Aplinkosaugininkams daug klausimų kelia ne tik priemonių efektyvumas, bet ir tai, kad žalą gamtai bendrovė ketina atitaisyti per dvidešimt metų.
Trečius metus vykstančiame tyrime dėl „Grigeo Klaipėdos“ ne vienerius metus leistų nuotekų į Kuršių marias, pabaigos dar nematyti. Kad netektų mokėti 48 milijonų eurų už padarytą žalą gamtai – tiek ją įvertino prokurorai, bendrovė sudarė taikos sutartį su aplinkosaugininkais.
„Grigeo Klaipėda“ parengė planą, pagal kurį žada pati atitaisyti gamtai padarytą žalą. Tačiau Aplinkos ministerijos valdininkai „Grigeo“ planą atmetė.
„Departamentas nepritaria pateiktam planui. Pirmiausia todėl, kad nėra aiškūs plano tikslai ir kokio konkretaus efekto ar atlygintinos žalos yra siekiama, ir kokia bus pasiekta“, – teigia Aplinkos apsaugos departamento vadovas Giedrius Kadziauskas.
Bendrovė aiškina, kad jokių žinių dėl netinkamo plano iš Aplinkos apsaugos departamento dar nesulaukė.
„Nebuvome sulaukę jokios oficialios informacijos iš departamento dėl mūsų pateikto plano. Todėl detaliai nesusipažinus su iškomunikuota informacija, sunku kažką vertinti ir komentuoti“, – sako „Grigeo Klaipėda“ generalinis direktorius Tomas Eikinas.
Aplinkosaugininkų teigimu, įmonės pasiūlytos priemonės ir terminas žalai atitaisyti yra neadekvatus. Pavyzdžiui, bendrovė įsipareigoja Kuršių marių pakrantėje pjauti nendres, į kurias įsigėrę teršalai. Taip pat pastatyti modernius valymo įrenginius „Klaipėdos vandenims“. Bendrovė skaičiuoja, kad žalą gamtai pavyks atitaisyti per dvidešimt metų.
„Įgyvendinimo laikotarpis, pavyzdžiui, siūlomas per dvidešimt metų yra neprotingai ilgas“, – kalba G. Kadziauskas.
„Grigeo Klaipėda“ vadovas atkerta, kad pats departamentas tokį sprendimą ir pasiūlė. O dvidešimt metų žalai atitaisyti numatė mokslininkai.
„Ne mes pasiūlėm, taip suskaičiavo mokslininkai ir ekspertai, kad pritaikius tokią priemonę, tikslas išimti teršalus būtų pasiektas nurodytu laikotarpiu“, – aiškina T. Eikinas.
Tiesa, modernius valymo įrenginius gautų bendrovė „Klaipėdos vanduo“, kuriai, pasak aplinkosaugininkų, tai taptų savotiška parama iš „Grigeo Klaipėda“. O pati bendrovė, aplinkosaugininkų teigimu, tik suteiktų paramą, bet nesirūpintų nei įrenginių modernizavimu, nei jų priežiūra, nei teršalų surinkimu.
„Ir, iš tiesų, „Grigeo Klaipėda“ siekia ne atkurti aplinkos būklę, bet gauti pritarimą teršalų surinkimui, kuris, jos vertinimu, eliminuotų ieškinį dėl žalos atlyginimo“, – tikina G. Kadziauskas.
„Tai ne parama, tai priemonė skirta būtent išspręsti mieste egzistuojančią problemą. Mieste yra eilė išleistuvų, kurie neturi paviršinių valymo įrenginių ir visa tarša keliauja į marias“, – kalba T. Eikinas.
Ne vienerius metus nevalytas nuotekas į Kuršių marias leidusi „Grigeo Klaipėda“ nesutinka, kad žala gamtai siekia 48 milijonus eurų, sutinka tik su prokurorų suskaičiuotu teršalų, pakliuvusių į Kuršių marias, kiekiu.
„Taršą bendrovė pripažįsta, teršalų kiekis, kuris mums inkriminuotas, bendrovė nekvestionuoja“, – sako T. Eikinas.
Anksčiau bendrovė teigė, kad maksimali gamtai padaryta žala siekia vos 300 tūkstančių eurų. Tai yra 160 kartų mažesnė suma nei aplinkosaugininkai „Grigeo Klaipėdai“ pateikė ieškinį.
Aplinkosaugininkai tikisi, kad „Grigeo Klaipėda“ į pastabas atkreips dėmesį ir parengs naują planą. Kitu atveju – bendrovei teks sumokėti beveik 50 milijonų eurų ieškinį.
„Tai bendrovė turi visą motyvaciją siekdama mažinti šį ieškinį ir pateikti tokį aplinkos atkūrimo planą, kuris šį žalos dydį mažintų“, – kalba G. Kadziauskas.
„Grigeo Klaipėda“ kaltinama tuo, kad ne vienerius metus į Kuršių marias leido nevalytas nuotekas. O įmonės vadovybė ilgus metus ne tik pažeidinėjo aplinkos apsaugos taisykles, bet ir klastojo dokumentus.
