nerimas

Nerimas vis neapleidžia daugybės žmonių gyvenimų. Dvejus metus nerimauti vertė COVID-19 virusas, o trumpam pasirodžiusį optimizmo ir ramybės spindulėlį greitai užgožė tamsus karo Ukrainoje debesis. Psichologė Ramunė Murauskienė sako, kad susidurdami su tokio masto problemomis, žmonės neretai puola į kraštutinumus, tad kiekvienam būtina atrasti individualų būdą, kaip įveikti stresą.

Stebint Rusijos karinius veiksmus Ukrainoje dažnam lietuviui kyla nerimas – ne tik dėl to, kas vyksta Ukrainoje, tačiau ir dėl savo pačių saugumo. Jausti pyktį ar nerimą šiuo metu normalu, tačiau svarbu neleisti emocijoms išsikeroti ir paimti viršų. Kaip tvarkytis su pastarosiomis dienomis kylančiomis emocijomis, naujienų portalui tv3.lt pasakojo Seimo Psichikos sveikatos pakomitečio pirmininkas, vaikų ir paauglių psichologas, psichiatras Linas Slušnys.

Dabartiniame pasaulyje labai daug skubėjimo, kuris kelią nuolatinę įtampą. O kur dar nuolatinis nerimas dėl finansinės situacijos, karo grėsmės ar kitų dalykų. Tai gali sukelti ir miego problemų. Visgi neverta griebtis vaistų – pirmiausiai išbandykite keletą natūralių patarimų. Vaistažolininkas, „Žolinčių akademijos“ viceprezidentas ir knygų „Vaikai vaistažolių pasaulyje“ bei „Vaistažolių pasakos.

Žurnalistė Jen Glantz iš portalo „Insider“ sako, kad reguliariai gerdavo kavą, energinius gėrimus, limonadus ir arbatą, todėl nusprendė 14 dienų praleisti be iš šių gėrimų gaunamo kofeino. Kaip jai sekėsi ir ką pastebėjo baigusi šį asmeninį eksperimentą, sužinosite perskaitę tekstą žemiau. „Aš ne visada vartojau daug kofeino. Man nelabai patiko kavos skonis, tačiau limonadų gerdavau tiek, kiek galėdavau.

Nerimas, panikos priepuoliai, persekiojančios baimės ir galvoje besisukančios juodžiausios mintys – su tuo kasdien teko gyventi šiaulietei Miglei Levi, kuriai buvo nustatytas nerimo sutrikimas. Tačiau šiandien moteris džiaugiasi įveikusi sutrikimą ir atradusi būdus, kurie padeda nusiraminti. Įgijusi psichologijos specialybę, 31-erių Miglė šiandien sukūrė puslapį, kuriame ramybę stengiasi padėti pasiekti kiekvienam ir dalijasi savo patirtimi, kas padėjo išsilaisvinti nuo kaustančio nerimo.

Pagirios dažnam žmogui pasireiškia itin nemaloniai ir savijautą gali pabloginti įvairiais atžvilgiais – „plyštančia“ galva, silpnumu, bloga savijauta. Ar po ilgos nakties lenkiant taurelę jaučiate nerimą? Ekspertai atsakė, kodėl taip jaučiasi ne vienas žmogus. Pagirių ir nerimo derinys dažnai užklumpa žmogų, išgėrusį didelį kiekį alaus – ši būsena kartais žaismingai vadinama „alaus baime“ norint apibūdinti slegiantį jausmą, kuris patiriamas po ilgos nakties geriant alkoholinius gėrimus.

Galingos vandenynų srovės daro didelį poveikį Žemės klimatui, ir galbūt daugiausia įtakos turi Antarktidos cirkumpoliarinė srovė (ACS). Dabar, net kai nerimaujame, kad dėl kylančios pasaulinės temperatūros viena didelė srovė lėtėja, turime įrodymų, kad ACS spartėja, kaip ir prognozavo dauguma klimato modeliavimų. Antarktidą supantys vėjai pučia į rytus su tokia jėga, kad yra žinomi kaip riaumojantys keturiasdešimtieji.

Nuskambėjus žiniai apie žinomos vizažo meistrės mirtį ir pralaimėtą kovą su sunkia psichikos liga, ekspertai skambina pavojaus varpais – visame pasaulyje vienas iš siautėjančios pandemijos padarinių yra suprastėjusi psichikos sveikata, o matomos tendencijos kelia nerimą.

Nerimas – šiuolaikinio pasaulio problema. Visur skubame, daug dirbame ir dažnai nesusimąstome apie savo emocinę būklę. Marketingo specialistė, tinklaraštininkė Monika Žiūkaitė sako, kad psichologija domėjosi nuolatos, o prasidėjus karantinui nusprendė padėti žmonėms suvaldyti nerimą užklupusį pandemijos metu. „Psichologija susidomėjau dar mokykloje. Tuomet išsikirpdavau įvairius straipsnius iš žurnalų ar laikraščių, juos kaupdavau, analizuodavau.

Žarnyno mikrobiomas – mūsų virškinimo sistemoje gyvenančių bakterijų pasaulis – egzistuoja ne tik tam, kad sukeltų pilvo skausmą ar padėtų suskaidyti maistą. Mokslo bendruomenėje atsiranda vis daugiau mokslinių tyrimų, kurie rodo, kad šie maži padarėliai daro didžiulę įtaką mūsų elgesiui, įskaitant (potencialiai) ir mūsų reakciją į baimę. Atliekant naują tyrimą, kuriam vadovauja Kalifornijos universitetas Los Andžele, buvo rasta įrodymų apie dar vieną neįprastą ryšį tarp skrandžio ir smegenų.

Net ir laisvėjant karantinui bei greitėjant vakcinacijai nuo COVID-19, žmonių nerimo lygis nemažėja – neužtikrintumas dėl ateities išlieka, žmonės baiminasi naujų koronaviruso atmainų, sunkiai tvarkosi su chroniškai patiriamu stresu. Tai rodo ir padidėjusi nervų sistemai skirtų vaistų bei maisto papildų paklausa. Vaistininkė Inga Norkienė sako, kad nuolat girdi klientų skundus dėl jaučiamos įtampos, nerimo, pervargimo, o su miego sutrikimais į vaistinę ateina bene kas antras klientas.

Rokiškyje gyvenantis kultūristas neigia sportininkus supančius stereotipus. Vyras neria krepšius bei kuprines, gamina emblemas, tačiau per karantiną raminančią ir širdžiai mielą veiklą suradęs Svajūnas Šaknys sako, kad jos atsisakyti neplanuoja ir pandemijai pasibaigus. Nors didžiąją laiko dalį iš Svajūno atima sportas, vyras dar dirba santechniku, o nerimą vąšeliu vadina pramoga ir atsipalaidavimo forma.

Rusijos pajėgų telkimas prie Ukrainos kelia grėsmę bendram regiono saugumui, tačiau tiesioginės grėsmės Lietuvai nėra, sako Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys.  „Telkimas pajėgų rytinėje Ukrainos dalyje arba prie Ukrainos rytinės sienos yra grėsmė bendrai saugumui ir tuo pačiu, aišku – NATO ir mūsų, kaip NATO narės, saugumui.

Pirmadienį veiklą leidus atnaujinti iki šiol neveikusioms didelių  prekybos centrų parduotuvėms, tik atsidarius prie kai kurių jau driekėsi nedidelės eilės. Prekybininkai džiaugiasi, kad po keturių mėnesių pertraukos vėl gali dirbti, tikisi pritraukti pirkėjų ir žada dirbti saugiai.

Klaipėdietė Gabija ilgus metus kentė panikos atakas, kurių metu kaskart bijodavo dėl savo gyvybės. Dėl jų atsirado ir nerimo sutrikimas. Jis buvo toks stiprus, kad mergina negalėjo nutolti nuo namų daugiau nei 7 km, nes bijojo, kad atsidūrus toliau būtinai kažkas nutiks. Dabar Gabija su savo nerimu susidraugavo, o panikos atakos liko tik baisiu prisiminimu, todėl ji drąsiai dalijasi savo patirtimis su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais. Tačiau, apie viską nuo pradžių.

Kartais su darbu susijęs stresas gali būti itin stiprus, o šiuo pandemijos laikotarpiu didelei daliai žmonių dirbant iš namų, jaučiant finansinį nestabilumą nerimas ir įtampa gali tik sustiprėti.  Dalinamės patarimais, kokie žingsniai gali padėti sumažinti stresą darbe šiuo laikotarpiu.  1. Išsiaiškinkite, kaip stresas jus veikia. Pirmiausia atkreipkite dėmesį į tai, kaip jaučiatės dienos pabaigoje – ar emociškai išsekę, ar pesimistiškai, ar dar kaip nors kitaip.

Nerimas – tai ne visai baimė. Tai greičiau laukimas, kad nutiks kažkas negera ar baisaus. Šio jausmo priežastis paprastai būna neaiški, neadekvati ar nelogiška, bet kartais jis kyla tiesiog dėl to, kad klaidingai interpretuojame situaciją. Vis dėlto nutinka ir taip, kad kai kurie žmonės net neįsivaizduoja turintys tokią problemą, ir ji nepastebimai tampa lėtine, kirsdama per sveikatą, savivertę, naikindama mus iš vidaus.

Nuolat kankinantis nerimas, nemiga, neužtikrintumo jausmas – tai tik keletas signalų įspėjančių, kad turėtume skirti daugiau dėmesio savo psichologinei būsenai. Vaistininkai pastebi, kad vis daugiau klientų vaistinėje ieško raminančiai veikiančių priemonių, tam naudingi ir įvairūs vaistiniai augalai. Pandemijai vis dar koreguojant daugeliui įprastą kasdienybę, vaistininkai pasakoja, kad klientai dažniau teiraujasi, kaip įveikti nerimą ir jo sukeliamus psichologinės būsenos sutrikimus.

Daugeliui žmonių pandemijos laikotarpiu pasireiškė ryškesni nei įprastai nerimo ir streso požymiai. Naudingais patarimais, kaip suvaldyti stresą, dalijasi vaistininkas Saulius Gečys ir dėmesingo įsisąmoninimo (angl. mindfulness) instruktorė Edita Tamulienė. Laiku valgykite, miegokite. Pasak „Camelia“ vaistininko, žmogaus organizmas patiria stresą, kai nesilaikoma dienos režimo, todėl patartina kasdien tuo pačiu metu keltis, eiti miegoti ir valgyti.

Jeigu nuolat jaučiatės pavargę ir esate blogos nuotaikos, jums gali trūkti vitamino D, dar kitaip vadinamo – saulės vitaminu. Šio vitamino trūkumas pasitaiko dažnam – apskaičiuota, kad visame pasaulyje jo trūksta bent vienam milijardui žmonių.  Dėl stipraus vitamino D trūkumo gali netgi išsivystyti rachitas, dėl kurio vaikams sutrinka augimas: nusilpsta raumenys, skauda kaulus ir atsiranda įvairios sąnarių deformacijos.

Bloga nuotaika ir nerimas šaltuoju metu laikotarpiu neretai aplanko dažną. Šiais metais visas blogas emocijas ypač sustiprino COVID-19 pasaulinė pandemija. Vis dėlto, net karantino laikotarpiu svarbu nepanirti į nerimastingas mintis ir stengtis palaikyti gerą nuotaiką. Dalinamės keliais patarimais, kurie padės pasijusti geriau emociškai.  Imkitės fizinės veiklos.

Vyriausybei sugriežtinus karantiną ir nuo trečiadienio uždarant kirpyklų ir grožio salonų veiklą, pastarųjų atstovė teigia nerimaujanti, ar nuostoliai bus kompensuoti.  „Puikiai suprantame, kad Vyriausybė ėmėsi sprendimų negalvodama apie tai, kaip išsispręs mūsų situaciją, taip staigiai nuspręsdama drausti mums dirbti“, – BNS sakė Kirpėjų ir grožio specialistų asociacijos prezidentė Jolantas Mačiulienė.

„Spinter“ tyrimų bendrovės atliktas Lietuvos gyventojų tyrimas parodė, kaip žmonės vertina savo savijautą koronaviruso pandemijos metu. Apklausus daugiau nei tūkstantį respondentų paaiškėjo, kad net 61 proc. lietuvių jaučia išaugusį nerimo lygį pandemijos laikotarpiu.  Tyrime dalyvavę lietuviai nurodė, kad labiausiai jie šiuo neįprastu metu nerimauja dėl šeimos gerovės – taip teigė daugiau nei 93 proc. respondentų.

Šiuolaikinėje skubančioje visuomenėje nuolat patiriamas aukštas streso lygis daug ką išveda iš pusiausvyros ir kenkia sveikatai, santykiams su aplinkiniais bei darbui. Negana to, gyvenimas, kupinas įvairiausių dirgiklių bei atsakomybės reikalaujančių užduočių, ilgainiui sukelia nuovargį.

Dažniausiai nerimas dėl finansinės gerovės aplanko sunkmečiu. Koronaviruso pandemijos laikotarpis ne išimtis. Pastarąjį pusmetį daugelis jautė didesnį nerimą nei įprastai. Labiausiai dėl finansų jaudinasi jauni, 18-24 metų amžiaus žmonės. „Swedbank“ atlikto tyrimo duomenimis, kasdien jaučiantys nerimą dėl asmeninės finansinės situacijos nurodo daugiau nei trečdalis (39 proc.) Lietuvos gyventojų. Rūpestis dėl finansų kenkia jų sveikatai, santykiams su artimaisiais, produktyvumui darbe.

Mes jau žinojome, kad citrinos yra naudingos ne tik maistui ar gėrimams pagerinti. Tačiau tikriausiai nežinojote, kad perpjautą citriną verta laikyti ant spintelės šalia savo lovos. Rytais išgėrus stiklinę drungno vandens su citrinų sultimis, taip pat galite pradėti virškinimą ir tai gali pagerinti odos kokybę iš vidaus.

„Sveikata.lt“ laidoje vedėja Asta Dumbliauskienė kartu su prof. Gediminu Navaičiu aptarė požymius, būdingus stresui. Žodis „stresas“ mūsų kalboje tapo toks įprastas, jog dabar tai yra nebeatsiejamas kasdienybės reiškinys. Žmogaus gyvenimas yra paremtas judėjimu bei įtampa, o stresas yra natūrali to dalis. Be jokios abejones, išvengti streso nepavyks niekam ir nereikėtų pergyventi, kad šioje vietoje negebate nugalėti įtampos.

Ruduo atneša ne tik rūpesčius, naujus planus ir darbus, bet ir liūdesį, kartais nerimą. Gerai, jei nerimą suvaldome – jis padeda mums įveikti iškylančias kliūtis, mobilizuoja vidines jėgas iššūkiams įveikti. Tačiau kartais nerimas išauga tiek, kad vieną gražią dieną nebesuprantame, nuo ko jis prasidėjo. Ar pažįstamos šios būsenos? Gydytoja psichiatrė Nijolė Goštautaitė-Midttun paaiškina, kad nerimas – nemalonus pojūtis, kurio gyvenime neišvengs absoliuti dauguma žmonių.

Kiekvieną rytą jūs tempiate save iš lovos, nepaisant to, kad miegojote ištisas aštuonias valandas? Jei jūsų nuovargis atsiranda ne tik dėl miego trūkumo, tai gali parodyti pagrindinę sveikatos problemą. Medicininės priežastys Jie apima: 1. Glitimo netoleravimas: suvalgę glitimo, galite jaustis vangiai. 2. Anemija: vienas iš 20 žmonių turi geležies trūkumą kraujyje; tai yra viena iš labiausiai paplitusių medicininių priežasčių nuolat jaustis pavargusiam.

Liepos viduryje 9-tąjį gimtadienį švęsianti šiuolaikinio hiphopo grupė „Mad Money“ trečiadienio vakarą savo gerbėjams kartu su vaizdo klipu pristatė naują dainą „Nerimas“. Kūrinys buvo gerbėjų itin lauktas. Dainos ištraukos, jau kurį laiką vis nuskambėdavusios tiek grupės vokalisto ir tekstų autoriaus Gedimino Melniko, tiek grupės prodiuserio Lauryno Jackonio socialiniuose tinkluose, sulaukdavo nemažo gerbėjų dėmesio, rašoma pranešime spaudai.

Stresas – kasdienis daugelio šiuolaikinių žmonių palydovas. Gegužės mėnesį socialinių tinklų vartotojų apklausos duomenimis, net kas antras jos dalyvis stresą patiria nuolat ar beveik nuolat. Negana to, didžioji dalis apklausos respondentų pripažino, kad jaučia fizinį streso poveikį organizmui.

„Streso valdymas ir tinkamas vertybių sudėliojimas ypač svarbus mūsų psichologinei savijautai karantino metu“, – įsitikinęs MRU Psichologijos instituto profesorius, med. m. dr. Danielius Serapinas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketina pasirašyti įstatyminį potvarkį, nurodantį mėsos gamykloms nenutraukti veiklos nepaisant daugybės koronaviruso sukeltų mirčių, siekiant užtikrinti pakankamas maisto atsargas, antradienį pranešė Baltieji rūmai. „Prezidentas Trumpas pasirašys įstatyminį potvarkį, įgaliojantį užtikrinti nuolatinį jautienos, kiaulienos ir paukštienos tiekimą amerikiečiams“, – sakoma Baltųjų rūmų pranešime.

Vyriausybės sprendimas atlaisvinti dalį suvaržymų mažmeninei prekybai ir paslaugų verslui yra žingsnis teigiama kryptimi, tačiau tai nepadės išvengti šio verslo nuosmukio, teigia ekonomistai. Anot jų, tam įtakos turi ir gyventojų elgsenos pokyčiai – jiems nerimą kelia tiek koronaviruso plitimas, tiek mažėjančios pajamos.

Nepaprastai žavus vaizdo įrašas sužavėjo internautus. Jame nufilmuota, kaip vonios kambaryje mažylis prisiglaudęs guodžia savo keturkojį, kuris susigūžęs ir išsigandęs siaučiančios audros lauke. Vaikas gyvūną apkabino, glostė ir bandė atitraukti jo dėmesį nuo audros garsų. Pasislėpusius kampe ir besimėgaujančius vienas kito draugija užfiksavo mama ir nusprendė, kad šiuo įrašu pasidalinti – būtina. Ir tikrai neklydo, nes internautai negailėjo gražių ir nuoširdžių komentarų.

Šiuo metu visuomenė yra sunerimusi dėl COVID-19 pandemijos. Šio nerimo rezultatas – mažėjantis kraujo donorų skaičius ir senkančios kraujo atsargos. Santaros klinikų medikai, jausdami atsakomybę už visus pacientus, telkia pajėgas ir ruošiasi COVID-19 pasekmių suvaldymui, rašoma pranešime. „Ligoninėse mažinami planiniai gydymai, tačiau kas dieną atliekamos neatidėliotinos, gyvybę gelbstinčios medicininės procedūros, operacijos, kraujo perpylimai. Kraujas reikalingas nuolat.

Italijoje nerimo vis daugiau – dėl vyriausybės paskelbto milijonų žmonių karantino kilo neramumai kalėjimuose, o apie diagnozuotą koroinavirusą skelbia vyriausybės posėdžiuose dalyvavę politikai. Prancūzijoje, tuo metu, naujuoju virusu susirgo vietos Disneilendo darbuotojas. Italijoje karantinavus 16 mln. visi išsigando ir bandė sprukti. Tūkstančiai varė į stotis, automobilius ir važiavo. Virš kalėjimo komplekso Modenoje – šiaurės Italijoje matyti kylantys dūmai.

Kylant nerimui dėl koronaviruso plitimo, policija penktadienį įspėjo žmones saugotis sukčių ir vagių. „Kilus panikai, dažnai tuo naudojasi sukčiai. Atvejų tokių kol kas neužfiksuota, tai – teorinė galimybė“, – BNS sakė Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis.

Šalyje nerimas dėl koronaviruso kyla. Visai neseniai buvo užfiksuotas ir pirmasis atvejis Estijoje. Prekybos centruose žmonės iš lentynų šluoja ilgiau negendančius maisto produktus, įvairias kruopas, konservus. Ar vyraujanti baimė yra teisinga? Ar verta ruoštis koronavirusui ir kokių priemonių imtis? Apie tai TV3 studijoje kalbėjo žurnalistas Artūras Anužis ir Lietuvos Užkrečiamų ligų ir AIDS centro (ULAC) direktorius Saulius Čaplinskas.

Valstybinė kalbos inspekcija sunerimo dėl paslaugų sektoriuje dirbančių užsieniečių, o ypač pavežėjų. Esą būtina taisyti ketvirtį amžiaus veikiantį Valstybinės lietuvių kalbos įstatymą ir tuos žmones, kurie nori dirbti šalyje pavežėjais, priversti šnekėti valstybine kalba, taip, kaip verčiami taksistai. Esą angliškai ar rusiškai nemokantys lietuviai ar jų vaikai yra nepatenkinti, kad savoje šalyje besinaudojantys paslaugomis, negali susišnekėti su darbuotojais.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis net ketvirtadalis Europos gyventojų kenčia nuo nerimo sutrikimų. Vienas iš šių sutrikimų – panikos ataka. Tai vienas labiausiai gąsdinančių sutrikimų, nes jos metu žmogus patiria didžiausias savo baimes. Panikos atakos vidutiniškai prasideda 20-24 metų amžiaus žmonėms, tačiau jų pasitaikyti gali įvairiais gyvenimo laikotarpiais.

Virškinimo problemų sukelto skausmo priežastys yra dvi. Pirma, tai su nerimu ir depresija susiję dalykai. Antra, reguliariai vartojami vaistai gali sudirginti pilvą. Tai reiškia, kad visiems mums galimai gresia tokių problemų pavojus. Gyvename nuolatinio streso būsenoje ir dažnai simptomus šaliname vaistais nuo skausmo, o į jų priežastis numojame ranka. „Bright Side vietoj vaistų nuo skausmo siūlo kitokius virškinimo sutrikimų ir vidurių užkietėjimo gydymo būdus, kad kaipmat palengvėtų.

Mergina iš Prienų rajono pranešė policijai apie dingusį sužadėtinį, jis vyko į Skandinaviją. Penktadienį, apie 11.45 val., pareigūnai gavo 24 metų E. U. pareiškimą, jog vasario 6 dieną iš namų išvyko jos sužadėtinis M. D., gimęs 1994 metais. Jis planavo vykti į Norvegiją mikroautobusu su draugu, jo nepažįsta. Paskutinį kartą su M. D. buvo susisiekta vasario 11 dieną, pirmadienį, apie 14 val.

Dažnai po tamsios dienos ir ilgo vakaro žiemą užmigti būna sunku. Tačiau šie aštuoni būdai padės užmigti ir gerai pailsėti, rašoma dailystar.co.uk. Sausis – tai naujų galimybių ir optimizmo mėnuo, tačiau Naujųjų Metų pasiryžimus įgyvendinti gali pasirodyti daug sunkiau, jei esate blogai išsimiegoję. Tai – ne sutapimas, nes tyrimai rodo, kad tamsios dienos, ilgi vakarai ir centrinis šildymas namuose prisideda prie prastesnės miego kokybės.

Socialiniame tinkle „Facebook“ plinta pagalbos prašymas. Mergina rašo, kad Radviliškyje išėjęs į mokyklą trečiadienį dingo jos 14 metų brolis Aivaras S. Pasak sesers, berniukas išėjo į mokyklą, bet jos nepasiekė. Pareigūnai praneša, kad Sausio 21 d. 18.11 val. jis grįžo į namus. Yra liudininkų, kurie matė berniuką pakeliui į Panevėžį. Paauglys buvo apsirengęs juoda striuke, šviesiai mėlynais džinsais, avėjo rudais batais ir turėjo juodą kuprinę.

Daugelis iš mūsų atsidūrė tokiose situacijose, kai jaučiame didelį nerimą arba stresą ir to negalime sukontroliuoti.  Remiantis tyrimais, mūsų smegenys kontroliuoja mūsų kūnus, todėl galime pabandyti sumažinti stresą paprastomis gudrybėmis.   Jei jaučiate nerimą ir stresą, siūlome pasinaudoti šia gudrybe. Taškas ant riešo yra vadinamas ,,Dvasių vartais", o jo paspaudimas padeda suvaldyti nerimą ir stresą. Pasukite savo delną į viršų ir raskite sausgyslę, kuri eina link mažojo piršto.

Visiems trūksta laiko. Didžiąją paros dalį žmonės praleidžia darbe, o likusią bando padalinti šeimai, namų ruošos darbams, miegui. Nespėjus pailsėti, bemat apima irzlumas, išsiblaškymas, nerimas. Tačiau, ar iš tiesų paroje yra per mažai valandų? Apie tai, kur dingsta laikas ir kaip jį susigrąžinti, pasakoja specialistai. Koučingo specialistė ir asmeninių pokyčių konsultantė Rūta Janukėnienė mano, kad kiekvieno žmogaus laiko vagys – individualūs, tačiau viskas priklauso nuo mūsų įpročių.

Stiklinę vandens matote pusiau tuščią ar pusiau pilną? Pasirodo, kad kai kurie žmonės tiesiog natūraliai sutelkia dėmesį į neigiamą požiūrį, kai susiduria su sprendimų priėmimo situacija. O dabar naujausi MIT neurologijos mokslininkų tyrimai tiksliai nurodė, kuri smegenų sritis sukelia šiuos pesimistinius sprendimus. MIT tyrėjai jau kelerius metus tyrinėja kaip neurologija veikia sprendimų priėmimą.

Lietuvos gyventojai šiuo metu jaučiasi saugiau nei prieš dvejus metus, tačiau per šį laikotarpį padidėjo žmonių nerimas dėl sveikatos bei finansinės padėties. Mažiausiai saugūs šalyje jaučiausi jauni vidurinį išsilavinimą ką tik įgiję ar aukštosiose mokyklose studijuojantys jaunuoliai. Tą rodo draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta darbingo amžiaus Lietuvos gyventojų apklausa.