žala gamtai

48 milijonų eurų ieškinio bandanti išvengti „Grigeo Klaipėda“ neįtikino aplinkosaugininkų, kad jos siūlomas planas, kaip bendrovė pati atitaisys teršalų padarytą žalą gamtai, yra realus. O bendrovės pateiktame plane pasiūlytos priemonės, anot aplinkosaugininkų, netinkamos. Aplinkosaugininkams daug klausimų kelia ne tik priemonių efektyvumas, bet ir tai, kad žalą gamtai bendrovė ketina atitaisyti per dvidešimt metų.

Vyriausybė siūlo taikyti baudžiamąją atsakomybę, kai žala gamtai siektų 19,6 tūkst. eurų ir daugiau, taip pat kai į aplinką išmetama daugiau kaip 0,1 tonos pavojingų cheminių, virš 5 tonų pavojingų ir virš 10 tonų nepavojingų atliekų.  Vyriausybė trečiadienį pritarė tai numatančioms Baudžiamojo kodekso pataisoms, griežtinančioms atsakomybę už žalą aplinkai.

Kuršių marias daug metų teršusiai „Grigeo“ grupės kartono gamybos įmonei „Grigeo Klaipėda“ siūlant taikiai susitarti dėl 48 mln. eurų žalos gamtai, Aplinkos apsaugos departamento (AAD) advokatė teigia, kad kalbėti apie taikos sutartį per anksti, o bendrovės pateiktas aplinkos atkūrimo planas dar vertinamas. „Klausimas dėl taikos sutarties sudarymo galimybės baudžiamojoje byloje per ankstyvas.

Neteisėtai tvarkant Daugų ežerą, padaryta 7,7 tūkst. eurų žala gamtai, pirmadienį pranešė Aplinkos apsaugos departamentas. Anot jo, tyrimą vykdę aplinkosaugininkai užsakė geodezinius matavimus, kad būtų galima įvertinti aplinkai padarytą žalą. Matavimais buvo nustatytas tikslus pažeistas ežero dugno ir pakrantės apsaugos juostos plotas.

Čiurlius pražudžiusi ir jų perėjimo vietas renovuojant namą sunaikinusi įmonė atsipirko vos 7 eurų bauda, o už žalą gamtai atseikėjo tik 50 eurų. Tokius skaičius išgirdę gamtos mylėtojai kaip reikiant įpyko. Jie reikalauja didinti ir baudas, ir rūpintis čiurlių išsaugojimu. Tiesa, Aplinkos ministerija baudų didinti nežada, bet sako jau parengusi tvarką, pagal kurią namus renovuojantys gyventojai privalės pasirūpinti čiurliais ir jiems tai bus kompensuojama.

Aplinkos ministerijos užsakymu atlikta Lietuvos užtvankų įvertinimo studija nustatė, kad didžiausią žalą gamtai daro ir mažiausią socioekonominę vertę turi Cesarkos ir Augustaičių malūnų liekanos, Anykščių, Skaudvilės, Kirkšnovės, Dovydiškių, Belmonto, Pabradės, Valtūnų bei Rudnios užtvankos. Studiją rengę bendrovė „Aplinkos inžinierių grupė“, Vytauto Didžiojo universitetas ir Hidrobiologų draugija šalyje suskaičiavo 1371 užtvanką: 26 proc.

Už Vilkaviškio rajone prieš penkerius metus suvežtus 7,6 tūkst. tonų statybinių atliekų aplinkosaugininkai suskaičiavo žalą gamtai, siekiančią daugiau kaip 33,2 mln. eurų. Kaip BNS informavo Kauno apygardos prokuratūra, ikiteisminis tyrimas dėl aplinkosauginių pažeidimų pradėtas 2018 metais. Turimais duomenimis, statybinis laužas 2015 metais buvo suverstas keturiose aikštelėse Vilkaviškio rajone, kur planuota vėjo jėgainių statyba. „Jų įrengimui galimai buvo panaudota daugiau nei 7 tūkst.

Lietuvos Baltijos jūros vandenyse, ties riba su išskirtine ekonomine zona, pirmadienį užfiksuota trijų kvadratinių kilometrų teršalų dėmė, antradienį pranešė Aplinkos apsaugos departamentas. Departamentą apie teršalus informavo Lietuvos kariuomenės jūrų pajėgos.

Penktadienį pavakare aplinkosaugininkams buvo pranešta, kad Vilniaus mieste esančiame miškelyje kažkas išmetė statines su galimai pavojingomis medžiagomis. Prie Grigiškių buvo aptikta 12 surūdijusių statinių, iš kurių bėgo neaiškius skystis. Statines radęs žmogus pasakojo, kad senos statinės miške atsirado šiandien, jas jis aptiko vaikščiodamas su šunimi. Šalia statinių išverstos ir senos padangos. Į įvykio vietą aplinkosaugininkai iškvietė ugniagesių gelbėtojus.