Spalio 19 d. po Nacionalinio saugumo komisijos (NSK) posėdyje G. Premeneckas teigė, kad gyventojų perspėjimas priklauso nuo nustatytų kriterijų, o drono kilmės šalis turėjo įtakos sprendimui, kaip reaguoti į incidentą.
„Tai, ką minėjo ministras pirmininkas, iš tikrųjų yra objektyvūs kriterijai ir algoritmas, kuriais remiantis skelbiami perspėjimo signalai.
Kadangi objektas judėjo iš Šengeno valstybės, mums draugiškos šalies, o ne iš Baltarusijos ar Rusijos teritorijos, algoritmas buvo kitoks“, – kalbėjo jis.
„Mums reikėjo nustatyti, ar tai potencialiai pavojingas objektas, ar tiesiog mažosios aviacijos orlaivis, skrendantis be skrydžio plano ir nepalaikantis ryšio su dispečeriais.
Tokių atvejų tikrai nemažai, todėl prieš priimant sprendimą sunaikinti taikinį, jo iki galo vizualiai neatpažinus, būtina įvertinti galimas pasekmes, kurios gali būti labai skaudžios“, – situaciją dėl gyventojų informavimo apie oro pavojų toliau aptarė G. Premeneckas.
Pasak Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo viršininko kontradmirolo, kadangi panašių atvejų su ne pagal taisykles skraidančiais civiliniais orlaiviais yra buvę ir anksčiau, šįkart buvo vadovaujamasi galiojančiais algoritmais.
„Turime pavyzdžių, kai net draudžiamosiose zonose skraidė mažosios aviacijos orlaiviai, neturintys skrydžio plano ir apie savo skrydį nepranešę.
Todėl šiuo atveju buvo veikiama pagal galiojančius algoritmus“ – akcentavo jis.
Gyventojų informavimas apie droną
M. Sinkevičius įvardijo, kodėl drono patekimo į Lietuvą reagavimas ir gyventojų informavimo tvarka skyrėsi nuo ankstesnių panašių incidentų.
„Dėl reakcijos gyventojų informavimo prasme, šis atvejis su dronu buvo šiek tiek kitoks nei galbūt įprasti ankstesni atvejai.
Dronas į Lietuvos Respublikos teritoriją pateko iš Šengeno erdvės per sieną su Lenkija, todėl reakcija buvo kiek kitokia“, – pirmadienį žurnalistams pasakojo jis.
Anot premjero, naikintuvai droną aptiko radarais, tačiau dėl nepalankių oro sąlygų pilotai negalėjo jo vizualiai pamatyti.
„Naikintuvai, aišku, pakilo, savo radarais užfiksavę judantį objektą, ir jis buvo identifikuotas radaruose.
Tačiau vizualinio kontakto, vizualinio objekto matymo nebuvo įmanoma užtikrinti dėl nepalankių oro sąlygų“, – akcentavo ministras pirmininkas.
M. Sinkevičiaus teigimu, panašaus incidento atveju kariuomenės reagavimas ir gyventojų informavimas nesikeistų.
„Net jeigu šiandien iš tos pačios krypties pasikartotų ta pati situacija, greičiausiai reagavimas būtų toks pats.
Kitaip tariant, tai, kas įvyko savaitgalį, nebūtų pakitę informavimo ir oro gynybos priemonių prasme“, – įvardijo premjeras.
Dėl nukritusio drono – sušauktas posėdis
Pirmadienį, spalio 19 d., įvyko NSK posėdis. Jam pirmininkavo premjeras M. Sinkevičius.
NSK aptarė pastarosios paros aktualijas – Pasvalio rajone nukritusį droną.
„Nėra jokių abejonių, kad jis pateko per Šengeno erdvę iš Lenkijos“, – sakė premjeras.
„Todėl ta reakcija buvo kiek kitokia. Naikintuvai pakilę, aišku, fiksavo savo radaruose judantį objektą. Jis buvo identifikuotas radare, bet vizualinio kontakto, matymo nebuvo įmanoma turėti dėl to, akd buvo nepalankios oro sąlygos“, – pridūrė jis.
Dronas ukrainietiškas
Dronas nukrito ir sprogo. Tiriama, kokiomis aplinkybėmis tai nutiko.
Dronas, anot M. Sinkevičiaus, yra ukrainietiškas.
„Akivaizdu šiandien, kad FPV dronas, mūsų turimomis žiniomis, yra ukrainietiškos kilmės“, – tvirtino jis.
Pasak M. Sinkevičiaus, Ukrainos atstovai patvirtino sekmadienį atakos metu praradę ryšį su vienu iš savo dronų, todėl tikėtina, kad tai buvo būtent Lietuvoje nukritęs bepilotis.
„Nėra abejonių, kad jis nešė sprogmenis“, – sakė jis.
Reikia naujo algoritmo
Anot M. Sinkevičiaus, pirmą kartą dronas užfiksuotas kariuomenės radaruose 5:47 val. ryto. Žyma judėjo iš Lenkijos Lietuvos link. Tiesa, Lenkijos kariuomenė jokių žymų savo radaruose nefiksavo.
6:02 val. dronas kirto sieną. 6:15 val. Kalvarijos gyventojai jau skambino į Bendrajam pagalbos centrui (BPC) dėl girdimo galimai drono garso, vėliau BPC skambino ir Marijampolės apskrities gyventojai.
Oro pavojus paskelbtas po geros valandos, po 7 val. ryto.
„Koks yra niuansas šiuo atveju? Esame vienoje Šengeno erdvėje. Įprastai, iki šiol vykusiais atvejais, dronai įskirsdavo iš Baltarusijos pusės. Veikimo algoritmas su priešiškomis mums šalimis yra šiek tiek kitas.
Su Šengeno erdve mes turime kitą algoritmą ir dėl to pradėsime tam tikras konsultacijas dėl veikimo algoritmo net ir tais atvejais, kai dronas patenka iš Šengeno zonos. Nes pirma galima prielaida yra ne tik matyti radare, bet ir įsitikinti“, – kalbėjo premjeras.
„Objektas judėjo ir jo identifikavimas su naikintuvais šiek tiek užtruko, bet gavau patikinimą, kad net jeigu šiandien pasikartotų ta pati situacija iš tos pačios krypties, reagavimas greičiausiai būtų toks pat. Kitaip tariant, tai, aks įvyko savaitgalį, nebūtų pakitę dėl informavimo ir visų kitų elementų“, – tęsė jis.
Drono nuolaužos apgadino automobilį
Sekmadienio, spalio 18 d., rytą, po 7 val., Panevėžio, Šiaulių apskrityse dėl į šalies oro erdvę įskridusio objekto buvo paskelbtas raudonas oro pavojus, maždaug po valandos jis buvo atšauktas.
Lietuvos kariuomenės duomenimis, įtariama, kad dronas į Lietuvą įskrido iš Lenkijos teritorijos.
Sudužusio drono nuolaužos rastos Pasvalio rajone, Juodžionių kaime. Taip pat skelbta ir apie galimą sprogimą, tačiau tarnybos dar nepatvirtino, ar dronas nešė sprogmenį.
Drono nuolaužos taip pat apgadino keliu važiavusį automobilį, tačiau keleiviai nenukentėjo.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
