• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Lietuvos padangėje vėl pasirodžius dronams, kyla klausimų dėl šalies oro gynybos pasirengimo ir reakcijos greičio. Prezidentas Gitanas Nausėda TV3 Žinioms pripažino, kad perspėjimo apie pavojų algoritmus galima tobulinti, o Lietuvos galimybės numušti tokius objektus kol kas ribotos. Po incidento, kai dronas į Lietuvą įskrido iš Lenkijos, šalies vadovas žada šį klausimą kelti Valstybės gynybos taryboje.

Lietuvos padangėje vėl pasirodžius dronams, kyla klausimų dėl šalies oro gynybos pasirengimo ir reakcijos greičio. Prezidentas Gitanas Nausėda TV3 Žinioms pripažino, kad perspėjimo apie pavojų algoritmus galima tobulinti, o Lietuvos galimybės numušti tokius objektus kol kas ribotos. Po incidento, kai dronas į Lietuvą įskrido iš Lenkijos, šalies vadovas žada šį klausimą kelti Valstybės gynybos taryboje.

REKLAMA

Visą TV3 Žinių pokalbį su Lietuvos Respublikos prezidentu Gitanu Nausėda žiūrėkite straipsnio viršuje.

REKLAMA
REKLAMA

Dronai vėl skersai išilgai skraido virš Lietuvos, o kariuomenė ir valdininkai skiesčioja rankomis ir kalba. Esate vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas, tai gal žinote, kiek dar toks imitavimas oro gynybos pas mus tęsis?

REKLAMA

G. Nausėda: Dronas buvo atsektas ir stebimas visoje Lietuvos teritorijoje ir tą radarais galima patikrinti. Ir ne tik Lietuvos teritorijoje.

Bet tas pavojus buvo paskelbtas tik po valandos, kai šeštą valandą praskrido?

G. Nausėda: Skrenda taškas radare. Mes matome tašką – tie taškai, kaip rodo netolima praeitis, galėjo būti ir paukščių pulkas, nors, aišku, paukščių pulkas lyg ir į pietus turėtų skristi.

REKLAMA
REKLAMA

Tačiau, kalbant rimtai, reikalingi dar papildomi indikatoriai, kurie leistų teigti, kad tai tikrai yra žmonių sveikatai ir gyvybei pavojų keliantis objektas.

Kadangi šis dronas skirtingai nuo kitų, ankstesnių dronų įskrido iš draugiškos mums Lenkijos Respublikos teritorijos, ir mes jokio signalo iš Lenkijos tarnybų negavome, tai natūraliai pirminė versija, kad tai nėra pavojų keliantis objektas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tik tada, kai atsirado papildomi indikatoriai – kai žmonės informavo, kad girdėjo, kažkas gal net matė – tik tada buvo įjungtas geltonas signalas. Taip, dronas per tą laiką spėjo nuskristi, nes jo judėjimo laikas buvo gana didelis. 

Kada buvo nustatytas beveik vizualinis kontaktas su didele tikimybe, kad tai tikrai yra dronas, iš naikintuvo, kuris jau buvo pakeltas į orą – nedelsiant buvo įjungta raudona spalva.

REKLAMA

Taip kad mūsų oro gynybos sistemos suveikė, tačiau pripažįstu, kad algoritmus galima tobulinti. Atsižvelgdami į tai, kad šįkart negavome jokios informacijos iš Lenkijos, galime dar papildomai apsidrausti ir reaguoti kitą kartą kitaip.

Apie algoritmų keitimą mes kalbėsime artimiausiame Valstybės gynybos tarybos posėdyje.

Visuomenė suteikia kariuomenei didelį pasitikėjimą, krašto apsaugai skiria daug pinigų, ir ką mes matome, kad kas geriausiai sekasi, tai statyti kareivines ir gražiai per ceremonijas perkirpti juosteles. Pranešama, kad sistema per šiuos metus sugebėjo panaudoti tik pusę lėšų. Ar nemanote, kad krašto apsaugos organizavime vis dėlto yra sisteminių bėdų ir kad reikėtų neslėpti, o imti jas ir spręsti?

REKLAMA

G. Nausėda: Aš kalbėjau apie tai, kad iš tikrųjų panaudojant tuos tikrai didelius pinigus Krašto apsaugos sistemai norėtųsi ir didesnio lankstumo ir greitesnio sprendimų priėmimo. Niekas neslepia, niekas į popierių nesistengia suvynioti tas problemas, jos yra žinomos.

Tačiau matome, kad visos valstybės, kurios jau turi veikiančią oro gynybos sistemą ne visada ir ne visur viską pamato ir sugeba sumažinti riziką iki nulio. Labai norėtųsi, kad ta rizika būtų sumažinta iki nulio.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Aš manau, kai mes kalbėsime apie tai, ką būtų galima tobulinti informavimo sistemoje, mano tikslas būtų, kad geriau nelieskime tų regionų ir nejaukime žmonių gyvenimų regionuose, kuriuose veikiausiai tas objektas neįskris, tačiau papildomai apsidrauskime ir greičiau reaguokime tuose Lietuvos regionuose, kuriuose, tikėtina, dronas įskris, arba galime numanyti, kad po 15-20 minučių, žvelgiant į jo trajektoriją, jis bus jau kitame Lietuvos regione.

REKLAMA

Bet gal čia kalba ne tik apie informavimą? Nes rusai stato reaktyvinių dronų gamyklas, kur jie štampuojami šimtais per dieną, o mes savo radare nesugebame atpažinti, ar tai žąsis, ar dronas. Tai kaip tokia situacija iš viso galima?

G. Nausėda: Kol kas turime ganėtinai ribotas priemones tą droną numušti. Jas naudojame, niekas nekalba apie tai, kad yra per brangu ar pan. Naikintuvai, kaip žinote, jau yra ir sunaikinę droną, kuris skrido Lietuvos teritorijoje.

REKLAMA

Nausėda: Rusija nėra tokia kvaila, kad lengvai parodytų hibridinių atakų autorystę

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Rusijos hibridines atakas prieš Europą sunku atsekti, nes Kremlius sąmoningai maskuoja savo pėdsakus.

„Tokiu atveju turėtų būti labai aiški atribucija. (...) Ji (Rusija – BNS) stengiasi maskuoti savo pėdsakus, bet, kita vertus, stengiasi palaikyti įtampą, kad jūs ten Vakaruose žinokite, kad jeigu padėsite Ukrainai, pas jus gali būti tas pats“, – TV3 Žinioms teigė prezidentas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Europos šalių pareigūnai pastaruoju metu vis atkreipia dėmesį, jog Rusijos kariuomenė ir žvalgybos tarnybos suintensyvino savo bandymus vykdyti hibridinį karą.

Kaip rašė BNS, sekmadienį Vilniuje bandyta padegti įmonės „Delska“ Vilniuje patalpas, kuriose veiklą vykdo amerikiečių įmonė „SpaceX“, čia laikoma „Starlink“ įranga. Lietuvos politikai incidentą sieja su Rusija.

REKLAMA

Panašus incidentas tiriamas ir Bulgarijoje, kur padegtos kelios antenos, naudojamos ryšiui su „Starlink“ palydovų tinklu. Rugsėjį gaisras kilo „Starlink“ palydovinio ryšio stotyje centrinėje Lenkijoje.

G. Nausėdos teigimu, NATO reikėtų aiškesnės strategijos, kaip reaguoti į tokio pobūdžio išpuolius.

„Mes turime turėti strategiją NATO lygiu adekvačiau reaguoti į tokio pobūdžio užpuolimus. Kartais nugali požiūris, kad geriau nedarykime šito, nes tai eskaluos situaciją dar labiau“, – sakė prezidentas.

REKLAMA

G. Nausėda ragino Rusijos specialiąsias ir žvalgybos tarnybas paskelbti teroristinėmis organizacijomis bei pažymėjo, kad su Kremliumi siejami išpuoliai jau palietė ir šalis, kurios tradiciškai laikėsi atsargesnio požiūrio į Maskvą.

Dronas ukrainietiškas

Primename, kad Spalio 18 d. į Lietuvą įskrido ukrainietiškas dronas. Šį kartą jis kirto sieną ne iš Baltarusijos, o iš Lenkijos pusės. Dronas taip pat nešė sprogmenis, tačiau gyventojai apie skrendantį objektą buvo perspėti po geros valandos nuo tada, kai jis kirto sieną.

REKLAMA
REKLAMA

Kaip buvo skelbta, dronas nukrito ir sprogo, apgadino vieną automobilį. Šiuo metu tiriama, dėl ko konkrečiai įvyko sprogimas.

Dronas, anot M. Sinkevičiaus, yra ukrainietiškas.

„Akivaizdu šiandien, kad FPV dronas, mūsų turimomis žiniomis, yra ukrainietiškos kilmės“, – tvirtino jis.

Pasak M. Sinkevičiaus, Ukrainos atstovai patvirtino sekmadienį atakos metu praradę ryšį su vienu iš savo dronų, todėl tikėtina, kad tai buvo būtent Lietuvoje nukritęs bepilotis.

„Nėra abejonių, kad jis nešė sprogmenis“, – sakė jis.

Kalba apie naujo algoritmo poreikį

Anot M. Sinkevičiaus, pirmą kartą dronas užfiksuotas kariuomenės radaruose 5:47 val. ryto. Žyma judėjo iš Lenkijos Lietuvos link. Tiesa, Lenkijos kariuomenė jokių žymų savo radaruose nefiksavo.

6:02 val. dronas kirto sieną. 6:15 val. Kalvarijos gyventojai jau skambino į Bendrajam pagalbos centrui (BPC) dėl girdimo galimai drono garso, vėliau BPC skambino ir Marijampolės apskrities gyventojai.

6:40 val. duotas nurodymas pakelti naikintuvus.

Oro pavojus paskelbtas po geros valandos nuo įskridimo į Lietuvos teritoriją, po 7 val. ryto.

„Koks yra niuansas šiuo atveju? Esame vienoje Šengeno erdvėje. Įprastai, iki šiol vykusiais atvejais, dronai įskirsdavo iš Baltarusijos pusės. Veikimo algoritmas su priešiškomis mums šalimis yra šiek tiek kitas.

REKLAMA

Su Šengeno erdve mes turime kitą algoritmą ir dėl to pradėsime tam tikras konsultacijas dėl veikimo algoritmo net ir tais atvejais, kai dronas patenka iš Šengeno zonos. Nes pirma galima prielaida yra ne tik matyti radare, bet ir įsitikinti“, – kalbėjo premjeras.

„Objektas judėjo ir jo identifikavimas su naikintuvais šiek tiek užtruko, bet gavau patikinimą, kad net jeigu šiandien pasikartotų ta pati situacija iš tos pačios krypties, reagavimas greičiausiai būtų toks pat. Kitaip tariant, tai, aks įvyko savaitgalį, nebūtų pakitę dėl informavimo ir visų kitų elementų“, – tęsė M. Sinkevičius.

Drono nuolaužos apgadino automobilį

Sekmadienio, spalio 18 d., rytą, po 7 val., Panevėžio, Šiaulių apskrityse dėl į šalies oro erdvę įskridusio objekto buvo paskelbtas raudonas oro pavojus, maždaug po valandos jis buvo atšauktas. 

Lietuvos kariuomenės duomenimis, įtariama, kad dronas į Lietuvą įskrido iš Lenkijos teritorijos. 

Sudužusio drono nuolaužos rastos Pasvalio rajone, Juodžionių kaime. Taip pat skelbta ir apie galimą sprogimą, tačiau tarnybos dar nepatvirtino, ar dronas nešė sprogmenį.

Drono nuolaužos taip pat apgadino keliu važiavusį automobilį, tačiau keleiviai nenukentėjo.

Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.

REKLAMA
Valinkit visa žydų mafija su savo karais, melais, propaganda nx iš Lietuvos su goju žmogžudžių Nausėda priešaky
Gitanas ir negalėjo pranešt,nes jis tuo metu bunkeryje buvo.Ir ten ryšio nebuvo
'''Sekmadienį Lietuva kėlėsi kaip daužta šlapiu maišu. Dešmtys tūkstančių tautiečių ėmė išjunginėti telefonų aliarmą. Gal tik viena nedidelė, bet max britki visuomenės grupelė jautėsi kaip triuškinusi rusą. Bet va- melo kojos trumpos. Preliminariais, bet labai panašiais į tiesą duomenimis, pasirodo - dronas- dėl kurio pakėlė iš miego ir sukėlė ne vieną infarktą, insultą, hipertenzinę krizę ir panikos priepuolį - paleistas iš Lietuvos teritorijos. 30 km nuo Lenkijos sienos. Lenkų žvalgyba paskelbė.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų