Ketvirtadienį Europos Centrinis Bankas (ECB) trečią kartą iš eilės paliko palūkanų normas nepakitusias, nes infliacija yra suvaldyta, o ilgą laiką sunkumus patyrusi euro zonos ekonomika šiuo metu atrodo stabilesnė.
Iki tol ištisus metus palūkanų normą mažinęs ECB pagrindinę indėlių palūkanų normą nuo liepos toliau išlaiko ties 2 proc.
Infliacija pastaraisiais mėnesiais stabilizavosi ties ECB nustatyta 2 proc. atžyma, nes Europa geriau atlaikė JAV prezidento Donaldo Trumpo įvestų muitų keliamą sumaištį, nei buvo iš pradžių nuogąstauta.
ECB priešaky mato įvairių pavojų: antros pagal dydį euro zonos ekonomikos Prancūzijos politinė krizė padidino jos skolinimosi išlaidas; niekur nesitraukia ir su prekybos santykiais susijusių įtampų staigaus paaštrėjimo rizika. Tačiau, kaip rugsėjo mėn. Helsinkyje pažymėjo banko pirmininkė Christine Lagarde, šiuo metu ECB su didesniais sunkumais nesusiduria.
Ar galima tikėtis palūkanų normos mažinimų ateityje?
Pasak naujienų agentūros AFP, jau vyksta diskusijos, ar vėliau reikėtų grįžti prie palūkanų mažinimo.
Nurodydamas stiprų eurą, dėl kurio atpinga importas, ir sulėtėjusį euro zonos darbo užmokesčio augimą, Lietuvos banko valdybos pirmininkas ir ECB valdančiosios tarybos narys Gediminas Šimkus pasisakė už palūkanų normų mažinimą kitame posėdyje, vyksiančiame gruodžio mėnesį.
„Rizikos valdymo požiūriu, geriau mažinti nei nemažinti“, – sakė jis rugsėjo mėn., duodamas interviu portalui „Bloomberg“.
G. Šimkus taip pat įspėjo apie riziką, kad infliacijos lygis gali sumažėti pernelyg smarkiai.
Pasak Nyderlandų banko ING atstovo Carsteno Brzeskio, yra „keletas pagrįstų argumentų, kurie vis dar gali priversti centrinį banką gruodžio mėn. posėdyje dar kartą sumažinti palūkanas“.
Rizika svyruoja nuo galimo neigiamo JAV muitų poveikio iki Vokietijos planuojamų gynybos išlaidų didinimo atidėjimo ir Prancūzijos politinės krizės gilėjimo, vardijo C. Brzeskis.
„Jei bet kuri iš šių neigiamų rizikų pasitvirtins, galime tikėtis, kad ECB dar bent kartą ar du sumažins palūkanų normas“, – sakė jis.
Ekonominių konsultacijų įmonės „Capital Economics“ ekonomistas Andrew Kenninghamas prognozavo, kad ECB dar labiau sumažins palūkanų normas 2026 m., nes tada turėtų sulėtėti infliacija ir darbo užmokesčio augimas.
