Nors ir detalių apie savo darbą pasakoti E. Dauskurtas negalėjo, prisiminė savo darbe išgyventą situaciją, kuomet ekstremaliomis sąlygomis reikėjo lipti į laivą.
„Tu priartėji su motorine valtim ir per bangavimą reikia lipti siauromis kopėtėlėmis į viršų. Tame momente tu neturi visiškai saugos ir turi 100 procentų pasitikėti savimi, o ant tavęs yra 40 kg įvairiausių dalykų“, – pasakojo jis.
Ką daryti karo atveju?
Buvęs Lietuvos kariuomenės Specialiųjų operacijų pajėgų kovinis naras prabilo ir apie Lietuvos geopolitinės situacijos sudėtingumą. Skatina šeimas būti pasiruošusias, jeigu karas pasiektų Lietuvą.
„Pagrindinė užduotis susiruošti kuprinę ar dėžę, kuri padėtų išgyventi šeimai, jeigu bandytų kirsti Lietuvos sieną ar išvažiuotų į kaimus. Reiktų susidėti prožektorių, vandens, maisto bent trims paroms, peilį, puodelį, galbūt dujinę viryklę“, – išgyvenimui būtinas priemones vardijo E. Dauskurtas.
Tačiau pabrėžia, kad vyrai išvažiuoti karo atveju greičiausiai negalės, todėl jiems, kaip civiliams, reikėtų galvoti, kaip ruoštis ginti Lietuvą.
„Yra tokia Šaulių sąjunga, įvairūs kiti judėjimai, kurie moko naudotis pistoletu ar kitu ginklu, kad žmonės turėtų kuo apsiginti. Jeigu ištiktų, sakykim, toks kaip Izraelio scenarijus, galėtumėm atsišaudyti apsiginti, bent jau apsaugoti savo šeimą ir savo nuosavybę“, – paaiškino jis.
Kaip išvengti įlūžimo ir skendimo žiemą?
E. Dauskurtas užsiminė, kad žvejai mėgsta lipti ant nepatikrinto ir dažnai nesaugaus ledo. Prieš lipant svarbu pasitikrinti, ar ledas pakankamo storio. Saugus ledas, pasak pašnekovo, yra 7 cm ir daugiau.
O jeigu žmogus, stovintis ant ledo, pajaučia, jog tuoj smuks, pašnekovo teigimu, labai svarbu ištiesti rankas į šonus, kad sugebėtų įsikibti ir sustabdyti save, kad nepalįstų po ledu.
„Jeigu viskas pavyko sklandžiai ir tavo rankos ištiestos į šonus, tada užduotis yra pakelt save iškart į paviršių, ištiesus rankas maksimaliai į priekį, bandyti pakelti dubenį ir abiejų kojų spyriais kaip delfinas bandyti kelti save į paviršių“, –paaiškino, kaip elgtis įlūžimo metu jis.
Išlipus reikėtų šliaužti, kad žmogus neįlūžtų darkart, nes gali būti įskilimų aplink įlūžimo vietą. Tada lėtai atsistoti ir grįžti į saugią vietą.
O norint iškelt įlūžusį žmogų iš vandens, buvęs Specialiųjų operacijų kovinis naras patarė neimti žmogaus už rankos, o naudoti pagalbines priemones, šakas, pagalius, kuriuos galima rasti aplink.
„Priartėjant prie žmogaus, tu turi sumažint siluetą, pereiti ant keturių, kad svoris nebūtų vienoj vietoj sukoncentruotas ir tu neįkristum irgi. Tai šliaužte priartėjus prie jo reiktų paduoti tą pagalį“, – akcentavo pašnekovas.
„Liepsnojančio aitvaro“ ekstremalios veiklos
E. Dauskurtas dabar vadovauja viešajai įstaigai „Liepsnojantis aitvaras“, kur mokoma nugalėti patį save stresinėmis situacijomis. Stovykloje „Šalna“, vyksiančioje sausio 26–28 dienomis, dalyviai nakvos nestandartinėse vietose, su rūbais plauks lediniu vandeniu, taip pat plauks baseine surištomis rankomis ir kojomis.
„Jeigu bus geras oras, labai norėčiau dar padaryti pranerimą tarp ekečių. Su dviguba apsauga žmogui reikės vienu įkvėpimu pranerti nuo vienos eketės iki kitos eketės. Aišku, tai bus su hidrokostiumu. Būtent dėl klaustrofobijos tai yra puikus pratimas“, – pridūrė E. Dauskurtas.
Atvykus ir į kitus „Liepsnojančio aitvaro“ renginius užduotis gali būti – panerti į 10 metrų gylį su virve. „Liepsnojančio aitvaro“ vadovas pabrėžė, kad tikslas nėra pasiekti tą tikslų gylį, bet nerti į tokį gylį, kur žmogui yra nepatogu.
„Prasideda tam tikras proto žaidimas, kai protas ima siųsti tam tikrus signalus: nustok, liaukis, numirsi tu dabar. Tai stresą keliantis dalykas, nes tu nieko nematai, visiškai tamsu ir tai labai kelia stresą“, – užduoties psichologinį sudėtingumą apibūdino pašnekovas.
„Liepsnojančio aitvaro“ vadovas pabrėžė, kad ekstremaliomis sąlygomis svarbiausia pasitikėjimas savimi, nes nepasitikint savimi nepavyks priimti sprendimų.
„Mano didžiausia užduotis yra ne, kad, sakykim, žmogus gebėtų kažkaip super susitvarkyti, būdamas vienas, bet kad jo savivertė ir pasitikėjimas savimi būtų aukštas, nes tiktai tuo metu žmogus turi drąsos daryti dalykus, priiminėti sprendimus“, – paaiškino E. Dauskurtas.
