REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Žlugus dviems Jungtinių Amerikos Valstijų bankams, su didžiuliais finansiniais sunkumais susiduria ir trečiasis – „First Republic Bank“. Centrinis šalies bankas baiminasi, kad bankai Jungtinėse Valstijose nekristų kaip Domino kauliukai. O štai Lietuvos bankas ir ekspertai ramina, kad tokia lemtis Europai, o juolab Lietuvai negresia. Mat, Lietuvos bankai, priešingai nei JAV kredito įstaigos, nemažai savo pinigų laiko centriniame banke.

Žlugus dviems Jungtinių Amerikos Valstijų bankams, su didžiuliais finansiniais sunkumais susiduria ir trečiasis – „First Republic Bank“. Centrinis šalies bankas baiminasi, kad bankai Jungtinėse Valstijose nekristų kaip Domino kauliukai. O štai Lietuvos bankas ir ekspertai ramina, kad tokia lemtis Europai, o juolab Lietuvai negresia. Mat, Lietuvos bankai, priešingai nei JAV kredito įstaigos, nemažai savo pinigų laiko centriniame banke.

REKLAMA

Kaip žaidime „Domino“ – taip šią savaitę vienas po kito žlunga Jungtinių Valstijų bankai. Per savaitę bankrutavo du Amerikos bankai. Dar savaitės pradžioje žlugo „Silicio slėnio bankas“ ir tai yra pirmasis bankrotas po 2008 metų krizės. Silicio slėnio bankas nuo 9 dešimtmečio buvo didžiausias skolintojas technologijų įmonėms ir startuoliams.

O su finansiniais sunkumai susiduria ir dar vienas bankas – „First Republic bank“. Šiuo metu šią kredito įstaigą gelbėja kiti didžiausi Amerikos bankai.

REKLAMA
REKLAMA

Tačiau ne tik Amerikoje, bet ir Europoje su sunkumais susidūrė Šveicarijos bankas „Credit Suisse“. Tik jis sulaukė Nacionalinio banko pagalbos. Nuo metų pradžios šveicarų bankas prarado beveik trečdalį savo vertės.

REKLAMA

„Aš manau, kad ryšio tarp to, kas vyko JAV ir tai, kas vyko Šveicarijoje, tiesioginio nėra“, – tvirtina Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus.

Tačiau Lietuvos bankui raminant, kai kurie ekonomistai to sutapimu nevadina. Pasak ekspertų, poveikis Europos finansų rinkoms jaučiamas jau dabar.

„Realiai prasidėjo raganų medžioklė. Tai yra investuotojai ir analitikai ieško probleminių bankų, kurie galimai gali turėti problemų dėl situacijos finansų rinkose“, – teigia ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

Ir, iš tiesų, su sunkumais susiduriant Šveicarijos bankui, poveikį jaučia ir kiti bankai. Šią savaitę vieno iš Prancūzijos bankų vertė per dieną buvo nukritusi beveik 11 procentų. O štai vieno didžiausių Vokietijos komercinių bankų – „Deutsche Bank“ – vertė šią savaitę sumenko daugiau nei 8 procentais.

REKLAMA
REKLAMA

„Dauguma Eurozonos šalių šiuo metu yra rizikos zonoje. Problema ta, kad rinkose šiuo metu yra daug panikos ir nerimo“, – sako A. Izgorodinas.

Tiesa, Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus ramina ir tikina, kad situacija finansų rinkose po truputį stabilizuojasi. Todėl, anot Šimkaus, bankų krizė nei Europos, nei Lietuvos nepalies. Esą Europos ir Jungtinių Valstijų bankų sistemos visiškai skirtingos. Europoje komerciniai bankai nemažą dalį pinigų laiko centriniame banke. Todėl nelaimės atveju – būtų, kas juos išgelbėtų. Taip, kaip dabar tai daro Šveicarijos nacionalinis bankas gelbėdamas „Credit Suisse“.

„Mes turime eurozonoje priešingą situaciją. Mes turime bankų sąjungą, mes turime vieningą teisinį standartą tiek didesnėms, tiek mažesnėms institucijoms. Mes turime vieningą prižiūrėtoją Europos centrinį banką“, – kalba G. Šimkus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Lietuvos centrinio banko teigimu, Lietuva priėmė teisingą sprendimą nešvelnindama likvidumo reikalavimų mažiems ir vidutiniams bankams. Nes tai padariusios Jungtinės Valstijos, kai kuriuos bankus privedė prie žlugimo ribos.

„Buvo atlaisvinti likvidumo atsargos reikalavimai JAV ir būtent vidutinio tokio dydžio bankams. Ir jie nelaikė likvidžių lėšų atsargų, kad galėtų atsakyti į tokias situacijas. Į nepalankius pokyčius rinkose“, – tvirtina Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta.

Tačiau ekonomistams aišku tai, kad Jungtinėse Valstijose bankrutavę bankai yra ženklas Europai – daugiau taip sparčiai nedidinti bazinės palūkanų normos. Kai kurie ekonomistai neabejoja, kad palūkanų didėjimo pikas bus pasiektas jau vasarą.

REKLAMA

„Tai reiškia, kad centriniai bankai supranta, kad pakėlė palūkanas tiek, kad jau tai pradeda kenkti. Tos palūkanos pradeda veikti. Kas reiškia, kad palūkanų pikas bus pasiektas greičiau, nei mes tikėjomės“, – sako A. Izgorodinas.

Kitu atveju, taip sparčiai kylant palūkanoms, pasak ekonomistų, pasekmės gali būti liūdnos – ypač ne taip tvirtai ant kojų stovinčioms įmonėms.

„Bankrotai, kurių, praktiškai, skaičius buvo nukritęs iki minimalaus... Jie gali sugrįžti į Europą. Į Europą ir Jungtines Valstijas“, – kalba „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

O Jungtinių Valstijų valdžia, matydama nerimą finansų rinkose, savo bankams paskolino 12 milijardų dolerių. Tikėdamasi, kad taip bus išvengta didesnių bankrotų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų