Šarūnas Dvareckas

Mažiausiai 51 tūkstantis eurų paimtų kyšių – tokie kaltinimai mesti buvusiam Vyriausybės ir Seimo vadovui Sauliui Skverneliui supurtė visą šalies politinę sistemą. Prokuratūros duomenimis, Skvernelis kyšių davimo ataskaitose įvardijamas „Krabo“ slapyvardžiu. Šiandien Skvernelis Lenkijoje ir mestų kaltinimų nekomentuoja, žadą tai padaryti vėliau.

Į teisėsaugos akiratį pateko Palucko žmona: „Kai patenki į tą mėsmalę, tada tu supranti viską“

Benzinui ir dyzelinui pabrangus iki neregėtų aukštumų, vis dažniau pasigirsta siūlymas automagistralėje neviršyti 100 km/val. greičio – nepaisant to, ar vasara, ar žiema. Šis ribojimas siūlomas ne dėl saugumo, o siekiant taupyti degalus. Seimo narys, konservatorius Raimondas Kuodis, siūlo mažinti greitį automagistralėse, nes važiuojant didesniu greičiu automobiliai sunaudoja daugiau degalų.

Socialdemokratai žada eilinį kartą barti Remigijaus Žemaitaičio „aušriečius“, kad šie nepalaiko Kapčiamiesčio poligono įstatymo Seime. Tam socialdemokratai pakvietė partnerius į koalicinę tarybą. Vis dėlto R. Žemaitaičiui tokie socdemų kvietimai nė motais – žada būti nuoseklūs ir toliau nepalaikyti poligono įstatymo.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.  Po Velykų Seimo nariai sugrįžo į parlamentą.

Balionams į Lietuvą ir toliau skraidant, juos pažaboti nusprendę valdininkai parengė bendradarbiavimo susitarimą – dar kartą kvies įmones siūlyti būdus, kaip numušti kontrabandinius balionus. Pirmuoju etapu milijoną eurų išdalinusi Ekonomikos ir inovacijų ministerija šį kartą biudžetą padidino iki 3 mln. eurų. Rankomis sukirtę valdininkai tikisi, kad jau netrukus valstybė turės įrenginį, kuris išspręs šią problemą.

Milijonus eurų partijoms paskirsčiusi Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) „Nemuno aušrą“ paliko prie suskilusios geldos.  Dėl to, nes važinėjo nuosavu automobiliu už mokesčių mokėtojų pinigus, Remigijus Žemaitaitis ir Daiva Petkevičienė šiurkščiai pažeidė įstatymus. „Aušriečiai“ pusmečiui prarado svarbius 241 tūkstantį eurų.

Užsienio politika susidomėjusi premjerė Inga Ruginienė vis labiau skleidžia sparnus – ne tik svajoja susitikti su Donaldu Trumpu, bet ir tikina esanti kompetentinga Lietuvai atstovauti Europos Vadovų Taryboje. Ankstesnėje kadencijoje teisę vykti į Europos Vadovų Tarybą iš prezidento Gitano Nausėdos siekė perimti konservatoriai ir premjerė Ingrida Šimonytė – dėl to politikai smarkiai pykosi.

Japonija šį pavasarį atsisuka į Lietuvą. Viename svarbiausių muziejų Tokijuje – Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrybos paroda. Po 34 metų į Japoniją sugrįžę M. K. Čiurlionio darbai jau pritraukė didžiulę japonų ir šalies svečių auditoriją. Garsiausias lietuvių menininkas M. K. Čiurlionis japonams puikiai pažįstamas, tačiau daugelis jo darbus pirmą kartą pamatys gyvai.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Savo nuosavą automobilį už partijos pinigus sau pačiam išnuomojęs R. Žemaitaitis sulaukė Vyriausiosios rinkimų komisijos verdikto. Ne tik kartu su kolege turės grąžinti iš nuomos gautus mokesčių mokėtojų pinigus, bet ir gali gerokai pagadinti reikalus partijai prieš savivaldos rinkimus. Dėl šiurkštaus įstatymo pažeidimo, „aušriečiai“ greičiausiai neteks 240 tūkstančių eurų per pusmetį siekiančios valstybės dotacijos.

Po antradienį įvykusio Remigijaus Žemaitaičio „aušriečių“ akibrokšto, kai šie nepalaikė Kapčiamiesčio poligono įstatymo, socialdemokratų lyderis sako, kad toks koalicijos partnerio elgesys jau įgriso ir šį kartą socialdemokratai jau neapsiribos tik „aušriečių“ subarimais. Mindaugas Sinkevičius šaukia partijos tarybą ir žada kelti klausimą, ar nereikėtų socdemams ieškoti kitų koalicijos partnerių.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Kapčiamiesčio poligono įstatymas Seime peržengė pirmąjį laiptelį. Dėl poligono Dzūkijoje vieningai balsavo socialdemokratai, konservatoriai, liberalai ir demokratai. Vis dėlto koalicijos partneriai – „Nemuno aušra“ balsavo prieš poligoną, o valstiečių gretose nuomonės išsiskyrė, didžioji dalis poligoną palaikė.

Daugiausiai gyventojų prezidentu matytų teisininką, dabar jau Seimo narį Igną Vėgelę. Jam įkandin – „Nemuno aušros“ vedlys Remigijus Žemaitaitis ir konservatorė Ingrida Šimonytė, taip rodo lrt užsakymu surengta gyventojų apklausa. Prieš tris savaites pasirodžiusi kita apklausa rodė kardinaliai skirtingus rezultatus – tuomet pirmavo I. Šimonytė, o į trejetą pateko ir visuomenininkas Andrius Tapinas.

Už tai, kad nuomojo Remigijaus Žemaitaičio automobilį pačiam R. Žemaitaičiui už mokesčių mokėtojų pinigus su savo nuosavu automobiliu po Lietuvą gastroliavę R. Žemaitaitis ir Daiva Petkevičienė rizikuoja prarasti visos „Nemuno aušros“ valstybinį finansavimą.

Karas Persijos įlankoje ir į dujų bei naftos terminalus skrendančios Irano raketos mūsų šalies politikams kelia vis daugiau klausimų. Ar tinkamai saugomi Lietuvos kritinės infrastruktūros objektai, pavyzdžiui, Klaipėdoje stovintis suskystinų dujų terminalas. Energetikos ministras tikina, kad terminalo saugumas sustiprintas ir nuolat stebimas grėsmių lygis. Vis dėlto politikai pripažįsta, kad Lietuvos energetikos saugumui reikia skirti dar daugiau dėmesio, tačiau tam reikia papildomų pinigų.

Jau ne tik opozicija, bet ir savi socialdemokratai nepatenkinti premjerės Ingos Ruginienės darbu. Pusmetį Vyriausybei vadovaujanti Ruginienė, anot kai kurių socdemų, nerodo lyderystės itin svarbiais klausimais, tokiais kaip Kapčiamiesčio poligonas. Esą pirmuoju smuiku partijoje griežia Mindaugas Sinkevičius, tad jis ir turėtų vadovauti Vyriausybei. Tačiau Sinkevičius, kaip ir prieš pusmetį, šių pareigų kratosi ir prašo partiečių supratingumo Ruginienės atžvilgiu, duoti laiko jai įsivažiuoti.

Kanadiečių kompanija apsimetę rusai kuria kompiuterinį žaidimą, kuriame simuliuojama Baltijos šalių okupacija. O Lietuvos ir kitų Baltijos šalių kariuomenės šiame žaidime pralaimi rusams. Užsakymą įgarsinti tokį žaidimą gavęs vilnietis išsiaiškino, kad tas pats vyksta ir Latvijoje bei Estijoje. Vilnietis Arminas pasakoja, kad jam atsiųstame scenarijuje minimi krašto apsaugos savanoriai, Lietuvos turima ginkluotė, nemažai rusiškų keiksmažodžių.

Opozicija baudžia Seimo pirmininką Juozą Oleką ir nori išversti jį iš posto. Tiesa, vėliau opozicija pripažįsta, kad užtektų tik Juozo Oleko atsiprašymo už tai, kad šis į Konstitucinio Teismo teisėjus siūlė bendrapartietį Julių Sabatauską, o į Seimo kontrolierius tuos, kuriems esą trūksta patirties.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.  Dar tik antra naujos pavasario Seimo sesijos diena, o Seime – jau dovanų apsikeitimo metas.

„Nemuno aušra“ iš kitų politinių partijų išsiskiria grynųjų pinigų sumomis. Nuo partijos lyderio dešiniosios rankos Puchovičiaus, kuris grynaisiais turi arti pusės milijono eurų, iki Aido Gedvilo, kuris yra deklaravęs 175 tūkstančius eurų grynųjų ir šiuos pinigus vadina savo „finansine pagalve“. Tiek opozicija, tiek ir koalicijos partneriai tokiais grynųjų kiekiais stebisi.

„Nemuno aušra“ iš kitų politinių partijų išsiskiria grynųjų pinigų sumomis. Nuo partijos lyderio dešiniosios rankos Roberto Puchovičiaus, kuris grynaisiais turi arti pusės milijono eurų, iki Aido Gedvilo, deklaravusio 175 tūkst. eurų grynųjų ir šiuos pinigus vadinančio savo „finansine pagalve“. Tiek opozicija, tiek koalicijos partneriai tokiais grynųjų kiekiais stebisi, mat skaidrumą garantuoja tik bankinės operacijos.

„Aušrietis“ aplinkos ministras Kastytis Žuromskas prieš pat Seimo rinkimus parėmė „Nemuno aušrą“ 8 tūkst. eurų, nors banko sąskaitoje tuo metu turėjo viso labo 100 eurų. Ministras teisinasi, kad pinigus laiko grynaisiais ir į sąskaitą juos įneša tik prireikus. Tačiau įdomu, kad panašia schema partiją parėmė ir daugiau žmonių, kurių sąskaitose buvo vos keli eurai. Teisėsauga atnaujino ikiteisminį tyrimą dėl partijos „Nemuno aušra“ finansavimo.

Į Dievą nelabai tikinti premjerė už 8 tūkst. eurų iš mokesčių mokėtojų lėšų aplankė Vatikaną su visa savo šeima – vyru ir dviem vaikais. Atgal I. Ruginienę ir jos šeimą namo parskraidino kariuomenės lėktuvas „Spartan“. Dėl tokio premjerės vizito supyko kai kurie labiau tikintys politikai – Agnė Širinskienė apskundė I. Ruginienę tarnybinės etikos komisijai, teigdama, kad premjerė pati suteikė leidimą už mūsų visų pinigus skraidinti ir apgyvendinti savo šeimą Romoje.

Per priesaiką Seime žodžių „tepadeda man Dievas“ tarti nepanorusi ir netikinti premjerė Inga Ruginienė vyksta pas popiežių ir už valstybės pinigus į Vatikaną vežasi visą savo šeimą – vyrą ir du vaikus. Premjerė aiškina, kad valstybė už jos šeimą susimokės todėl, kad ne tik ji, bet ir jos šeima reprezentuoja Lietuvą. Tiesa, anksčiau premjeru buvęs Saulius Skvernelis už savo sutuoktinės ir vaikų vizitą Vatikane mokėjo iš savo kišenės.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

„Nemuno aušros“ vedlys Remigijus Žemaitaitis surado dar vieną priežastį, kodėl nereikėtų palaikyti Kapčiamiesčio poligono įstatymo. Pasak R. Žemaitaičio, kuris dabar seka įvykius Artimuosiuose Rytuose, jam atrodo, kad turėti poligoną Lietuvoje yra pavojinga. Todėl jis siūlo koalicijos partneriams daugiau investuoti į oro gynybą.

Iranui užblokavus Hormūzo sąsiaurį ir grasinant naikinti praplaukti jį bandančius laivus, paskui naftą kyla ir dujų kaina. Per kelias dienas jau dešimt procentų, iki 84 dolerių už barelį, pakilusi nafta atsiliepia ir Lietuvos vairuotojų kišenei. Kai kurie sako, jog dyzelinas pabrango 10–20 centų už litrą. Negana to, dėl nuolatinių apšaudymų didžiausia pasaulyje suskystintų dujų gamykla Katare bent kuriam laikui užvėrė duris. Dėl tokio sprendimo dujų kaina rinkoje kilo virš 50 procentų.

Nors žiema ilgai buvo šalta ir temperatūra dažnai nešokinėjo iš neigiamos į teigiamą, Lietuvos keliuose su atšilimu atsivėrė tūkstančiai duobių, įtrūkimų ir įdaužų. Kelininkai pripažįsta, kad šiemet didele problema tapo automagistralės, kuriose duobių atsivėrė daugiau nei įprastai. Tai ypač pavojinga, nes dideliu greičiu lekiantiems automobiliams duobės kur kas grėsmingesnės nei miestų centruose.

Karas Artimuosiuose rytuose jau pradėjo tuštinti lietuvių kišenes. Po savaitgalio atsidarius rinkoms, brent rūšies naftos kaina kilo apie 10 procentų, įkandin brangsta ir degalai, ir dujos. Kai kuriuose Lietuvos degalinėse dyzelino litras akimirksniu pabrango apie 20-30 centų. Pasak ekonomistų, laivybai sutrikus Hormūzo sąsiauryje naftos kaina dar gali kilti iki rekordinių aukštumų.

Lietuva turi keisti savo komunikaciją dėl karo grėsmės – sako su užsienio investuotojais bendraujantys verslininkai ir asociacijos. Esą, jei naratyvas apie tai, kad Lietuvoje nėra saugu, nesikeis, užsienio kapitalo bendrovės ir toliau aplenks Lietuvą. Investuotojų forumo vadovas priduria, kad per 4 metus į Lietuvą neatėjo joks didelis investuotojas.

Subliuškus vienintelei socialdemokratų alternatyviai – koalicijai su demokratais vietoje „aušriečių“ – patys socdemai į Skvernelio politinę jėga žiūri atsargiaI. Socdemų partijos lyderis Sinkevičius sako po STT kratų durų Skverneliui neužtrenkia, tačiau ir apie galimą koaliciją kalba nenoriai. Kitaip tariant – pasirinkimų netekę socdemai yra supančioti koalicijos su Žemaitaičiu.

Trakuose lediniame ežero vandenyje vadinamieji ruoniai varžėsi plaukimo rungtynėse. O plaukikė iš Čilės, lietuviams pabūgus šalto ežero vandens, įveikė net tūkstančio metrų distanciją. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Į Galvės ežere, Trakuose, 25 metrų dydžio iškirstą ledo baseiną žvelgė iš Čilės atvykusi Kyarha. Plaukikės laukė didžiulis iššūkis – stingdančiame šaltyje nuplaukti 1000 metrų arba kitaip – ledo baseiną įveikti 40 kartų pirmyn atgal.

Per pastaruosius metus aukso kaina mušė istorinius rekordus ir priartėjo prie 5600 JAV dolerių už unciją. Lietuvos banko turimos aukso atsargos nesikeičia jau 33 metus. Lietuva apie 6 tonas aukso saugo Londone. Centrinis bankas pripažįsta, kad šalis būtų uždirbusi daugiau, jei laiku būtų investavusi papildomai į auksą. Pasak Lietuvos banko, šalies strategija – investavimas į vertybinius popierius, užsienio valiutas ir indėlius.

Visuomenininkas, buvęs Remigijaus Šimašiaus patarėjas Karolis Žukauskas sako susprogdinęs politinę bombą, aplenkęs pareigūnus ir esą radęs 130 tūkst. juodų eurų, kuriuos „Nemuno aušra“ gavo prieš 2024 metų Seimo rinkimus. K. Žukauskas daro prielaidą, kad 130 tūkst. eurų aušriečių rėmėjai gavo grynais, o vėliau tuos pinigus pervedė į partijos rinkiminę sąskaitą. O įtarimų sukėlė tai, jog partijos sąskaitą keletos dienų tarpe pasiekdavo apvalios sumos iš vieno miesto.

Ant „Nemuno aušros“ parlamentaro Tomo Domarko krenta statybinių šiukšlių šešėlis. Aušrietis kaip liudytojas pernai apklaustas byloje dėl užkastų pavojingų atliekų. Šios aptiktos politiko tėvui priklausančiame sklype Plungės rajone, o iš tų atliekų nutiestas ir keliukas einantis per T. Domarko tėvo sklypą. Klaipėdos prokuratūra aiškina, kad byloje iš viso yra 14 įtariamųjų, tarp jų ir Seimo nario tėvas, ir statybomis užsiimanti įmonė. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Konservatorių Vyriausybės įvardijamas didžiausias žygdarbis dabartinei premjerei Ruginienei atrodo kaip Lietuvos pralaimėjimas. Premjerė Inga Ruginienė pareiškė, kad Lietuva pirmoji ir kol kas vienintelė pasaulyje įkurdama taivaniečių, ne Taipėjaus atstovybę, šoko prieš traukinį ir taip susigadino santykius su Kinija. Šiuos viešus Ruginienės pasvarstymus išgirdo ir Kinijos diplomatai, kurie paragino Lietuvą ne tik kalbėti, bet ir imtis veiksmų.

Skandalas Aplinkos ministerijoje įsisiūbuoja. Ministrui Kastyčiui Žuromskui atleidus aplinkos viceministrą, premjerė į Vyriausybę pokalbio išsikvietė patį K. Žuromską. Aplinkos ministras teisinasi dėl atleisto viceministro – esą šis melavo, kad jam už nugaros priimami svarbūs sprendimai, susiję su nauju Miškų įstatymu. Negana to, viceministro ginti stojusiam socialdemokratui aplinkos ministras pradėjo grasinti STT ir puolė jį vadinti lobistu.

Prabangų automobilį už 3 tūkst. eurų iš savęs nuomojęs Remigijus Žemaitaitis, nuompinigius sau persivedė tik pernai gavęs valstybės dotacijas. Iš viso daugiau kaip 40 tūkst. eurų. Vyriausioji rinkimų komisija atliko auditą ir pradėjo tyrimą, ar aušriečiai nešvaisto mokesčių mokėtojų pinigų. Jei paaiškės, kad R. Žemaitaitis su Daiva Petkevičiene netinkamai leido mokesčių mokėtojų pinigus, jų gali laukti bauda arba gali netekti valstybės dotacijos. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Remigijus Žemaitaitis, „Nemuno aušros“ lyderis, prieš Seimo rinkimus pats sau nuomojo savo automobilį už 3 tūkst. eurų per mėnesį, o sąskaitą apmokėjo jo partija. TV3 žinioms R. Žemaitaitis teisinasi, kad iš pradžių nuomos pinigų jis negavo, nes nauja partija dar negaudavo valstybės dotacijų. Vėliau jis sau išsimokėjo apie 30 tūkst. eurų už savo automobilio nuomą.

Po socialiniuose tinkluose išplitusių Žemaitaičio ir buvusio agurkinių nario Aurelijaus Permino-Šūdmaišio nuotraukų, prezidentas Gitanas Nausėda perspėja – ant koalicijos gali kristi kriminalinis šešėlis. Socdemų lyderis Mindaugas Sinkevičius tokio apibūdinimo kratosi, esą su Žemaitaičio aplinka socialdemokratai nesusiję. Tačiau priduria, kad pažintys su buvusiais nusikaltėliais yra dar viena priežastis svarstyti koalicijos ateitį. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Socialiniuose tinkluose plinta nuotraukos, kuriose pernai „Nemuno aušros“ vedlys Remigijus Žemaitaitis Palangoje užfiksuotas su „agurkinių“ gaujos atstovu Aurelijumi Perminu, pravarde Šūdmaišis. Pastarasis pagarsėjo tuo, kad į kalėjimą išsiuntė ne vieną buvusį sėbrą ir patį „agurkinių“ lyderį Saulių Velečką. R. Žemaitaitis neneigia, kad Šūdmaišį pažįsta, kartu su juo pramogauja, važinėja vandens motociklais.

Visuomenė labiausiai nepasitiki Remigijumi Žemaitaičiu, tačiau kartu jis – vienas patikimiausių politikų. Tokį paradoksą rodo naujausia visuomenės apklausa, joje „Nemuno aušros“ lyderis žmonių įvardijamas ir nepatikimu, ir patikimu politiku. Prieštaringas populiarumas ir buvusios premjerės Ingridos Šimonytės – ji yra ir antra nepatikimiausia visuomenės įvardijama politikė ir labiausiai trokštama premjerė.

Įsiaudrinusius Kapčiamiesčio gyventojus dėl poligono kiršina ir netikri botai socialiniuose tinkluose. Tą pastebi Nacionalinis krizių valdymo centras, esą kai kuriose grupėse netikrų paskyrų beveik 90 proc. Neegzistuojantys „Facebook“ „kurstytojai“ aktyviai reiškiasi socialiniuose tinkluose, komentuoja ir taip audrina pasimetusius Kapčiamiesčio gyventojus. Lietuvos valdžios institucijos jau kreipėsi į socialinio tinklo vadovybę, kad ši pašalintų netikras paskyras.

Koalicija vieningai sutarė, kad Kapčiamiestyje naujas karinis poligonas turi išdygti. Tiek valstiečiai, tiek „Nemuno aušra“ pasižada, kad Seime balsuos už naujo karinio poligono steigimą. Tačiau trintis tarp koalicijos partnerių nesibaigia. Valstiečiai kaltina aušriečius, jog šie spaudė Ekonomikos ir Inovacijų ministerijoje jų žmogui sukurti papildomą viceministro postą. O valstiečiams nesutikus iš Žemės ūkio ministerijos atleido jų viceministrą ir patarėją.

Apie tūkstantis žmonių, susikibę rankomis, išsirykiavo palei Kapčiamiesčio girią, taip priešindamiesi valdžios planams čia statyti karinį poligoną. 8 kilometrų ilgio eilėje susikibo žmonės iš įvairių Lietuvos miestų, taip pat kaimyninės Lenkijos. Žmonės reikalauja, kad valdžia atsisakytų planų šioje vietoje statyti poligoną, nors tiek Prezidentūra, tiek Krašto apsaugos ministerija (KAM) patikino, kad Kapčiamiesčio poligonas bus.

Indus namuose plaunantys robotai ar sniegą kieme kasantis dirbtinio intelekto (DI) valdomas prietaisas – tokias ir panašias inovacijas jau kuria Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ir Kinijos kompanijos. Tarp šių gigančių šiuo metu vyksta intensyviausia kova. Tuo metu Europa, apipinta daugybės teisinių ir biurokratinių reguliavimų ir taisyklių, į DI žvelgia įtariai.

Prezidentas Gitanas Nausėda rėžia, kad jei Žemaitaičio „aušriečiai“ nepritars Kapčiamiesčio poligono steigimui Seime, tai turėtų reikšti koalicijos pabaigą. Socialdemokratų vedlys Sinkevičius antrina prezidentui, esą toks akibrokštas išties reikštų koalicijos skyrybas. Tačiau anksčiau poligonui Lazdijų rajone nepritaręs Žemaitaitis dabar viešojoje erdvėje demonstruoja, jog savo nuomonę šiuo klausimu pakeitė.

Remigijaus Žemaitaičio gastrolėse po Lietuvą – nauji susistumdymai. Panevėžyje, susitikimo su rinkėjais metu, vienas vyras replikavo, kad „Nemuno aušros“ lyderis meluoja. Už nuolatines replikas R. Žemaitaičio pasekėjai jį išmetė iš salės. O kol R. Žemaitaičio susitikimuose verda aistros, Vyriausybėje krenta ministrų kabineto populiarumas. Daugiau nei pusė šalies gyventojų ją vertina blogai.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Išmušti Remigijaus Žemaitaičio saugikliai Vilkaviškyje ir apsistumdymas su protestuotoju, politologo vertinimu, tapo dovana opozicijai. Konfliktus keliantis ir save kompromituojantis „Nemuno aušros“ lyderis kelia opozicijos populiarumą. Konservatorių lyderis palaiko protestuojantį jaunimą, kuris seka R. Žemaitaitį regionuose. Tačiau į klausimą, ar R. Žemaitaičio dramos jiems naudingos, atsakyti vengia.

Vilkaviškyje, Remigijui Žemaitaičiui apsistumdžius su protestuotojais, prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl viešosios tvarkos pažeidimo. „Nemuno aušros“ lyderis ginasi, kad jis protestuotoją pastūmė, nes šis esą stumdė senjorus. Nors vaizdo įraše matyti, kaip pats R. Žemaitaitis tarpduryje stūmė vyresnio amžiaus žmogų. Į situaciją sureagavo ir Prezidentūra – incidentą pavadino apgailėtinu. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Seimo milijonierius, „Nemuno aušros“ vedlys Remigijus Žemaitaitis nusipirko 350 tūkstančių eurų kainuojančius apartamentus Palangoje. R. Žemaitaitis nauju pirkiniu patenkintas, neva būstą pirko, nes ketina kandidatuoti į Palangos merus. Tačiau kartu priduria, jog pinigai pas jį ne ant medžio auga – apartamentams įsigyti pardavė tėvų jam ir broliui paliktą butą ir kartu dar ėmė paskolą.

Šeši užsieniečiai, tarp kurių Kubos, Ispanijos, Kolumbijos, Baltarusijos ir Rusijos piliečiai, kaltinami teroristinio išpuolio organizavimu Šiauliuose. Teroro išpuolis, per kurį prieš 1,5 metų turėjo būti sudeginta karinė įranga ukrainiečiams, nusikaltėliams nepavyko. Vieni nusikaltėliai išsigandę praeivių pabėgo, o kiti padegimu apsidžiaugę per anksti, pasišalino iš įvykio vietos. Teisėsauga sako, kad teroro išpuolį užsakė Rusijos specialiosios tarnybos.