Pasak šalies vadovo, visuotinis šaukimas į kariuomenę buvo vienas kertinių klausimų posėdžio metu. Anot prezidento, merginos toliau galėtų atlikti šauktinių tarnybą savanoriškai.
Naujausia žinia dėl visuotinio šaukimo
Iš šalies ir krašto apsaugos sistemos vadovų sudaryta Valstybės gynimo taryba ketvirtadienį sutarė Lietuvoje įvesti visuotinį šaukimą į kariuomenę nuo 2032 metų.
„Nusprendėme, kad visuotinis šaukimas bus įgyvendintas nuo 2032 metų“, – po tarybos posėdžio žurnalistams sakė prezidentas Gitanas Nausėda.
Pasak jo, merginos toliau galėtų atlikti šauktinių tarnybą savanoriškai.
Šiuo metu į kariuomenę pašaukiama daugiau nei 5 tūkst. jaunuolių kasmet.
Pasak G. Nausėdos, esant visuotiniam šaukimui dėl demografinės situacijos ir dėl to, kad dalis jaunuolių nėra tinkami tarnybai dėl sveikatos, kasmet būtų šaukiami apie 7,5 tūkst. jaunuolių.
Prezidento teigimu, 2032 metai pokyčiams pasirinkti siekiant iki to laiko investuoti lėšas į deramą didesnio šauktinių skaičiaus apgyvendinimą ir instruktorių parengimą.
Anot G. Nausėdos, taip pat reikia subalansuoti šauktinių tarnybą ir rezervo karių įgūdžių atnaujinimą, kad abu šie procesai vyktų kokybiškai.
„Man atrodo, kad jis (šauktinių tarnybos įgyvendinimas nuo 2032 metų – BNS) yra optimalus“, – kalbėjo šalies vadovas.
Jis taip pat sakė, kad Valstybės gynimo taryboje sutarta didinti tarnybos būdų įvairovę, pavyzdžiui, leidžiant šauktiniams mokytis būti dronų operatoriais, padėti Valstybės sienos apsaugos tarnybai arba ugniagesiams gelbėtojams.
Dalinis šaukimas Lietuvoje buvo grąžintas 2015 metais, argumentuojant išaugusiomis grėsmėmis po Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos.
Atsakė, kodėl neįtrauktos moterys
Žurnalistams pasiteiravus, kodėl moterys nėra įtrauktos į sprendimą dėl visuotinio šaukimo, G. Nausėda sakė, kad galbūt tolimoje ateityje apie tai irgi bus galvojama.
„Galvoju, kad kažkur tolimoje ateityje veikiausiai kalbėsime ir apie tai. Kadangi vertiname Rusiją kaip ilgalaikę grėsmę, pagaliau tai patvirtinta ir NATO dokumentuose, veikiausiai prie šitos sistemos galimai pereisime vėlesnėje ateityje.
Šiandien darome laipsniškus žingsnius, kurie būtų nukreipti į mūsų kariuomenės ir karinių pajėgų stiprinimą. Tačiau ne tik kiekybinį stiprinimą, bet ir kokybinį stiprinimą, kad tai būtų daroma ne tik dėl kažkokios varnelės ar dėl gražesnio skaičiaus“, – kalbėjo prezidentas.
Anot prezidento, toks sprendimas priimamas taip pat atsižvelgiant į finansinių lėšų poreikį.
Lietuvos kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras teigia, kad vasarą atliktos visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad šiuo metu Lietuvos visuomenė dar nėra pasiruošusi visuotiniam moterų šaukimui į kariuomenę. Nors šiuo metu klausimas nesvarstomas, remiantis demografine situacija, prie jo galimai teks grįžti vėlesniu metu.
„Jokiu būdu niekas nėra nusistatę prieš moterų šaukimą į Lietuvos kariuomenę, tačiau šiai dienai turėdami pakankamą kiekį vyriškos lyties Lietuvos piliečių mes tą klausimą sprendžiami nuosekliai tiktai pašaukdami vaikinus. Tačiau dėl demografijos, be abejo, turbūt kažkokiame taške teks grįžti prie šito klausimo ir turbūt svarstyti iš naujo.
Klausimas kitas – ar mūsų visuomenė yra pasiruošusi? Šiai dienai, pagal vasarą atliktus visuomenės tyrimus, kol kas visuomenė dar nėra tam pasiruošusi“, – kalbėjo Lietuvos kariuomenės vadas.
Neatmestinos versijos dėl galimų provokacijų prie sienos
Šalies prezidentas teigė negalintis indikuoti, kad atsirado papildomų rizikos šaltinių. Pasak prezidento, Rusijos pajėgumai šiuo metu riboti ir sukoncentruoti Ukrainos kare.
„Artimiausius dvejus metus Rusija nėra pasirengusi plataus masto konvencinėms operacijoms prieš NATO valstybes“, – sakė G. Nausėda.
Anot G. Nausėdos, hibridinės operacijos gali apimti ne tik tas vietas, kurios buvo identifikuotos anksčiau. Anot prezidento, atsiranda požymių, kad gali atsirasti galimų provokacijų prie sienos.
„Hibridinės operacijos gali apimti ne tik tas vietas, kurios buvo identifikuotos anksčiau, kaip antai kritinės energetikos infrastruktūra. (...) Taip pat matome, kad atsiranda požymių dėl galimos provokacijos prie sienų įvairaus pobūdžio. (...) Latvijoje būtent tokio pobūdžio operacija buvo įvykdyta“, – ketvirtadienį kalbėjo šalies vadovas G. Nausėda.
„Sienos intervencijos nėra atmestinos ir joms atitinkamai ruošiamės“, – tęsė prezidentas.
G. Nausėda pridūrė, kad anksčiau identifikuotos rizikos vis dar tebėra aktualios.
„Pirmiausia – operacijos nukreiptos prieš paramą Ukrainai teikiančias įmones. Operacijos nukreiptos prieš paramą teikiančius žmones ir ypatingai operacijos prieš Rusijos opozicijos lyderius, kurie gyvena NATO valstybėse. Situacija yra pakankamai įtempta“, – kalbėjo prezidentas G. Nausėda.
Posėdžiavo Valstybės gynimo taryba
„Prezidentas šaukia reguliarų VGT posėdį, kuriame bus apžvelgta saugumo situacija, aptartas integruotos oro erdvės gynybos įgyvendinimas, įspėjimo apie oro atakos pavojų sistemos korekcijos, perėjimo prie visuotinio šaukimo, bendradarbiavimo su Ukrainos gynybos pramone perspektyvos“, – Eltai perduotame komentare teigė šalies vadovo patarėjas Ridas Jasiulionis.
Lietuvos teritorijoje anksčiau šį mėnesį nukritus iš Lenkijos pusės patekusiam ukrainietiškam dronui, G. Nausėda teigė, kad artimiausiame VGT posėdyje bus aptariami reagavimo algoritmų keitimai.
Prezidentas sakė siūlysiantis, kad tobulinant gyventojų informavimo sistemą reikėtų atsižvelgti į regionus, kuriuose yra mažesnė ir didesnė drono įskridimo tikimybė.
Pastarąjį kartą VGT posėdį G. Nausėda šaukė rugsėjo viduryje. Tąkart buvo apžvelgta saugumo situacija, aptartas integruotos oro gynybos sistemos ir antidroninės gynybos priemonių vystymas.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Vagis politikus.??? Verslinykus kurie nemoka mokesčių Lietuvoje ir prisiveze migrantų ???
Nėra ko ginti viskas išparduota kaip Rusijoje ar Ukrainoje.
