Pastarosiomis dienomis fiksuojami vieni smarkiausių per pastarąsias savaites susirėmimų JAV ir Irano kare, dėl kurių smarkiai šoktelėjo naftos kainos ir sumažėjo viltys, kad energijos tiekimas per Hormuzo sąsiaurį artimiausiu metu normalizuosis.
Infliacija euro zonoje, kuri labai priklauso nuo energijos importo, rugpjūtį pasiekė 3,3 proc. – aukščiausią lygį per trejus metus – ir gerokai viršijo ECB nustatytą 2 proc. tikslą. Todėl manoma, kad dėl didėjančių nuogąstavimų, kad kainos kils dar labiau, ECB ketvirtadienį antrą kartą šiais metais padidins skolinimosi išlaidas.
„Atrodo, kad ECB valdančioji taryba neabejotinai padidins palūkanų normą už naudojimąsi indėlių galimybe nuo 2,25 proc. iki 2,5 proc.“, – teigė „Capital Economics“ vyriausiasis Europos ekonomistas Andrew Kenninghamas.
Padidino minėtą palūkanų normą
Birželį ECB pirmą kartą nuo 2023 metų padidino minėtą palūkanų normą, kad suvaldytų sparčiai augančias kainas, tačiau liepą nusprendė padaryti pertrauką, kad galėtų stebėti, kaip klostysis konfliktas Artimuosiuose Rytuose.
Tačiau dabar, kai Teheranas ir Vašingtonas, rodos, atsidūrė aklavietėje, manoma, kad ECB vėl pradės didinti palūkanų normas. Euro zonos ekonomika taip pat pasirodė esanti atspari. Antrąjį ketvirtį ji augo sparčiau, nei tikėtasi, todėl politikos formuotojai turi šiek tiek erdvės didinti skolinimosi išlaidas nepadarydami didelės žalos.
Nepaisant didėjančios infliacijos, kai kurie ekonomistai vis dėlto mano, kad palūkanų normų didinimas nėra teisingas sprendimas.
„Manome, kad dar vienas palūkanų normų didinimas būtų klaida, nes beveik nėra įrodymų apie domino efektą, – AFP sakė „Berenberg“ banko vyresnysis ekonomistas Felixas Schmidtas. – Pasiūlos šoko negalima įveikti griežtesne pinigų politika.“
Kainų šuolį beveik išimtinai lėmė energetikos sektorius, o požymių, kad infliacija plačiau plistų į kitas ekonomikos sritis, beveik nėra.
Nors didesnės skolinimosi išlaidos paprastai padeda kovoti su infliacija slopindamos paklausą ekonomikoje, stebėtojai teigia, kad tai nepadės sušvelninti dabartinio naftos pasiūlos šoko padarinių.
F. Schmidtas mano, kad ECB tiesiog „labai nerimauja, kad dėl 2021–2022 metų patirties gali atsilikti nuo įvykių“. Tuomet ECB susilaukė kritikos dėl pernelyg lėto reagavimo, kai euro zonos infliacija šoktelėjo dėl tiekimo grandinių sutrikimų po COVID-19 pandemijos, o vėliau – dėl energetikos šoko, kurį sukėlė Rusijos invazija į Ukrainą.
