palūkanos

Vyriausybė pirmadienį vykusiame skolos vertybinių popierių aukcione dešimčiai mėnesių pasiskolino 40 mln. litų. Kaip pranešama per biržos „Nasdaq OMX Vilnius“ informacinę sistemą, vidutinė metų palūkanų norma siekė 1,965 proc. Didžiausia aukciono dalyvių siūlyta palūkanų norma siekė 2,05 proc., mažiausia – 1,8 proc. Skolos vertybiniai popieriai bus išpirkti šių metų spalio 5 dieną. Gruodį vykusiame aukcione, kuriame Vyriausybė pasiskolino 60 mln.

Apie studentų kišenėse švilpaujančius vėjus yra sukurtas ne vienas anekdotas, bet panašu, kad jų daugės ir studentų pečius prislėgusių paskolų tematika. Šiemet Lietuvos aukštųjų mokyklų studentai su bankais sudarė 5368 valstybės remiamų paskolų sutartis už 26,5 mln. litų, o 17 proc. pasirašytų paskolų sutarčių buvo sudaryta eurais. Vidutinės šį rudenį suteiktos paskolos suma siekė 4941 litą.

Lietuva žengti į tarptautinę obligacijų rinką 2011-aisiais planuoja du kartus ir tokiu būdu iš viso pasiskolinti apie 4 mlrd. litų. Analitikai vertina, kad pasiskolinti pavyks ir kiek mažesnėmis palūkanomis nei šiemet, mat šalies finansų padėtis stabilizuojasi, rašo „Verslo žinios“. Finansų ministerija dar spalį skelbė, kad biudžeto deficitui finansuoti ir ankstesnėms skoloms grąžinti 2011 m. numatoma pasiskolinti apie 6,1 mlrd. litų - beveik perpus (arba 5,7 mlrd.

Žiojinti „Sodros“ biudžeto skylė kitąmet prasivers dar labiau, nes Vyriausybė turi vienintelį problemos sprendimą – toliau skolintis. Ekspertai tvirtina, kad po šios neva praeinančios krizės po kelerių metų ateis nauja: žmonėms teks gyventi pusbadžiu laukiant vėluojančių pensijų ir kitų išmokų, o šiam tikslui nebeskolins net dosnieji komerciniai bankai. Skolinta gerovė Prieš metų pabaigą susidariusi 5 mlrd. 638 mln.

Seimo narė Agnė Zuokienė, remiantis ES valstybių praktika, siūlo . Seimo posėdžių sekretoriate įregistruotas pasiūlymas Vartojimo kredito įstatymo projektui, numatantis galimybę riboti vartojimo kredito kainą. Tokį siūlymą pateikė Seimo narė Agnė Zuokienė, remdamasi ES valstybių praktika. „Vartojimo kreditų gavėjams šiuo metu taikomos ypač didelės palūkanos bei įvairūs mokesčiai, kurių dydžio vartojimo kreditų gavėjai tinkamai įvertinti dažnai nesugeba.

Valstybės biudžetas patvirtintas, o finansų ministrė mus pradžiugino, kad kitąmet Lietuva skolinsis perpus mažiau nei šįmet – „tik“ 6,1 mlrd. Lt. Tačiau skolinimosi šaltiniai, atrodo, liks tie patys. Daugelis ekonomistų vėl stebėsis, kad Vyriausybė taip ir neišgirdo jų patarimų taupyti skolinantis ne tik užsienyje, bet ir vidaus rinkoje. Naudojasi komerciniai bankai, bet ne valstybė Gyventojų indėliai bankuose artėja prie 25 mlrd. Lt, be to, nemažai pinigų gyventojai dar saugo namuose.

Tik vienas iš keturių Anglijos aukštųjų mokyklų absolventų galės grąžinti visą paskolos už studijas sumą, skelbia „The Independent“. Anot dienraščio, valdžia numačiusi, jog įmokas už mokslą, kurios metams gali siekti 9000 svarų dydį, visiškai išsimokėti pavyks tik nedidelei daliai absolventų. Likusieji bus priversti visą gyvenimą iki pensijos kas mėnesį mokėti įmokas bei palūkanas už studijas.

Pasirodo, pas mus padėtis ne tokia jau beviltiška. „Respublika“, padedant Lietuvos ambasadoms Europos Sąjungos šalyse, atliko tyrimą, per kurį paaiškėjo, kad mūsų šalyje veikiančiuose bankuose paskolos verslui yra vienos pigiausių. Tiktai važiuok iš kokios Vokietijos, Prancūzijos ar Anglijos ir griebk kreditus saujomis, rieškučiomis. Bet niekas nevažiuoja ir neima.

Švedai būsto paskolą gali gauti už 2,15 proc., Prancūzijoje – už 3,3 proc., Vokietijoje jos kainuoja nuo 2,4 proc. iki 4,7 proc., Airijoje – nuo 3 proc. O šit Lietuvoje paskolų kaina prasideda nuo 3,65 proc. litais ir 3,463 proc. eurais. Turtuoliai skurdžiai Už mažiausius procentus gavę būsto kreditą gali pasidžiaugti tik vienetai.

Artėjant ateinančių metų biudžeto svarstymui, jau ir iš Prezidentūros pasigirdo baimingų teiginių dėl vis didėjančios valstybės skolos. Baimintis tikrai yra ko: vien palūkanoms jau turime mokėti po 2 mlrd. litų per metus. Tragiškas augimas „Skolos augimas per tokį laiką yra tragiškas, spartus“, – pareiškė prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausiasis patarėjas ekonominės ir socialinės politikos klausimais Nerijus Udrėnas. Pasak jo, vien palūkanoms valstybė per metus jau atiduoda apie 2 mlrd.

Rudeniop Lietuva vėl pradėjo aktyviai klimpti į skolas.Vos prieš savaitę neskelbiamomis palūkanomis ir neįvardijamam terminui Lietuva pasiskolino dar 75 mln. eurų (259 mln. litų). Ir tai ne riba. Jau pernai po premjero ir finansų ministro kelionių už jūrų marių, supratome, kad į skolas įklimpome iki ausų. O Finansų ministerija ir toliau nesnaudžia – šiemet skolos kuprą žada padidinti dar 11,5 mlrd. litų.

Europos Centrinis Bankas (ECB)ketvirtadienį vėl paliko galioti rekordiškai žemą – 1 proc. – bazinę palūkanų normą, galiojančią jau beveik pusantrų metų. Anot „The Financial Times“, toks plačiai nuspėtas žingsnis atspindi netikrumą dėl ekonomikos atsigavimo stiprumo ir tokių euro zonos šalių kaip Ispanija, Airija ir Graikija pažeidžiamumo. Šiose šalyse kapitalo iš ECB poreikis pastaruoju metu buvo stipriausiais.

Vasarą kilusios tarpbankinių palūkanų normos vėl šiek tiek sumažėjo, nors prie gegužės viduryje pasiekto rekordiškai žemo lygio dar nesugrįžo. Ketvirtadienį šešių mėnesių vidutinės tarpbankinės palūkanų normos, kuriomis bankai pasiruošę skolinti litų vieni kitiems, siekė 2,11 proc. Tai žemiausias rodiklis nuo pirmųjų birželio dienų, prieš savaitę jis siekė 2,2 proc., prieš mėnesį – 2,23 proc. Tokius duomenis pateikia Lietuvos bankas. Metų VILIBOR ketvirtadienį buvo 2,74 proc.

Skandinavai vaikosi ne šiaip pelnų, o fantastinių pelnų. Tuo metu, kai 2009-aisiais Lietuva iš tarptautinių finansinių institucijų pasiskolino 13,8 mlrd. litų, mūsų šalyje dirbantys Skandinavijos bankai atgal į tėvynę išsivežė 6 mlrd. litų. Neabejojama, kad jei ši milžiniška suma būtų buvusi ne išgabenta iš šalies, o įlieta į vietos verslą, mūsų valstybės skolos irgi būtų buvusios kur kas mažesnės.

Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Gediminas Navaitis sumažintas socialines išmokas siūlo laikyti valstybės pasiskolintomis lėšomis ir už jas mokėti palūkanas. Tokias Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo pataisas parlamentaras jau įregistravo Seimo posėdžių sekretoriate. "Valstybė, priverstinai pasiskolinusi iš gyventojų pinigus, privalo mokėti mokestį už naudojimąsi jais. Nuosavybės apsauga yra svarbi pasitikėjimo valstybe prielaida.

SEB bankas nustatė naujas terminuotųjų indėlių litais, eurais ir JAV doleriais palūkanas. Indėlių litais, kurių trukmė nuo dviejų mėnesių iki penkerių metų, palūkanos sumažėjo 0,4-0,9 proc. punkto ir šiuo metu siekia nuo 0,6 iki 3,7 proc. Kitos trukmės indėlių litais palūkanos nebuvo keičiamos. Indėlių eurais, kurių trukmė nuo vienos iki keturių savaičių, palūkanos sumažėjo 0,04 proc. punkto ir šiuo metu yra 0,01 proc., o indėlių eurais, kurių trukmė penki metai, palūkanos sumažėjo 0,2 proc.

Nepaisant to, kad palūkanos litais paimtoms paskoloms grįžta į prieškrizinį laikotarpį, komerciniai bankai vartotojams ir toliau taiko didžiules, iki 3,5 proc. siekiančias maržas. Žinia, prieš trejus ketverius metus jos siekdavo 0,7-1 proc. "Vakarų ekspresui" didžiausių bankų atstovai teigė, kad dabar trijų asmenų šeimai Klaipėdoje imant paskolą būstui įvykdžius finansinius įsipareigojimus mėnesiui turi likti nuo 1 600 iki 2 285 litų.

Nieko nuostabaus, kad greitųjų kreditų rinka "suvešėjo" būtent, sunkmečiu, kuomet tapo sunkiau gauti normalesnių paskolų iš bankų. Žinoma, būtų galima diskutuoti ar aplamai yra normalu imti kokius nors kreditus ir gyventi "į skolą". Bet ar normalūs kreditai (normaliais kreditais būtų galima vadinti tuos, kurių metinės palūkanos siektų 3%-7% prie tarpbankinių palūkanų), yra sveikas dalykas ar ne, čia yra ilga ir demagoginė diskusija, kurios pabaiga priklausytų nuo kiekvieno individo vertybių.