Tuo metu Europa, apipinta daugybės teisinių ir biurokratinių reguliavimų ir taisyklių, į DI žvelgia įtariai. Ekonomistai nerimauja – jei valdininkų požiūris nesikeis – Europa pralaimės svarbią kovą dėl inovacijų ir taps tik aukštos kvalifikacijos specialistų eksportuotoja.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Las Vegase keletą dienų vykstanti informacinių technologijų naujienų paroda „CES 2026“ atskleidžia ir naujausias dirbtinio intelekto, robotikos galimybes. Tiesa, galima pastebėti ir vieną išskirtinumą – dominuoja Kinijos ir JAV bendrovės.
„Europos Sąjunga šiuo metu nėra apie ekonomikos skatinimą, inovacijų diegimą, o apie kalbas“, – komentavo ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Pasak ekonomisto, JAV ir Kinija inovacijų srityje smarkiai lenkia Europą. Kol amerikiečiai atvirai žiūri į DI, Europą į tai vis dar žvelgia įtariai.
„Realiai turime milžinišką atsilikimą nuo JAV“, – pridūrė jis.
O atsilikimas išties didelis – štai JAV į DI pernai investavo apie 130 milijardų eurų. Tuo metu dirbtinio intelekto šalimi vadinama Kinija su savo inovacijomis per metus skyrė iki 90 milijardų eurų. Didelę dalį sudaro valstybinės investicijos. Europa – tik iki 35 milijardų eurų. Ir ten didelę dalį sudaro privatus kapitalas.
„Netgi ne kartą esame Europos Sąjungos formatuose išreiškę tą susirūpinimą dėl per didelės administracinės naštos. Ta viena iš iniciatyvų – DI aktas, kuris sukuria barjerus inovacijų diegimui ir kūrimui“, – tikino ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas.
Štai kas trukdo Europai lyderiauti DI srityje
Ministras beda pirštu į didžiulį Europos biurokratijos mechanizmą, kuris esą trukdo senajam žemynui tapti lydere DI srityje. Negana to, inovacijų kūrėjus finansavimas iš įvairių fondų pasiekia lėčiau, nei tobulėja dirbtinis intelektas.
„Ne visi supranta, kas tai yra. Ir tiesiog plaukia investicijos, nes yra žodis DI“, – sakė DI ekspertas Tomaš Kadevič.
Pasak eksperto, talentingų žmonių, kurie galėtų kurti dirbtinį intelektą, Europoje mes turime ypač daug. Tačiau Europa esą pasirinko saugumą, stabilumą. Pirmiausia tu turi įrodyti, jog verta tai daryti, tada gauni leidimą, ir tik tada gali kurti. Kai JAV yra priešingai – nesėkmė yra laikoma vertinga patirtimi.
„Europos biurokratų mentalas yra reguliuoti, kontroliuoti ir riboti, iš esmės. Bet kokį pokytį, bet kokias inovacijas. Ir tai matosi absoliučiai visose inovacijų srityse – nuo robotų iki DI, ir kitų dalykų“, – komentavo ekonomistas A. Izgorodinas.
Taip pat apie 70 proc. visų pasaulio investicijų į DI nugula būtent JAV. Europoje privatūs investuotojai į šią sritį skiria viso labo iki 7 proc. Tuo metu čia galimybių augti neturintys talentai išvyksta už Atlanto, mat ten veikia tokios kompanijos kaip „Google“, Microsoft“, „OpenAI“. Europoje nėra nė vienos globalios bendrovės, kuri užsiimtų DI.
„Tie, kas bus pirmieji bus kapitalo pritraukimo ir didelių atlyginimų epicentras, o tas, kas bus paskutinis, ir vėluos į vakarėlį, bus ekonomikos stagnacijos priešaky“, – tvirtino ekonomistas.
Tuo metu Lietuva, pasak ekonomikos ir inovacijų ministro, Europos kontekste atrodo pakankamai gerai. Lietuvoje žada statyti dirbtinio intelekto fabrikas už 130 milijonų eurų. Tikisi, kad Lietuva gali tapti pavyzdžiu.
„Inovacijai nepatinka reguliacija. Reguliacija nužudo inovaciją. Europos Sąjunga tikrai, manau, ta kryptimi jau pradeda eiti“, – apibendrino ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas.
JAV ir Kinija šiandien pirmauja inovacijomis. O vienas pagrindinių jų tikslų – integruoti dirbtinį intelektą į gynybos pramonę. Šiose lenktynėse Europa rizikuoja likti tik aukštos kvalifikacijos specialistų eksportuotoja.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.
