palūkanos

Europos Centrinis Bankas (ECB) pakėlė pagrindinę palūkanų normą 25 baziniais punktais iki dviejų su puse procento ribos. Įmokos už būsto paskolas toliau didėja. Standartinei 100 tūkstančių eurų būsto paskolai nuo metų pradžios mėnesinė įmoka jau padidėjo beveik pusšimčiu eurų. Ir kol kas ekonomistai gerų prognozių neturi.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.  Už 55 kvadratų butą su 25 kvadratų palėpe Šiauliuose, mūriniame name naujiems šeimininkams teks pakloti 82 tūkstančius eurų.

Kaip ir buvo prognozuota, Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį nusprendė padidinti tris pagrindines palūkanų normas 25 baziniais punktais. Dėl to skolintis taps brangiau. Konfliktas Artimuosiuose Rytuose toliau sukelia infliacinį spaudimą, o infliacija ilgą laiką turėtų išlikti gerokai virš tikslinio lygio, nurodoma ECB pranešime.

Didesnė alga, atrodytų, visada turėtų džiuginti. Tačiau šįkart spartėjantis atlyginimų augimas gali turėti ir kitą medalio pusę – ją gali pajusti paskolų turėtojai. Banko „Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas socialiniame tinkle „Facebook“ paaiškino, kaip susiję atlyginimai, kainų augimas ir palūkanos. Šiuo metu kainas euro zonoje – eurą naudojančiose šalyse – labiausiai augina brangstanti energija. Tačiau, ekonomisto vertinimu, netrukus kainas gali kelti ir kitos priežastys.

Būsto pirkėjams Lietuvoje tenka susitaikyti su nemalonia realybe – už pasiskolintus pinigus tenka susimokėti daugiau nei daugelyje kitų Europos Sąjungos (ES) šalių. Nepaisant to, kad palūkanos yra sumažėjusios, Lietuva vis dar išlieka tarp valstybių, kuriose būsto paskolų kaina yra viena didžiausių. Naujausi Europos centrinio banko (ECB) duomenys rodo, kad 2026 m. birželį vidutinės būsto paskolų palūkanos Lietuvoje siekė 4,04 proc. – gerokai daugiau nei ES vidurkis.

Europos Centriniam Bankui (ECB) ketvirtadienį nepakeitus bazinių palūkanų normų, ECB valdybos narys ir Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus mano, kad rugsėjį palūkanos turėtų būti padidintos. „Aš turbūt pakartosiu tiktai tai, ką sakiau prieš šitą sprendimą, kad (...) tikimybė, kad palūkanų normos didės, yra kur kas didesnė negu kad to neįvyktų. Aš lieku prie to paties“, – LRT radijui penktadienį sakė G. Šimkus.

 Finansų ministerija Ministrų kabinetui siūlo nepritarti parlamentarų iniciatyvai keturis kartus – iki 2 tūkst. eurų – padidinti neapmokestinamų palūkanų ribą. Vyriausybės išvados yra paprašęs Seimas, svarstantis tai numatančias Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas, kurias parengė frakcijos „Nemuno aušra“ parlamentarai, o savo parašais parėmė ir grupė kitų frakcijų narių. Ministerija sako, kad ribos didinimas apie 16 mln.

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, kad praėjusią savaitę bazines palūkanų normas padidinęs Europos Centrinis Bankas (ECB) jas pakėlė nepakankamai, kad būtų pasiektas 2 proc. euro zonos infliacijos tikslas.  Jo teigimu, tikėtina, kad ECB palūkanų normas padidins dar kartą. „Prieš savaitę palūkanų normos buvo padidintos 25 baziniais punktais.

Europos Centrinis Bankas (ECB), kaip ir buvo tikėtasi, ketvirtadienį pirmą kartą nuo 2023 metų padidino bazines palūkanų normas, karui Artimuosiuose Rytuose stumiant infliaciją į viršų. Tris pagrindines palūkanų normas ECB nusprendė padidinti 25 baziniais punktais. „Valdančioji taryba yra įsipareigojusi formuoti pinigų politiką taip, kad infliacija vidutinės trukmės laikotarpiu stabilizuotųsi ties 2 proc. tikslu.

Pastaruoju metu Lietuvos ekonomika susiduria su įvairiais išoriniais iššūkiais, kurie gali paveikti tiek verslą, tiek gyventojus. Nors dalis rizikų pasaulinėse rinkose auga, šalies finansų sistema kol kas išlieka stabili ir atspari. Nekilnojamojo turto rinka išlaiko aktyvumą, tačiau kartu stiprėja diskusijos dėl galimo kainų tvarumo. Gyventojams aktualiausiu klausimu išlieka paskolų palūkanų pokyčiai ir jų įtaka kasdieniams finansams.

 Europos Centrinis Bankas (ECB) jau birželį palūkanų normas gali padidinti 25 baziniais punktais, pareiškė ECB valdybos narys ir Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkasGediminas Šimkus. „Aš manau, kad nėra poreikio nustebinti rinkas ir nepriimti sprendimų (dėl palūkanų normų didinimo – BNS). Mano galva, turime susiformavusį palūkanų normų padidinimą 25 baziniais punktais“, – antradienį spaudos konferencijoje sakė G. Šimkus.

Pastaraisiais metais Lietuvoje sparčiai populiarėja investavimas – vis daugiau gyventojų ne tik kaupia santaupas indėliuose, bet ir domisi obligacijomis, akcijomis ar investiciniais fondais. Ekspertai pastebi, kad žmonių susidomėjimas savo finansais dar labiau išaugo po suteiktos galimybės atsiimti dalį II pensijų pakopoje sukauptų lėšų.

Seimas svarstys siūlymą nuo 500 eurų iki 2 tūkst. eurų padidinti neapmokestinamų palūkanų sumą.  Antradienį tai numatančias Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo pataisas, kurias pristatė „Nemuno  aušros“ frakcijos narė Daiva Petkevičienė, po pateikimo palaikė 46 Seimo nariai, 9 buvo prieš, 27 parlamentarai susilaikė.  Seimas svarstys siūlymą iki 2 tūkst.

Parlamentarams bus pristatomas siūlymas 4 kartus – iki 2 tūkst. eurų padidinti neapmokestinamų palūkanų ribą. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisos Seimui bus pateiktos antradienį – jas parengė frakcijos „Nemuno aušra“ parlamentarai, o savo parašais parėmė ir grupė kitų frakcijų narių. Pakeitimo iniciatoriai nurodo, kad padidinus daugiau nei prieš dešimtmetį įtvirtintą 500 eurų ribą, būtų atkurta reali mokesčio lengvata, atitinkanti dabartines ekonomines sąlygas.

Dėl karo Artimuosiuose Rytuose sparčiai kylant naftos kainoms, Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį paskelbė toliau paliekantis galioti 2 proc. palūkanų normą. Vasario mėnesį infliacija euro zonoje siekė 1,9 proc. ir atitiko ECB nustatytą tikslų intervalą, tačiau didėja susirūpinimas, kad dėl JAV ir Izraelio karo su Iranu gali staigiai išaugti kainos. Palikdamas galioti 2025 m. liepos mėn. nustatytą 2 proc.

Parlamentarų grupė siūlo nuo 500 eurų iki 2 tūkst. eurų padidinti neapmokestinamą palūkanų sumą.  Tai numatančias Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo pataisas įregistravo Seimo „Nemuno  aušros“ frakcijos narė Daiva Petkevičienė.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje pritarė Finansų ministerijos siūlymui panaikinti 2 proc. gynybos obligacijų palūkanų ribą. Anot ministerijos, taip siekiama padidinti obligacijų patrauklumą, sudaryti geresnes galimybes investuoti į šalies saugumo stiprinimą, sukurti rimtą alternatyvą bankų indėliams.

Gyventojams svarstant, kur išleisti pinigus iš antrosios pensijų pakopos, vyriausybė ragina investuoti į šalies gynybą. Netgi žada padidinti gynybos obligacijų palūkanas. Tačiau anot ekspertų, vien to nepakaks, ir jei vyriausybė nori, kad gyventojai jai paskolintų savo santaupas, privalo aiškinti ir skatinti žmones investuoti. Be to, TV3 žurnalistai atskleidžia politikų dviveidiškumą – gyventojus ragina pirkti obligacijas, tačiau patys į jas neinvestuoja.

Europos centrinis bankas nusprendė nebemažti bazinių palūkanų normų. Tačiau būsto pirkėjai ir pardavėjai dėl to nenuleidžia rankų. Būsto rinka Lietuvoje 2025 m. buvo itin aktyvi, o butai per metus pabrango jau apie dešimtadaliu. Nepaisant tokių kainų, 2026 m. būsto pardavėjai norėtų toliau kelti kainas dar tiek pat, mat laukia pinigų lavinos iš antrosios pakopos. Tačiau kai kurie ekspertai tokiu scenarijumi visgi abejoja. Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

JAV Centrinis bankas, kaip ir tikėtasi, vėl sumažino pagrindinę palūkanų normą. Ji sumažinta 0,25 procentinio punkto ir dabar svyruoja nuo 3,50 iki 3,75 proc., trečiadienį Vašingtone pranešė Federalinė rezervų sistema (FED). Tai trečiasis palūkanų normų sumažinimas šiais metais. Sprendimas priimtas sudėtingomis sąlygomis, nes dėl laikino vyriausybės uždarymo dar nebuvo paskelbti visi ekonominiai duomenys. FED, be to, toliau patiria didelį JAV prezidento Donaldo Trumpo spaudimą.

Lenkijos nacionalinis bankas trečiadienį bazines palūkanas apkarpė dar ketvirčiu procentinio punkto iki 4,25 proc. – iki žemiausio per 3,5 metų lygio. Tiek pat sumažintos ir kitos centrinio banko nustatomos palūkanų normos, įskaitant lombardo – iki 4,75 proc., indėlių – iki 3,75 procento. Šis žingsnis buvo žengtas po to, kai metų infliacija spalį mėnesį sulėtėjo iki 2,8 proc., ketvirtą mėnesį iš eilės neviršijo centrinio banko nustatyto 1,5-3,5 proc. tikslinio diapazono.

Pakeitus įstatymą, Lietuvoje veikiantys bankai turės iš naujo įvertinti, kurioms finansų paslaugoms nuo 2026-ųjų taikys pridėtinės vertės mokestį (PVM). Dėl artėjančių pasikeitimų SEB jau pranešus apie didėsiančius įkainius, „Artea“ ir „Swedbank“ skelbia, kad pokyčiai nepaveiks dažniausiai naudojamų paslaugų kainų, o „Luminor“ tikina situaciją dar vertinantis. Kaip skelbia Lietuvos bankų asociacija (LBA), kitais metais naikinamas dabar galiojantis PVM neapmokestinamų paslaugų sąrašas.

Nepaisydama JAV prezidento Donaldo Trumpo spaudimo imtis apkarpymų, šios šalies Federalinė rezervų sistema (FED) trečiadienį paliko savo pagrindinę palūkanų normą nepakeistą. Palūkanos išlieka 4,25-4,5 proc. intervale, Vašingtone paskelbė FED. Rinkos stebėtojai ir tikėjosi, kad FED paliks normas nepakeistas, o apkarpymų laukiama ne anksčiau kaip rugsėjį.

Bazines palūkanų normas jau antrus metus po truputį mažinęs Europos Centrinis Bankas (ECB) gyventojams palankaus sprendimo šįkart nepriėmė – palūkanas paliko 2 procentų lygyje. Ekonomistai sako, kad sprendimas „nekarpyti“ normų susijęs su vis dar neapibrėžta pasauline padėtimi – augančia geopolitine įtampa ir prekybos ginčais. Ekonomistai prognozuoja, kad iki metų pabaigos palūkanos vis tiek bus sumažintos dar bent kartą.

Rusijos centrinis bankas penktadienį sumažino palūkanas nuo ankstesnių 20 proc. iki 18 proc. – tai didžiausias apkarpymas nuo 2022 m., nes ekonomika lėtėja sparčiau, nei tikėtasi. Nuo tada, kai Maskva 2022 m. vasario mėnesį pasiuntė karius į Ukrainą, Rusijos ekonomiką lydi nepastovumas. Siekdamas kovoti su infliacija, centrinis bankas pernai spalį pakėlė palūkanų normas iki stulbinamai aukšto 21 proc. lygio ir jo nekeitė iki praėjusio mėnesio, kai palūkanos buvo nurėžtos iki 20 proc.

Turkijos centrinis bankas ketvirtadienį sumažino pagrindinę palūkanų normą 3 procentiniais punktais iki 43 proc., nustebinęs analitikus, kurie prognozavo, kad bazinės palūkanos bus apkarpytos mažiau.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį paliko palūkanų normas nepakitusias, nes politikos formuotojai laukia, ar euro zoną paveiks JAV prezidento Donaldo Trumpo grasinami didesni muitai. Ši pauzė užbaigia praėjusių metų rugsėjo mėnesį prasidėjusią palūkanų mažinimo seriją, kai ECB, reaguodamas į mažėjančią infliaciją, palaipsniui mažino skolinimosi išlaidas. Tokio ECB valdančiosios tarybos pranešimo buvo ir laukiama, ypač atsižvelgiant į tai, kad birželio mėn.

Daugelis gyventojų negali įsigyti nekilnojamojo turto (NT) be paskolos. Įprastai kreditas už butą ar namą mokamas 30 metų, o per tą laiką gali nutikti daug kas. Pvz., dėl ligos ar prarasto darbo asmuo nebeišgali mokėti paskolos ir būsto turi atsisakyti. Bet ar tokiu atveju jis atgaus už NT bankui sumokėtus pinigus, ar liks ir be pinigų, ir be namų? Tokį klausimą socialinio tinklo „Facebook“ grupėje iškėlė gyventojas iš Kaišiadorių.

Turbūt daugelis supranta, kad prieš kelerius metus už 10 eurų buvo galima nusipirkti žymiai daugiau, nei šiandien. Taip yra todėl, kad pinigai su laiku nuvertėja. Tad ką daryti, kad santaupos augtų kartu su infliacija, o nemažėtų dėl jos? Vienas iš būdų yra pinigus kur nors investuoti. Tačiau šiam žingsniui pasiryžta ne kiekvienas, kadangi tam reikia daug žinių, be to, yra rizika prarasti dalį ar net visus pinigus.

ECB pirmininkė Christine Lagarde teigia, kad Europos Centrinis Bankas (ECB), ketvirtadienį dar kartą sumažinęs palūkanų normas ir paskatindamas spėliones, kad po ilgo mažinimo ciklo jis netrukus gali padaryti pauzę, yra „geroje padėtyje“ spręsti pasaulinio neapibrėžtumo problemas. ECB ketvirtadienį sumažino pagrindinę indėlių palūkanų normą iki 2 proc. –  tai buvo septintas iš eilės ir aštuntas mažinimas nuo praėjusių metų birželio mėnesio.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį, aštuntą kartą nuo pinigų politikos švelninimo ciklo pradžios pernai birželį bazines palūkanas apkarpė ketvirčiu procentinio punkto. Pagrindinė iš trijų ECB nustatomų bazinių palūkanų normų – naudojimosi indėlių galimybe palūkanų norma – sumažinta 25 baziniais punktais iki 2 proc., tai yra iki politikos formuotojų laikomo „neutralaus“ lygio. Šiuo lygmeniu pinigų politika nei riboja, nei skatina ekonominę veiklą.

Darbas – tiek dirbant su darbo sutartimi, tiek individualiai – vis tiek yra darbas, nešantis pajamas, iš kurių asmuo ar jo šeima pragyvena. Vis tik norint gauti, pvz., būsto paskolą, bankai kelia skirtingus reikalavimus gaunantiems skirtingas pajamas. O kartais netgi taiko didesnes palūkanas, išduoda mažesnes paskolas. Dėl to vykdantiems individualią veiklą su pažyma, dirbantiems su verslo liudijimu ar turintiems mažąją bendriją yra daug sunkiau gauti būsto paskolą.

Europos Centrinis Bankas (ECB) jau trečią kartą šiais metais ketvirtadaliu procento mažina bazines palūkanų normas – iki 2,25 procentų. Tad gyventojams, kurie turi pasiėmę vidutinę, 100 tūkstančių eurų būsto paskolą, mėnesinė įmoka sumažėja 20 eurų, o per metus asmuo sutaupys maždaug apie 250 eurų. Kai kurie gyventojai, turintys didesnes paskolas, džiūgauja, kad per metus sutaupys tūkstančius eurų.  24-erių vilnietis Simonas pernai birželį nusipirko būstą Šiaurės miestelyje.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį, septintą kartą nuo pinigų politikos švelninimo ciklo pradžios pernai birželį bazines palūkanas apkarpė ketvirčiu procentinio punkto. Pagrindinė iš trijų ECB nustatomų bazinių palūkanų normų – naudojimosi indėlių galimybe palūkanų norma – sumažinta iki 2,25 procento. Kartu tiek pat mažėja refinansavimo palūkanų norma – iki 2,4 proc., taip pat riboto skolinimosi galimybės palūkanų norma – iki 2,65 procento. Sprendimas pateisino analitikų prognozes.

Prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį paragino JAV centrinį Federalinio rezervo banką sumažinti palūkanas, tokiu būdu mėginant atsverti jo paties įvestų muitų poveikį, dar kartą garsiai pareikšdamas nesutinkąs su centrinio banko priimamais sprendimais.

Europos Centrinis Bankas (ECB) dar 25 baziniais punktais sumažino palūkanų normas: dėl to gyventojams sėkmingai toliau mažėja įmokos už būsto paskolas. Ekonomistai skaičiuoja, kad vidutinė mėnesinė įmoka už 100 tūkstančių eurų paskolą mažėja 35 eurais. Mažėjančios palūkanos taip pat išjudino būsto rinką, daugiau gyventojų šiemet ryžtasi įsigyti butą ar namą.

Ketvirtadienį Europos akcijos svyravo, o euro kursas kilo tikintis, kad Europos Centrinis Bankas dar kartą sumažins palūkanų normas. Europos vyriausybių obligacijų pajamingumas šoktelėjo, investuotojams numatant didesnes Vokietijos gynybos išlaidas, o tai palaikė Frankfurto akcijų rinką. Tačiau Londone ir Paryžiuje akcijų indeksai smuko.

Turkijoje stabiliai lėtėjant infliacijai, centrinis bankas ketvirtadienį sumažino bazinę palūkanų normą dar pustrečio procentinio punkto iki 42,5 procento. Trečią posėdį iš eilės priimtas pinigų politikos švelninimo tokia sparta sprendimas pateisino analitikų prognozes. Bazinės palūkanos nuleistos iki 2023 metų pabaigoje fiksuoto lygio.

Ekonomistai žeria lietuviams optimistinių prognozių. Lietuvių algos vidutiniškai turėtų augti sparčiau nei tikėtasi anksčiau, beveik dešimtadaliu per metus, o ir Europos centrinio banko palūkanos esą turėtų nusileisti itin sparčiai, per metus žemiau 2 procentų ribos, dėl ko mažės įmokos už būsto paskolas.   Tiesa, šiemet gyventojams nuotaiką gadins infliacija, kuri turėtų būti spartesnė nei pernai, sieks apie 3 procentus.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Artėjantys 2025-ieji gali būti lemtingi tiek investavimo senbuviams, tiek ir naujokams. Specialistai skaičiuoja, kad šiemet grąža iš Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) akcijų siekė net 20–50 proc., taip pat net iki 55 proc. kilo ir kai kurių Lietuvos įmonių akcijos. Gyventojai ir toliau galės nedaug rizikuodami uždirbti iš nekilnojamojo turto (NT), indėlių ar obligacijų, mažėjant aukso kainoms uždirbti iš akcijų, o pingant akcijoms – iš aukso.

Europos Centrinis Bankas (ECB) toliau mažina bazines palūkanas. Dėl to mažės paskolų palūkanos ir Lietuvos bankuose. Tačiau lietuviai skundžiasi, kad būsto paskolos tebėra pernelyg brangios ir laukia, kad palūkanos nuskristų dar labiau.  Beveik 50 kvadratinių metrų dviejų kambarių butas Vilniaus Žirmūnų mikrorajone, kai darbininkai atliks apdailą ir pastatys baldus, kainuos apie 200 tūkst. eurų.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį, ketvirtą kartą šiais metais, apkarpė skolinimosi išlaidas euro zonoje – tiek pat kiek ir per ankstesnius kartus birželį, rugsėjį ir spalį. Pagrindinė iš trijų ECB nustatomų bazinių palūkanų normų – naudojimosi indėlių galimybe palūkanų norma – sumažinta 0,25 procentinio punkto iki 3,0 procento. Kartu tiek pat mažėja refinansavimo palūkanų norma – nuo 3,4 proc. iki 3,15 proc., o riboto skolinimosi galimybės palūkanų norma – nuo 3,65 proc.

Švelnėjant infliacijos spaudimui, Šveicarijos nacionalinis bankas ketvirtadienį netikėtai sumažino bazinę palūkanų normą net 50 bazinių punktų, kad suvaldytų Šveicarijos franko stiprėjimą. Pirmajame Martino Schlegelio pirmininkaujamame posėdyje bazinė palūkanų norma buvo sumažinta nuo 1  iki 0,50 proc. Naujoji palūkanų norma įsigalios gruodžio 13 d. Šiais metais bankas palūkanų normas mažino keturis kartus. Rinkos tikėjosi tik ketvirčio punkto sumažinimo.

 Švedijos centrinis bankas agresyviai sumažino bazinę palūkanų normą, palaikydamas šalies ekonominį aktyvumą, ir užsiminė, kad netrukus palūkanų normos bus sumažintos ir daugiau. „Riksbank“ vykdomoji valdyba nusprendė sumažinti bazinę palūkanų normą net 50 bazinių punktų iki 2,75 proc., nors rinkos tikėjosi ketvirčio punkto sumažinimo. Norint ir toliau palaikyti ekonominį aktyvumą, bazinę palūkanų normą teks mažinti sparčiau, nei buvo planuojama rugsėjo mėnesį.

Kanados centrinis bankas trečiadienį, per ketvirtą iš eilės pinigų politikos posėdį sumažino bazines palūkanas, tačiau šįkart dukart stipriau nei birželį, liepą ir rugsėjį – iškart 0,5 procentinio punkto. Kanados pinigų politikos formuotojas, pirmas G-7 grupėje ryžęsis pradėti savo bazinių palūkanų mažinimą, kurios dėl įsisiūbavusios infliacijos buvo pakeltos iki aukščiausio nuo 2001-ųjų 5 proc. lygio, dabar jas nustatė 3,75 proc. dydžio.

Europos centriniam bankui (ECB) pasukus palūkanų mažinimo keliu, bankai mažina ir indėlių palūkanų normas. Didžiausias – 4 proc. palūkanas už terminuotus indėlius 12 mėn. laikotarpiu siūlo „Bigbank“, o už kaupiamuosius indėlius tuo pačiu laikotarpiu daugiausia siūlo „Urbo bankas“ – 3,3 proc., nurodoma Lietuvos banko (LB) skelbiamoje spalio mėn. pradžios statistikoje. Finansų ekonomistas Tautvydas Marčiulaitis teigia, kad bankams taikant geresnę kainodarą, laikas skolintis yra palankus.

Švedijos centrinis bankas trečiadienį ketvirčiu punkto sumažino savo lyginamąją palūkanų normą ir užsiminė, kad, politikos formuotojams akylai stebint ekonominės veiklos aktyvumą, jos šiais metais galės būti mažinamos dar du kartus. Banko „Riksbank“ vykdomoji valdyba sumažino politikoje numatytą normą 25 punktais iki 3,25 proc. Palūkanos šiemet buvo sumažintos jau trečią kartą.

Jungtinių Valstijų Federalinio rezervo sistema (FRS) trečiadienį sumažino savo pagrindinę skolinimo palūkanų normą puse procentinio punkto. Normą JAV centrinis bankas apkarpė pirmą kartą nuo pandemijos laikų, smarkiai sumažinęs skolinimosi kainas prieš lapkritį vyksiančius prezidento rinkimus. FRS pinigų politikos formuotojai 11 balsų prieš vieną pritarė tam, kad JAV centrinio banko bazinė skolinimo palūkanų norma būtų sumažinta iki 4,75–5,00 proc., rašoma FRS paskelbtame pranešime.

Rusijos centrinis bankas penktadienį padidino palūkanų normas iki 19 proc., nes įvertino, kad infliacija yra per didelė ir reikia vėsinti ekonomiką. Rugpjūčio mėnesį metinė infliacija siekė 9,05 proc., anksčiau šią savaitę pranešė šalies statistikos agentūra. Palūkanų normos padidintos tuo metu, kai Rusija susiduria su ekonominėmis problemomis po 2022 metų vasarį pradėto puolimo Ukrainoje. „Dabartinis infliacinis spaudimas išlieka didelis“, – sakoma Rusijos centrinio banko pranešime.

Finansų ministerijai pasiūlius įvesti dalies draudimo sutarčių mokestį, būsto paskolas turintiems gyventojams bus siūloma penkeriems metams jį atidėti, jei būstas naudojamas gyventi, sako finansų viceministrė.  Pasak Vaidos Česnulevičiūtės-Markevičienės, atnaujintas vadinamojo Saugumo įnašo įstatymo projektas, numatantis dalį draudimo sutarčių apmokestinti 10 proc., Vyriausybę turėtų pasiekti artimiausiu metu.