europos centrinis bankas

Europos Centrinis Bankas paprašė Rusijos rinkoje veikiančius euro zonos komercinius bankus pateikti ataskaitas, kaip jie yra parengę griežtų sankcijų Rusijai įvedimui, jei ši ryžtųsi karinei intervencijai į Ukrainą, rašo britų leidinys „The Financial Times“, remdamasis informuotais šaltiniais. Anot jų, ECB paprašė iš jo prižiūrimų bankų informacijos, kaip jie reaguotų į naujas sankcijas Rusijai, įskaitant pastarosios bankų atjungimą nuo tarptautinės tarpbankinių pervedimų sistemos SWIFT.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį įvykusiame posėdyje nepakeitė pagrindinių palūkanų normų ar pandemijos metu ekonomikai skatinti skirtos programos apimčių, plačiai paplitusiems tiekimo sutrikimams didinant infliaciją ir keliant grėsmę atsigavimui. Nors tiekimo grandinių sutrikimai didino kainas ir ribojo pramonės gamybą, ECB išlaikė savo palankią pinigų politiką, siekdamas paskatinti nuo COVID-19 sukeltos krizės nukentėjusios ekonomikos atkūrimą.

Aiškesnis infliacijos tikslas, būsto kainų įtraukimas į infliacijos matavimą ir kova su klimato kaita – šie trys kertiniai vasarą atnaujintos Europos Centrinio Banko (ECB) pinigų politikos strategijos pakeitimai netiesiogiai paveiks milijonus mūsų ir kitų euro zonos šalių piliečių. ECB atsinaujinimo ėmėsi siekdamas geriau įgyvendinti savo pinigų politikos tikslus ir atliepti visuomenės poreikius pasaulio ir euro zonos ekonomikoms patyrus didelių pokyčių, rašoma komentare žiniasklaidai.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį žengė nedidelį žingsnį į priekį mažindamas specialiosios pandeminės programos apimtis, tačiau pasistengė užtikrinti rinkas, kad nenutrauks paramos, atsižvelgdamas į tai, jog sparčiai plintanti COVID-19 delta atmaina lėtina euro zonos ekonomikos atsigavimą. Banko Valdančioji taryba, turinti 25 narius, pranešė, kad ECB sulėtins mėnesinių obligacijų pirkimų tempą, ekonominei veiklai atsigaunant, o infliacijai spartėjant. 1,85 trln.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį nusprendė šiek tiek sumažinti specialiosios pandeminės vertybinių popierių pirkimo programos (angl. Pandemic Emergency Purchase Programme, arba PEPP) apimtis, atsižvelgdamas į stiprėjantį ekonomikos atsigavimą, tačiau nepakeitė pagrindinių palūkanų normų. Frankfurte įsikūręs skolintojas išlaikė 0 proc. siekiančią pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų normą bei 0,25 proc. palūkanų normą, naudojantis ribinio skolinimosi galimybe.

Nors Europos centrinio banko (ECB) vadovės Christine Lagarde vadovavimas ir pasižymi vieningumu, jam trūksta aiškumo. Pirmieji Ch. Lagarde kaip ECB vadovės pasiekimai parodė, kad ji puikiai moka paslėpti problemas, praneša „politico.eu“. Artėjant antriesiems jos kadencijos metams, Ch. Lagarde anksčiau, nei buvo planuota, atliko nuodugnų pačios įtakingiausios finansų įstaigos Europoje patikrinimą.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį išlaikė rekordiškai žemas palūkanų normas ir nepakeitė ekonomikos gaivinimo programos apimties, nepaisydamas spartėjančio atsigavimo. Frankfurte įsikūręs skolintojas išlaikė 0 proc. siekiančią pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų normą bei 0,25 proc. palūkanų normą, naudojantis ribinio skolinimosi galimybe.  Palūkanų norma, naudojantis indėlių galimybe, išlieka minus 0,5 procento.

 Europos Centrinio Banko pigių pinigų politikai skatinant nekilnojamojo turto burbulą, ateityje nuosavas būstas gali tapti vis sunkiau prieinamas eiliniams Lietuvos žmonėms ir tapti turtingųjų privilegija, sako analitikai. Šią savaitę Lietuvos banko surengtoje diskusijoje dalyvavę ekspertai teigė, kad dėl mažų palūkanų normų pinigai vis labiau praranda taupymo funkciją, todėl žmonės investuoja į nekilnojamąjį turtą ir finansų rinkas.

Euro zonos bankai 2020 metų ketvirtąjį ketvirtį dar labiau sugriežtino skolinimo sąlygas, antradienį parodė Europos Centrinio Banko (ECB) atliktas tyrimas, nes COVID-19 plitimo atsinaujinimas pablogino perspektyvas.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį paskelbė apie papildomas priemones, skirtas padėti euro zonai atlaikyti antrąją koronaviruso bangą, ir perspėjo, kad nerimą dėl ateities perspektyvų didina su pandemijos raida ir vakcinacijos kampanijomis susijęs neapibrėžtumas.

Pasaulinių technologijų milžinių, tokių kaip „Facebook“, planuojamos kriptovaliutos gali sutrikdyti Europos finansų sistemą, penktadienį perspėjo Europos Centrinio Banko (ECB) valdybos narys. „Didžiosios technologijų įmonės gali kelti didelę riziką ekonominiu ir socialiniu požiūriu bei gali apriboti, o ne išplėsti vartotojų pasirinkimą“, – pareiškė ECB vykdomosios valdybos narys Fabio Panetta.

Pastaruosius kelis mėnesius euro zona susiduria su retu ir pavojingu reiškiniu – kainų mažėjimu. Kainų mažėjimui įtakos iš dalies turi laikini veiksniai, pavyzdžiui, PVM sumažinimas Vokietijoje, tačiau bet kokiu atveju bendra mažėjančios infliacijos tendencija yra akivaizdi. Kodėl defliacija neramina ir kaip tai gali atsiliepti Lietuvos ekonomikai?  Europos centrinis bankas (ECB), taikydamas pinigų politikos priemones, siekia, kad metinė infliacija laikytųsi šalia 2 proc. ribos.

Europos Centrinio Banko (ECB) valdančioji taryba ketvirtadienį paliko nepakeistas pagrindines palūkanų normas ir kovos su krizės padariniais programos apimtis, pranešė banko atstovė spaudai, euro zonai tęsiant kovą su pandemijos sukeltu nuosmukiu. Kaip ir tikėtasi, Frankfurte įsikūręs skolintojas paliko pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų normą nepakeistą, kuri ir toliau sudarys rekordinius 0 proc., o palūkanų norma, naudojantis ribinio skolinimosi galimybe, – 0,25 procento.

Prancūzė Christine Lagard, kuri vadovauja Europos centriniam bankui (ECB), žengė netikėtą žingsnį – birželio 4 dieną paskelbė, kad ECB didina obligacijų supirkimo (pinigų spausdinimo) programą papildomais 600 mlrd. eurų, ši programa išplečiama iki 1,35 trilijono eurų ir veiks mažiausiai iki 2021 birželio. Analitikai tikėjosi programos padidinimo 500 mlrd. eurų, tad paskelbtas skaičius 20 proc. didesnis nei tikėtasi.

Europos ekonomikos dėl koronaviruso pandemijos laukia precedento neturintis nuosmukis, po Europos Centrinio Banko (ECB) posėdžio ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje pareiškė euro zonos centrinio banko vadovė Christine Lagarde. ECB prognozėmis, euro zonos bendrasis vidaus produktas (BVP) 2020 metais gali smukti 5–12 procentų. „Euro zonos ekonomika susidūrė su nuosmukiu, kurio mastas ir sparta neturi precedento.

Europos Centrinis Bankas (ECB) yra pasirengęs prireikus imtis „tinkamų ir tikslinių priemonių“ ir padėti euro zonos ekonomikai atlaikyti dėl koronaviruso kylančius sunkumus, pareiškė euro zonos centrinio banko vadovė Christine Lagarde. Anot jos, dėl spartaus viruso plitimo „kyla rizika ekonomikos augimo perspektyvoms“. ECB atidžiai stebės padėtį ir „prireikus imsis kylančiai rizikai proporcingų veiksmų“, pridūrė ECB vadovė.

Europos Centrinis Bankas (ECB), įvertinęs Lietuvos Seimo jau priimtą sprendimą nuo kitų metų labiau apmokestinti bankų ir kredito unijų pelną, rekomenduoja atlikti išsamų šio mokesčio poveikio vertinimą. Tuo metu Seime taip pat svarstytas, bet atidėtas siūlymas apmokestinti didesnį kaip 300 mln. eurų bankų turtą, anot ECB, turėtų esminį neigiamą poveikį Lietuvos finansų sistemai. ECB taip pat neigiamai vertina finansų įstaigų mokesčių pajamų naudojimą bendriems biudžeto tikslams.

Europos Centrinis Bankas (ECB) Lietuvos banko teikimu bendrovei „PayRay“ išdavė banko licenciją, leisiančią skolinti ir priimti indėlius. Šiuo metu „PayRay“ teikia faktoringo (trumpalaikių skolų perleidimo, perduodant kredito riziką) paslaugas bei mikrokreditus smulkiajam ir vidutiniam verslui. Tapusi banku, bendrovė planuoja toliau teikti paskolas smulkiajam ir vidutiniam verslui, plėsti paslaugų portfelį ir veiklos geografiją, pranešė Lietuvos bankas.

Vokietijoje pramonės gamyba smunka jau beveik metus ir kol kas nėra daug įtikinamų požymių, kad padėtis per artimiausius mėnesius pasikeis. Ši šalis yra didžiausia lietuviškos kilmės prekių eksporto rinka, todėl privalome stebėti, kaip keičiasi ir pramonės, ir vidaus rinkos padėtis Vokietijoje. Tačiau Lietuvos verslui labai naudinga dažniau pažvelgti ir į tai, kas vyksta Vidurio Europos, arba vadinamosiose Višegrado šalyse, kurios daug labiau priklausomos nuo Vokietijos ekonominės padėties.

Kitą savaitę Europos centrinis bankas (ECB) rinksis pasitarti, kaip skatinti lėtėjančią euro zonos ekonomiką. Investuotojai beveik įsitikinę, kad jau dabar siekiančios minus 0,4 proc. rinkos palūkanos bus sumažintos. Didžioji dauguma tikisi, kad mažinimo žingsnis gali siekti 0,1 – 0,3 proc. punkto. Ką šie pasikeitimai reikš Lietuvos gyventojams? Reikia pastebėti, kad poveikis jau yra įskaičiuotas lūkesčiuose ir rinkos dalyviai tai parodė.

Viena didžiausių Baltijos šalių finansų grupių „Luminor“ pirmąjį šių metų pusmetį uždirbo 33,078 mln. eurų konsoliduoto grynojo pelno – 2,3 karto mažiau nei pernai sausį–birželį, kai grupės grynasis pelnas siekė 76,968 mln. eurų. Tik antrąjį šių metų ketvirtį grupės grynasis pelnas buvo 6,711 mln. eurų, arba 6,5 karto mažiau nei 2018-ųjų balandžio–birželio mėnesiais (43,561 mln. eurų), nurodoma „Luminor“ šešių mėnesių veiklos ataskaitoje.

Europos institucijoms nustačius, jog nėra nieko, kas galėtų sutrukdyti „PNB Banka“ žlugti, šeštas pagal dydį Latvijos bankas bus uždarytas. „PNB Banka“, kurio turtas siekia 550 mln. eurų, „žlunga arba gali žlugti“, pažymima vėlų ketvirtadienio vakarą paskelbtame Europos Centrinio Banko (ECB) pranešime.

Lietuvos ekonomika antrą 2019 metų ketvirtį augo panašiu tempu kaip ir pirmą, todėl bendras pusmečio rezultatas buvo labai sėkmingas, atsižvelgus į gerokai sulėtėjusį Europos Sąjungos (ES) valstybių ekonomikos augimą. Mūsų šalies BVP praėjusį ketvirtį buvo 4,1 proc.

Jei euro zonos ekonomiką lygintume su žmogaus kūnu, joje cirkuliuojantys pinigai atstotų kraują, o Europos Centrinis Bankas (ECB), valdydamas pinigų kainą – palūkanų normą, atliktų širdies funkciją.

Pagrindinė bankų skolinimo varomoji jėga liko nepakitusi – bankai daugiausia finansavo būsto įsigijimą, šios paskolos sudarė net 80 proc. visų gyventojams teiktų paskolų. Per metus gyventojams suteiktų būsto paskolų vertė išaugo beveik 550 mln. Eur, arba beveik 8 proc. „Bankai noriai atsiliepė į rinkos poreikius – tą ypač akivaizdžiai rodo itin sparti būsto paskolų gyventojams portfelio plėtra“, – komentuoja Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Atsižvelgęs į įvairius neapibrėžtumą skatinančius veiksnius, kurie daro spaudimą euro zonos ekonomikai, Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį pablogino bendros valiutos bloko ūkio augimo šiais ir kitais metais prognozes. Euro zonos centrinis bankas dabar numato, kad bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet padidės 1,1 proc., nors anksčiau prognozavo, kad ūkio prieaugis 2019-aisiais sieks 1,7 procento. 2020 metų augimo prognozė buvo apkarpyta kur kas mažiau – nuo 1,7 iki 1,6 procento.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį įvykusiame Valdančiosios tarybos posėdyje nepakeitė rekordiškai mažų palūkanų normų ir pareiškė, kad jos nebus keičiamos „bent iki 2019 metų pabaigos“. Kaip ir prognozuota, pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir toliau sudarys rekordinius 0 proc., o palūkanų norma, naudojantis ribinio skolinimosi galimybe, – 0,25 procento. Palūkanų norma, naudojantis indėlių galimybe, tebesudarys minus 0,4 proc.

Euro zona rengiasi baigti leisti 500 eurų nominalo banknotus ir dauguma bendros valiutos bloko šalių nuo kito mėnesio nebeleis į apyvartą šių violetinės spalvos banknotų, kuriuos, kaip baiminasi institucijos, yra per daug pamėgę nusikaltėliai. „Nuo 2019 metų sausio 27 dienos 17 iš 19 euro zonos nacionalinių centrinių bankų nebeleis 500 eurų banknotų į apyvartą,“ – paskelbė Europos Centrinis Bankas (ECB) savo svetainėje.

Lietuvos bankas pirmadienį pranešė, kad Europos Centrinis Bankas išdavė European Merchant specializuoto banko licenciją. Bendrovė, gavusi specializuoto banko licenciją, ketina teikti klasikinės bankininkystės paslaugas – priimti iš gyventojų indėlius, skolinti, teikti mokėjimo paslaugas. Planuojama, kad naujasis bankas paslaugas pradės teikti 2019 metų birželį.

Nors euro zonos ekonomikos perspektyvas ima temdyti debesys, Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį oficialiai užbaigė obligacijų pirkimo programą, kuri atliko svarbaus ekonomikos ramsčio vaidmenį. ECB Valdančioji taryba patvirtino, kad vyriausybių ir bendrovių obligacijų pirkimas, kurio mastas pastaraisiais mėnesiais buvo laipsniškai mažintas, gruodžio pabaigoje bus nutrauktas.

Europos Sąjungos (ES) didžiuosius komercinius bankus, net jei jie nėra įsikūrę euro zonoje, turėtų prižiūrėti Europos Centrinis Bankas (ECB) kartu su vietos priežiūros institucijomis, tvirtina ECB valdančiosios tarybos narys, Lietuvos banko pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Europos Centrinis Bankas (ECB) pranešė šių metų pirmąjį pusmetį iš apyvartos išėmęs 301 tūkst. padirbtų euro banknotų – 17,1 proc. mažiau negu 2017 metų antrąjį pusmetį ir 9,1 proc. mažiau negu 2017 metų pirmąjį pusmetį. Dažniausiai ir toliau klastojami 20 bei 50 eurų nominalo banknotai – jie sudarė 83 proc. pirmąjį pusmetį nustatytų klastočių. Trečioje vietoje yra 100 eurų nominalo banknotai, kurių dalis sudarė 10,9 procento.

Euro zonos bankai skelbėsi balandžio-birželio mėnesiais siūlę įmonėms ir namų ūkiams geresnes paskolų ir jų grąžinimo sąlygas, rodo antradienį paskelbti ketvirtinės Europos Centrinio Banko (ECB) apklausos rezultatai. Apklausti 149 euro zonos bankai teigė per antrąjį šių metų ketvirtį palengvinę kreditavimo standartus – kriterijus, kuriais remiantis bankai nusprendžia, ar skolinti pinigus įmonėms bei namų ūkiams.

Bulgarija – skurdžiausia Europos Sąjungos (ES) valstybė narė – dar žingsniu priartėjo prie narystės euro zonoje. Po ketvirtadienį Briuselyje įvykusio euro zonos finansų ministrų susitikimo Europos Komisija (EK) ir Europos Centrinis Bankas (ECB) pareiškė, kad šalies įvertinimas galėtų būti užbaigtas „per maždaug metus“. „Europos Komisija palankiai vertina Bulgarijos pastangas prisijungti prie euro zonos“, – per spaudos konferenciją pareiškė Komisijos pirmininko pavaduotojas Valdis Dombrovskis.

  Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį pareiškė manąs, kad pagrindinės palūkanų normos dabartiniuose rekordiškai žemuose lygiuose išliks „bent iki 2019 metų vasaros pabaigos“.   Euro zonos centrinio banko taikoma pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma šiuo metu sudaro rekordinius 0 proc., o palūkanų norma, naudojantis ribinio skolinimosi galimybe, – 0,25 procento. Tuo tarpu palūkanų norma, naudojantis indėlių galimybe, sudaro minus 0,4 proc.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį diskutuos, ar vėliau šiais metais užbaigti masinę obligacijų supirkimo programą. Naujienų agentūra AFP pateikia penkis dalykus, kuriuos reikia žinoti apie vadinamąjį kiekybinį skatinimą ir tai, kodėl šis sprendimas yra svarbus euro zonai. Kada programa buvo pradėta? ECB prezidentas Mario Draghi 2015 metų sausį paskelbė, kad euro zonos ekonomiką prižiūrintis bankas imsis intervencijos į finansų rinkas pradėdamas masinį obligacijų supirkimą.

„Nasdaq“ Vilniaus biržoje šiemet augo vertybinių popierių kainos, didėjo investuotojų aktyvumas ir sudarytų sandorių skaičius, tačiau rinkos analitikai teigia, kad kitais metais investuotojų entuziazmas gali prislopti, jei regione sulėtės ekonomikos augimas. Analitikai taip pat svarsto, kad Vilniaus biržai trūksta dydžio, o tai geriausiai išspręstų platesnis valstybės įmonių kotiravimas, tačiau tai 2018 metais turbūt neįvyks.

Lietuvos infliacija šiuo metu nekelia nerimo Europos Centriniam Bankui (ECB), nes kainų augimas yra lengvai paaiškinimas, tvirtina Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas. „Infliacija yra labai aiškiai paaiškinima. Darbo užmokestis daro įtaką kainoms. Bazės efektas – naftos ir maisto kainos. Galiausiai mūsų grynai nacionalinis aspektas – mokesčiai, vienkartinis veiksnys, kuris padarė Lietuvą čempionais net ir kaimynų atžvilgiu“, – penktadienį žurnalistams kalbėjo V. Vasiliauskas.

Europos Centrinis Bankas (ECB) trečiadienį išreiškė susirūpinimą dėl sparčiai augančio bitkoino kurso ir su tuo susijusios potencialios rizikos. „Tai yra labai ypatingas aktyvas, savo apibrėžtimi tai spekuliacinis aktyvas, žvelgiant į jo kainų augimą. Investuotojai rizikuoja pirkdami jų už tokią didelę kainą“, – CNBC televizijai sakė ECB vicepirmininkas Vitoras Constancio (Vitoras Konstansijus). Trečiadienį bitkoino kursas pirmą kartą viršijo 11 tūkst. JAV dolerių.

Europos Centrinis Bankas (ECB) teigia, kad jo prižiūrimi bankai, regis, yra tinkamai pasirengę didesnėms palūkanų normoms. ECB bankų priežiūros padalinio pirmadienį paskelbti testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatai parodė, kad, didėjant palūkanų normoms, didėtų ir bankų grynosios palūkanų pajamos, o tai yra svarbus bankų finansų šaltinis.

Vakarai turėtų mokyti, o Rytai – klausytis. Toks mąstymo modelis buvo įsigalėjęs praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio pradžioje, kai buvusios pavergtosios tautos skubėjo kurti (arba, kai kuriais atvejais, atkurti) politikos ir ekonomikos institucijas, reikalingas demokratijai ir klestėjimui. Tačiau net ir anais laikais toks globėjiškas požiūris buvo klaida. Patarėjų iš Vakarų mėginimai perkelti savo idėjas į buvusį komunistinį pasaulį dažnai būdavo beprasmiški ar netgi kenksmingi.

Europos Centrinio Banko (ECB) vyriausiasis ekonomistas teigia, kad, euro zonoje įgyvendinant pinigų politiką, būtina elgtis kantriai ir nuosekliai, nes grynoji infliacija tebėra nepakankamai aktyvi, o jos augimo prognozės pagrįstos prielaida, kad ir toliau bus taikoma skatinamoji pinigų politika.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį Taline vyksiančiame posėdyje, kuris pasibaigs ketvirtadienį, nekeis savo pagrindinių palūkanų normų, mano absoliuti ekspertų dauguma. Manoma, kad pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir toliau sieks nulį. Taip pat nebus keičiama ir 0,25 proc. sudaranti palūkanų norma, naudojantis ribinio skolinimosi galimybe, bei minus 0,4 proc. palūkanų norma, naudojantis indėlių galimybe.

Europos Centrinio Banko (ECB) įgyvendinama turto pirkimo programa, dar vadinama kiekybiniu skatinimu, vieną dieną turės būti užbaigta ir tos dienos negalima pernelyg ilgai atidėlioti, interviu olandų dienraščiui NRC pareiškė ECB valdančiosios tarybos narys Klaasas Knotas. „Ar tai nutiks 2018 metais? Neturiu krištolinio rutulio“, – pridūrė jis.

Vyriausybė vidaus rinkoje šiemet skolinosi 15 proc. mažiau nei 2015 metais - aukcionuose išplatintų Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) nominali vertė nesiekė 1 mlrd. eurų. Šiemet vidaus rinkoje platintos tik ilgalaikės Vyriausybės obligacijos. Finansų ministerijos Valstybės iždo departamento direktoriaus pavaduotojo Gedimino Norkūno teigimu, VVP paklausa šiemet išliko pakankamai didelė, o mažesnę vidaus rinkoje pasiskolintų lėšų sumą lėmė ne toks didelis skolinimosi poreikis.

SEB grupės ekonomistai šiandien Stokholme paskelbtoje pasaulio ekonomikos apžvalgoje „Nordic Outlook“ teigia, kad netikėtas „Brexit“ referendumo rezultatas ir Donaldo Trumpo išrinkimas JAV prezidentu didelės neigiamos įtakos didžiausių pasaulio šalių ekonomikai bent kol kas nepadarė.

Europos Centrinio Banko (ECB) vykdoma „lengvų pinigų“ politika leido euro zonos šalių vyriausybėms atidėti svarbių reformų įgyvendinimą, trečiadienį pareiškė Vokietijos ekspertų grupė, raginanti Frankfurte įsikūrusią organizaciją riboti savo milžiniškos apimties ūkio stimuliavimo programą.

Europos Centrinis Bankas (ECB), kurio vadovas Mario Draghis (Marijus Dragis) vis labiau raginamas atskleisti savo būsimus planus dėl skatinimo, ketvirtadienį vykusiame posėdyje nepakeitė rekordiškai mažų pagrindinių palūkanų normų. Kaip ir tikėtasi, ECB valdančioji taryba pritarė pasiūlymui nekeisti pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų normos, kuri šiuo metu sudaro rekordinius 0 proc., pranešė euro zonos centrinio banko atstovas spaudai. Taip pat nebuvo pakeista 0,25 proc.

Finansų rinkos trečiąjį šių metų ketvirtį nudžiugino investuotojus gerais rezultatais. Augo akcijų ir obligacijų kainos. Tai leido pasiekti teigiamas grąžas ir pensijų fonduose. Nors dėl kylančių rinkų nuotaikos turėtų būti labai geros, tačiau pensijų fondų valdytojai dideliu optimizmu nesigiria. „Šiuo metu konservatyviau investuojame obligacijų rinkose ir mažiname akcijų dalį fonduose.