Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su Lietuvos banko valdybos pirmininku Gediminu Šimkumi.
Europos Centrinis Bankas nesumažino paskolų palūkanų. Ką mums tai signalizuoja?
Tai signalizuoja, kad ekonomikos ir infliacijos perspektyvos vertinimas, koks buvo rugsėjį, iš esmės išliko nepakitęs. Kitaip tariant, euro zonos ekonomika, nors augimas išlieka vangus ir silpnas, vis dėlto demonstruoja atsparumą esant įvairioms neapibrėžtumo grėsmėms. Kitas dalykas – infliacija vidutiniu laikotarpiu svyruoja apie 2 proc., t. y. euro zonos pinigų politikos tikslinį lygį.
Esamas palūkanų normų lygis rodo, kad priemonės, kuriomis centriniai bankai valdo arba bando suvaldyti infliacijos dinamiką, šiuo metu yra tinkamos.
Ar tai signalizuoja, kad paskolų palūkanos po pusmečio mažės?
Indėlių galimybės palūkanų norma, esanti ties 2 proc., yra neutraliame lygyje – „auksiniame vidurkyje“, kai pinigų politika nei skatina, nei slopina ekonomiką. Ilgą laiką iki pandemijos ir jos metu gyvenome su neigiamomis palūkanomis ir tarsi pripratome manyti, kad taip turėtų būti.
Iš tiesų labai norėčiau, kad nebegrįžtume į tą laikotarpį, nes būtent tada ekonomikos raida buvo vangi ir reikėjo palaikančios pinigų politikos. Dabartinė politika yra neutrali, o kokia kryptimi ji pasisuks ateityje, priklausys nuo ekonominės situacijos.
Skatinanti pinigų politika reikalinga tada, kai ekonomika vangi arba jos būklė prastėja, kai infliacija slopsta. Todėl neutralus lygis nėra blogas rezultatas.
Kokios numatomos prognozės, kalbant apie infliaciją?
Euro zona ir Lietuva yra susijusios, tačiau tai dvi skirtingos istorijos. Kalbant apie euro zoną, rugsėjo mėnesį infliacija siekė 2,2 proc., o spalį – 2,1 proc. 2026–2027 metams prognozuojama, kad infliacija bus mažesnė nei 2 proc.
Lietuvoje infliacija šiuo metu sudaro beveik 4 proc. Prognozuojame, kad šių metų pabaigoje ji išliks panašiame lygyje, o kitais metais ir vėliau turėtų po truputį slopti.
Lietuvoje infliacija visada turėtų būti šiek tiek didesnė nei euro zonoje, nes mūsų šalis vis dar konverguoja. Aukštesnis infliacijos lygis yra ir sparčiai augančių atlyginimų pasekmė. Paslaugų infliacija – stipri mūsų nacionalinės infliacijos dedamoji. Taip pat nepamirškime mokesčių įtakos: padidėję mokesčiai atsispindi aukštesnėse kainose ir infliacijos lygyje.
Kitais metais prognozuojama, kad atsiėmus II pensijų pakopos lėšas Lietuvos ekonomikoje gali kilti neaiškumų. Ar tai bus didelė problema?
Aš to neįvardinčiau kaip problemos, tačiau jei būtų atsiimamos didelės sumos, tai galėtų paskatinti Lietuvos ekonomiką maždaug 0,5 proc. punkto kitais metais. Kadangi dalis šio paskatinimo jau įvyko, augimas būtų mažesnis. Tai priklauso nuo prielaidų, kokie sprendimai bus priimti.
Norėčiau nusiųsti žinutę žmonėms: langas atidaromas dvejiems metams, todėl neverta skubėti priimti sprendimų. Reikia aiškiai žinoti, kokiu tikslu pinigus norima atsiimti – ar tai bus investavimas, nekilnojamojo turto įsigijimas, ar išlaidos vartojimui. Taip pat svarbu išlikti budriems, nes sukčiai šiuo metu ypač suaktyvėję. Blogiausia, kas gali nutikti, – žmonės atsiima pinigus, o juos pasisavina sukčiai.
Ar kainos didės kitais metais? Jei taip, kas brangs?
Kitais metais kainos didės, tačiau augimas turėtų būti lėtesnis nei šiais metais. Paslaugų sektoriuje mokami mažesni darbo užmokesčiai, kurių raida priklauso nuo minimalios mėnesinės algos – o ji, kaip žinia, kitąmet bus didinama gana sparčiai. Be to, mokestiniai pakeitimai taip pat turės įtakos kainoms.
Visą pokalbį išgirskite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
