naminius gyvūnus.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Tokio dalyko kaip priedangos pasaulyje iš viso nėra ! Čia eilinis pedopartijos išradimas..
Priedanga būna nuo vėjo, lietaus arba saulės, atsipeikėkit ! Čia tik būdas kalbėjimu ir nieko nedarymu išsisukti iš padėties, prikilijuosime ženkliuką ir bus "priedanga".
Juokdariai !
Būtent, slėptuvių nėra iš viso !
