Tiesa, kol kas tai dar tik politinis sprendimas, tad artimiausiu laiku prasidės techniniai susitarimai.
Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
NATO oro policijos misijos neužtenka
Iš Zoknių aviacijos bazės Šiauliuose kylantys naikintuvai saugo Lietuvos dangų – jų pagrindinė misija perimti be skrydžio plano, piktavališkai arba atsitiktinai į mūsų oro erdvę įskridusius ar priartėjusius orlaivius.
Tačiau pastaruoju metu rotacijos būdu NATO pajėgoms budint Šiauliuose tenka ir kitokios misijos – identifikuoti ir numušti į Lietuvą įskridusius bepiločius, kurie galimai nukrypsta iš Ukrainos, kartais net su sprogmenimis.
Dėl šio pavojaus Lietuvos oro erdvei NATO nusprendė, kad oro policijos misijos neužtenka.
„Patiriame dronų ataką, nukrypsta dronai nuo kurso, ateityje gali būti dar kitokio pobūdžio iššūkių. Tai aš manau, kad tos šalys, kurios dalyvauja mūsų oro policijos misijose, galėtų prisiimti platesnį mandatą“, – teigė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.
„Didesnis dronų kiekis, matome, šalia Lietuvos, didesnis Rusijos oro pajėgų judėjimas – iškart štabas gali priiminėti sprendimus, nelaukiant kažkokių ypatingų politinių momentų“, – aiškino krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
Dabar Lietuvoje esanti oro policijos misija nėra pritaikyta tokio pobūdžio grėsmėms, nepaisant to, kad ant naikintuvų yra pritaisytos raketos, galinčios numušti dronus. Tą jau teko regėti ir Latvijoje, ir Estijoje, kai naikintuvų pilotai sunaikindavo bepiločius.
„Oro gynyba yra oro gynyba ir jeigu pažeidžiama oro erdvė, ypač specialiai, mes ginsimės“, – teigė krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
„Čia yra labai stipri žinutė Rusijai ir mums dabar reikia žinoti, kaip tai bus įgyvendinta“, – sakė atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis.
Tikisi, kad tai bus ne tik skambus pavadinimas
G. Nausėda sako, kad Lietuva tikisi, jog oro gynybos misija Lietuvoje vietoj oro policijos nėra tik skambus pavadinimo pasikeitimas.
„Neatmestinas variantas, kad turėsime daugiau pajėgų tam, kad galėtume geriau susidoroti su šiais iššūkiais“, – teigė prezidentas G. Nausėda.
„Visų ginkluotųjų pajėgų NATO vadas Europoje, Amerikos keturių žvaigždžių generolas, mato ir mūsų rytinio flango dalį kaip tam tikrą visos gynybos architektūros paveikslo dalį“, – aiškino NSGK pirmininko pavaduotojas Laurynas Kasčiūnas.
Gynybos ekspertas, atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis kalba, kad oro gynyba ne tik naikintuvais apsiriboja.
„Tai turėtų būti radarai, tai stebėjimo priemonės, balistinės raketos turėtų įeiti. Jos nebūtinai turi būti dislokuotos Lietuvoje, bet turi būti įtrauktos į oro gynybos planą. NATO pajėgos, kurios bus dislokuotos ir kurios vykdys šią misiją, turės aiškias taisykles, žinos, kokiu atveju reikia atidengti ugnį“, – aiškino atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis.
Ar Lietuvai pažadėta daugiau?
Ar Lietuvai pažadėta daugiau nei tik dabar egzistuojantys naikintuvai Šiauliuose su raketomis, krašto apsaugos ministras nedetalizuoja.
„Čia yra techninės detalės, kurių neturiu teisės viešinti. – Bet jų bus daugiau nei dabar? – Pagrindinė žinutė, kurią mes Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje turime, tai jie išlieka. O toliau – papildomi pajėgumai yra planavimo ir viso pasiruošimo reikalas“, – aiškino krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
„Aš tikiu, kad tai nebus imitacija, skambūs žodžiai, nes jei niekas nepasikeis, tada klausimas, kam čia reikėjo pavadinimą keisti“, – teigė atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis.
Oro gynybos sistemos, kaip pasaulyje populiarios „Patriot“ ar NASAMS, galėtų atsirasti Lietuvoje. Tačiau politikai tikina, kad tai įvyks ne rytoj. Esą Europoje ir taip jų trūksta.
„Jeigu taip trumpai, tai labai gražus politinis šūkis, ant kurio gali kabintis ateityje, bet šiai minutei „Patriot“ čia daugiau nebus“, – teigė NSGK pirmininko pavaduotojas Laurynas Kasčiūnas.
Šiemet buvo pirmas kartas per daugiau nei dvidešimties metų Baltijos oro policijos misijos patruliavimą, kai naikintuvas numušė į Estiją įskridusį droną.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
