palūkanos

Valdžios atstovams svarstant kitų metų valstybės biudžetą, netyla diskusijos ir dėl vis didėjančių valstybės skolos aptarnavimo išlaidų. Kaip planas „B“ karts nuo karto pasigirsta siūlymas pagalbos kreiptis į Tarptautinį valiutos fondą (TVF). „Nežinau, ar planas „B“ reiškia, kad mums reikia TVF pagalbos. Drįstu abejoti, ar Latvija būtų kreipųsis į TVF, jei ne jų bankinė problema.

Jungtinių Valstijų iždo sekretorius Timothy Geithneris teigia, kad tam, jog išspręstų euro zonos skolų krizę, Europos lyderiai turi imtis rimtesnių priemonių nei vien bankų rekapitalizacija. „Jie turi užtikrinti, kad svirduliuojančios didžiosios Europos ekonomikos galėtų skolintis įperkamomis palūkanomis. Jie supranta, kad turės padaryti daugiau, nei padarė iki šiol“, - duodamas interviu „Bloomberg“ sakė T. Gaitneris.

Lietuvos Vyriausybė artimiausius kelerius metus žada ir toliau skolintis iki 10 milijardų litų kasmet. Tik 2014-aisiais skolintis žadama mažiau ir, viliamasi, valstybės biudžetas bus subalansuotas – kiek bus surinkta pinigų, tiek ir išleista, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“.Kiekvienas trupinėlis, patekęs į valstybės biudžetą, Vyriausybei ir toliau lieka labai svarbus.

Gruzijos finansų ministras Dimitrijus Gvindadzė ir Pasaulio banko Pietų Kaukazo regiono direktorius Asadas Alamas ketvirtadienį pasirašė sutartį dėl 40 mln. dolerių lengvatinės paskolos skyrimo Gruzijai – šios lėšos bus skiriamos valstybėje vykdomoms reformoms palaikyti, praneša šalies Finansų ministerija.

Socialdemokratai Seimo nariai Edmundas Jonyla ir Edvardas Žakaris rengia oficialų kreipimąsi į Vyriausybę, kad ši paskolas „Sodrai“ teiktų be palūkanų. Parlamentarai mano, kad teikdama „Sodrai“ paskolas su palūkanomis Vyriausybė dar kartą apiplėšia pensininkus. „Kai buvo sumažintos pensijos, Vyriausybė iš pensininkų pasiskolino be procentų. Net jei bus atkurti pensijų dydžiai, pensininkai neišvengiamai bus patyrę nuostolių, nes pinigus bus paveikusi infliacija.

Tarptautinė panika dėl Europos skolų krizės naują lygį pasiekė šį antradienį, kuomet JAV prezidentas B. Obama paskatino didžiąsias ES nares aktyviau bendradarbiauti taisant padėtį skolų kamuojamose valstybėse, mat kalbos apie Graikijos bankrotą pradėjo spausti ir Italijos pečius. Pasitikėjimas euru dar labiau smuko, kuomet Italija buvo priversta mokėti aukščiausias palūkanų normas nuo prisijungimo prie euro zonos, rašo CNBC.

Lietuvos bankas netrukus patvirtins atsakingo skolinimo taisykles komerciniams bankams, įsigaliosiančias nuo spalio 1-osios. Teikiant gyventojams paskolas jų laikytis bus privaloma, praneša LTV „Šiandien“. Naujomis skolinimo taisyklėmis siekiama išvengti nekilnojamojo turto kainų burbulo ir įpratinti bankus skolinti, o gyventojus skolintis atsakingai. Pirmiesiems – griežčiau vertinti savo riziką, antriesiems – labiau skaičiuoti, kaip atiduos skolas.

„Danske“ bankas 30 proc. didina palūkanas už terminuotus indėlius eurais ir litais. Šiuo metu Lietuvoje tai didžiausios komercinių bankų fiziniams asmenims siūlomos palūkanos už 3 ir 6 mėn. terminuotus indėlius eurais bei vienos didžiausių palūkanų litais. „Operatyviai reaguojame į vis didėjantį saugesnių investicinių instrumentų poreikį ir siūlome gyventojams nuo 1,6 iki 2,1 proc.

Baltarusijos bankai, kaip ir iki šiol, nustato rekordiškai aukštas rublinių depozitų palūkanų normas. Pavyzdžiui, paskutinėmis liepos dienomis bankuose „Belrosbank“ ir „Trastbank“ maksimalios rublinių indėlių palūkanų normos sudarė 33 procentus. Kai kuriuose kituose bankuose palūkanų normos siekė 29-31 procentą. Kad gautų maksimalias rublinių depozitų palūkanas, bankų klientai turi įvykdyti tam tikras sąlygas.

Atsigaunant būsto paskolų rinkai, centrinis bankas žada griežtai stebėti, kad augantis skolinimas vėl neišpūstų nekilnojamo turto kainų burbulo. Dar prieš metus skundęsi sunykusiu paskolų portfeliu, bankininkai vėl trina rankas – kreditų rinka atsigauna, praneša LTV „Panorama“. Nors nedaug, vos 1 proc., bet šiemet išaugo būsto paskolų skaičius. „Taip, galima konstatuot,kad įvyko virsmas.

JAV prezidentas Barackas Obama sušaukė nepaprastąjį posėdį, per kurį bandyta išspręsti ekonomiškai katastrofišką situaciją dėl nepajėgumo vykdyti savo finansinių įsipareigojimų, praneša BBC. B. Obama sušaukė posėdį po be rezultatų penktadienį pasibaigusio susitikimo su Atstovų rūmų pirmininku respublikonu Johnu Boehneriu. Demokratai ir respublikonai pateikia skirtingus būdus, kaip kontroliuoti išlaidas ateityje.

Nuo šiol studentams, gavusiems valstybės remiamas paskolas, palūkanas apmokės Valstybinis studijų fondas. Nuo rugpjūčio 1 d. fondas apmokės palūkanas už visus studentus (jų studijų metu), kuriems nuo 2009 m. rudens buvo suteiktos valstybės remiamos paskolos studijų kainai sumokėti ir dalinėms studijoms užsienyje. Ši lengvata studentams nuo šių metų imantiems naujas paskolas bus taikoma iš karto. Palūkanų apmokėjimui šiemet skirta 0,9 mln. litų.

Valstybės remiamas paskolas mokesčiui už mokslą pasiėmusiems studentams nereikės mokėti palūkanų studijų metu – jas už studijuojančiuosius, kol jie baigs mokslus, mokės valstybė. Tokį sprendimą pasiūlė Švietimo ir mokslo ministerija, siekdama gerinti studentiškų paskolų sąlygas ir įvertinusi finansines galimybes. Vyriausybė patvirtino palūkanų apmokėjimo mechanizmą.

Viena iš trijų didžiausių pasaulio kredito reitingo agentūrų netikėtai rekomendavo nebeinvestuoti į Portugaliją. „Moody's“ pareiškė, kad ir jai gali prireikti antrosios gelbėjimo paskolos. Europos Sąjunga atkirto, kad Šiaurės Amerikoje įsikūrusios kredito reitingų agentūros nežino tikrosios padėties, o Vokietija stoja į karą su esą neatsakingais panikos skleidėjais, praneša LTV „Šiandien“. Portugalijai tai buvo tarsi žaibas iš giedro dangaus.

Dėl lėtėjančios ekonomikos ženklų Australijos rezervų bankas nepadidino esamos 4,75 proc. bazinės palūkanų normos, informuoja BBC. Pirmadienį paskelbti duomenys parodė, kad gegužę mažmeniniai pardavimai šalyje sumažėjo, nes vartotojai stengėsi sumokėti paskolas už būstą. Visu etatu dirbančių gyventojų skaičius balandį ir gegužę mažėjo ir pasiekė žemiausią lygį per daugiau nei dvejus metus. Pirmąjį metų ketvirtį šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) susitraukė 1,2 proc.

Po Graikijos parlamento sprendimo pritarti taupymo priemonių paketui euro kursas JAV dolerio atžvilgiu ketvirtadienį pasiekė aukščiausią lygį per tris savaites. Ketvirtadienį Graikijos parlamentas ruošiasi antrajam balsavimui dėl taupymo programos, kuris yra susijęs su trečiadienį patvirtinto griežtų taupymo priemonių paketo įgyvendinimu.

Lietuvos bankas, siekdamas išvengti paskolų estafetės sukeltų krizių, šalies bankus gniaužia į kumštį ir liepia skolinti atsakingai. Lietuvos bankas (LB) nusprendė šalies bankus pamokyti atsakingo skolinimosi. Tokių taisyklių idėja buvo pristatyta vasarai prasidėjus, bet tik praėjusią savaitę paaiškėjo, kad jos bus ne rekomendacinio pobūdžio.

Lietuvoje populiarėja šešėlinė bankininkystė – taip bankininkai vadina įmonių, kurios skolinasi pinigus iš gyventojų už palūkanas, veiklą. Pritrūkusios investicijų, kai kurios įmonės pinigų pasiskolina iš gyventojų ar verslo bendrovių, žadėdamos nuo 6 iki net 24 procentų palūkanas, skelbia „Lietuvos ryto“ televizija. Bankų asociacijos duomenimis, tokių įmonių bankroto rizika yra didesnė nei vidutinė, o įmonei bankrutavus, gyventojai vargiai atgautų savo indėlius.

Balandį pensijų ir pašalpų „Sodra“ išmokėjo 190,7 mln. litų daugiau, nei surinko įmokų. Kovą šis skirtumas buvo dar didesnis - beveik 219 mln. litų. Skylės lopomos valstybės brangiai skolintais pinigais. Tuo tarpu arti 0,5 milijardo litų „Sodrai“ įsiskolinusios įmonės palūkanų už susikaupusias sumas nemoka nė cento. Šių metų vasario 7 d. „Sodra“ pradėjo viešai skelbti įmones, nesumokėjusias valstybinio socialinio draudimo įmokų ir kitų „Sodros“ administruojamų mokesčių.

Europos centrinis bankas (ECB) pasirengęs padidinti bazinę palūkanų normą, jeigu kiltų tokia būtinybė, trečiadienį pranešė Europos centrinio banko (ECB) valdybos narys Jurgenas Štarkas (Juergen Stark). Atsakydamas į Graikijos laikraščio „Kathimerini“ žurnalistų klausimą, ar ECB pasirengęs vėl didinti bazinę palūkanų normą, prieš tai balandį ją pakėlęs iki 1,25 proc.

SEB bankas nustatė naujas terminuotųjų indėlių litais ir eurais palūkanas normas. Terminuotųjų indėlių litais, kurių trukmė nuo vienos savaitės iki trijų mėnesių, nuo šešių iki devynių mėnesių ir nuo vienų iki penkerių metų, palūkanų normos padidėjo 0,1-0,4 proc. punkto ir šiuo metu yra nuo 0,2 iki 3 procentų. Indėlių litais, kurių trukmė nuo keturių iki penkių ir nuo dešimties iki vienuolikos mėnesių, palūkanų normos nebuvo keičiamos.

Dujų tiekimo bendrovė „Dujotekana“ negaus iš valstybės daugiau kaip 16 milijonų litų ir 5 proc. palūkanų dėl esą patirtos žalos valstybei reguliuojant dujų kainas. Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) atmetė „Dujotekanos“ skundą Lietuvos valstybei, atstovaujamai Energetikos ministerijos ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK), kaip nepagrįstą.

Minimalų atlyginimą uždirbanti šiaulietė Zita Urbonienė nustebo, kai pradėjo gauti „nulines“ sąskaitas už daugiabučio, kuriame ji gyvena, renovaciją. Dar labiau nustebo sužinojusi, kad kredito ir palūkanų išlaidas jai pilnai kompensuoja valstybė. „O juk daugybė žmonių nedrįsta skolintis renovacijai vien dėl to, kad patys yra socialiai remtini, stinga pinigų“, — sakė moteris.

Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS) teigiamai vertina Švietimo ir mokslo ministerijos siūlymą valstybės remiamas paskolas paėmusiems studentams valstybės lėšomis apmokėti palūkanas studijų metu, tačiau primena, jog galimybės gauti valstybės remiamą paskolą studijų kainai apmokėti neatitinka studentų poreikių - šios paskolos yra suteikiamos tik kartą per metus.

Valstybės remiamas paskolas pasiėmusiems studentams nereikės mokėti palūkanų studijų metu – jas už studijuojančiuosius sumokės valstybė. Taip apsisprendė Švietimo ir mokslo ministerija, siekdama gerinti studentiškų paskolų sąlygas ir įvertinusi finansines galimybes. „Valstybės remiamų paskolų sistema startavo 2009 m., per pačią ekonominę krizę.

Europos centrinio banko (ECB) sprendimas padidinti euro zonos palūkanų normą būsto paskolas eurais paėmusių ir kintamąsias palūkanas pasirinkusių lietuvių mėnesio išlaidas netrukus gali padidinti keliomis dešimtimis litų. „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto ekspertai pataria jau dabar įvertinti šių pokyčių reikšmę namų ūkio biudžetui ir paskolos įmokų kitimui pradėti ruoštis iš anksto. Bazinė euro zonos palūkanų norma padidinta nuo rekordiškai žemos 1 proc. iki 1,25 proc. ribos.

Atlyginimams daugelyje šalies sektorių vis dar nejudant iš mirties taško arba kylant labai minimaliai, tačiau nuolat augant maisto, kuro ir šildymo kainoms, gyventojams teks susitaikyti ir dar su viena „dovana“ – pradedančiomis didėti paskolų palūkanomis. Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, 2010-ųjų trečio ketvirčio pabaigoje paskolas turėjo pasiėmę beveik 716 tūkst. šalies gyventojų.

Kai žmogų prispaudžia skolos, o skolintojai vos ne kasdien apie tai primena ir prašo jas sumokėti kartu su suderintomis palūkanomis, dažniausiai ieškoma būdų skolintis iš kitų asmenų. Pastaruoju metu atsiranda vis gudresnių ir apsukresnių skolintojų, kurie, žinodami įstatymus, į finansines bėdas pakliuvusiems asmenims pinigų skolina pagal vekselius. Šie, laiku neatsiskaičius, atveria teisinius kelius į būsto ar kito nekilnojamojo turto praradimą. Tai liudija ir vienos alytiškės istorija.

Bankai už indėlius siūlo visai mažas palūkanas, o už paskolas prašo tris kartus didesnių sumų. Teisinasi turintys per daug pinigų. Bankai turi per daug pinigų Į redakciją kreipėsi bankais nusivylęs skaitytojas su paprastu klausimu: kodėl bankai už indėlius moka apie 1 proc. metinių palūkanų, o vėliau tuos pačius pinigus perskolina verslininkams ar tiems patiems gyventojams jau už 5–6 proc.

Vyriausybė pirmadienį vykusiame skolos vertybinių popierių aukcione dešimčiai mėnesių pasiskolino 40 mln. litų. Kaip pranešama per biržos „Nasdaq OMX Vilnius“ informacinę sistemą, vidutinė metų palūkanų norma siekė 1,965 proc. Didžiausia aukciono dalyvių siūlyta palūkanų norma siekė 2,05 proc., mažiausia – 1,8 proc. Skolos vertybiniai popieriai bus išpirkti šių metų spalio 5 dieną. Gruodį vykusiame aukcione, kuriame Vyriausybė pasiskolino 60 mln.

Apie studentų kišenėse švilpaujančius vėjus yra sukurtas ne vienas anekdotas, bet panašu, kad jų daugės ir studentų pečius prislėgusių paskolų tematika. Šiemet Lietuvos aukštųjų mokyklų studentai su bankais sudarė 5368 valstybės remiamų paskolų sutartis už 26,5 mln. litų, o 17 proc. pasirašytų paskolų sutarčių buvo sudaryta eurais. Vidutinės šį rudenį suteiktos paskolos suma siekė 4941 litą.

Lietuva žengti į tarptautinę obligacijų rinką 2011-aisiais planuoja du kartus ir tokiu būdu iš viso pasiskolinti apie 4 mlrd. litų. Analitikai vertina, kad pasiskolinti pavyks ir kiek mažesnėmis palūkanomis nei šiemet, mat šalies finansų padėtis stabilizuojasi, rašo „Verslo žinios“. Finansų ministerija dar spalį skelbė, kad biudžeto deficitui finansuoti ir ankstesnėms skoloms grąžinti 2011 m. numatoma pasiskolinti apie 6,1 mlrd. litų - beveik perpus (arba 5,7 mlrd.

Žiojinti „Sodros“ biudžeto skylė kitąmet prasivers dar labiau, nes Vyriausybė turi vienintelį problemos sprendimą – toliau skolintis. Ekspertai tvirtina, kad po šios neva praeinančios krizės po kelerių metų ateis nauja: žmonėms teks gyventi pusbadžiu laukiant vėluojančių pensijų ir kitų išmokų, o šiam tikslui nebeskolins net dosnieji komerciniai bankai. Skolinta gerovė Prieš metų pabaigą susidariusi 5 mlrd. 638 mln.

Seimo narė Agnė Zuokienė, remiantis ES valstybių praktika, siūlo . Seimo posėdžių sekretoriate įregistruotas pasiūlymas Vartojimo kredito įstatymo projektui, numatantis galimybę riboti vartojimo kredito kainą. Tokį siūlymą pateikė Seimo narė Agnė Zuokienė, remdamasi ES valstybių praktika. „Vartojimo kreditų gavėjams šiuo metu taikomos ypač didelės palūkanos bei įvairūs mokesčiai, kurių dydžio vartojimo kreditų gavėjai tinkamai įvertinti dažnai nesugeba.

Valstybės biudžetas patvirtintas, o finansų ministrė mus pradžiugino, kad kitąmet Lietuva skolinsis perpus mažiau nei šįmet – „tik“ 6,1 mlrd. Lt. Tačiau skolinimosi šaltiniai, atrodo, liks tie patys. Daugelis ekonomistų vėl stebėsis, kad Vyriausybė taip ir neišgirdo jų patarimų taupyti skolinantis ne tik užsienyje, bet ir vidaus rinkoje. Naudojasi komerciniai bankai, bet ne valstybė Gyventojų indėliai bankuose artėja prie 25 mlrd. Lt, be to, nemažai pinigų gyventojai dar saugo namuose.

Tik vienas iš keturių Anglijos aukštųjų mokyklų absolventų galės grąžinti visą paskolos už studijas sumą, skelbia „The Independent“. Anot dienraščio, valdžia numačiusi, jog įmokas už mokslą, kurios metams gali siekti 9000 svarų dydį, visiškai išsimokėti pavyks tik nedidelei daliai absolventų. Likusieji bus priversti visą gyvenimą iki pensijos kas mėnesį mokėti įmokas bei palūkanas už studijas.

Pasirodo, pas mus padėtis ne tokia jau beviltiška. „Respublika“, padedant Lietuvos ambasadoms Europos Sąjungos šalyse, atliko tyrimą, per kurį paaiškėjo, kad mūsų šalyje veikiančiuose bankuose paskolos verslui yra vienos pigiausių. Tiktai važiuok iš kokios Vokietijos, Prancūzijos ar Anglijos ir griebk kreditus saujomis, rieškučiomis. Bet niekas nevažiuoja ir neima.

Švedai būsto paskolą gali gauti už 2,15 proc., Prancūzijoje – už 3,3 proc., Vokietijoje jos kainuoja nuo 2,4 proc. iki 4,7 proc., Airijoje – nuo 3 proc. O šit Lietuvoje paskolų kaina prasideda nuo 3,65 proc. litais ir 3,463 proc. eurais. Turtuoliai skurdžiai Už mažiausius procentus gavę būsto kreditą gali pasidžiaugti tik vienetai.

Artėjant ateinančių metų biudžeto svarstymui, jau ir iš Prezidentūros pasigirdo baimingų teiginių dėl vis didėjančios valstybės skolos. Baimintis tikrai yra ko: vien palūkanoms jau turime mokėti po 2 mlrd. litų per metus. Tragiškas augimas „Skolos augimas per tokį laiką yra tragiškas, spartus“, – pareiškė prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausiasis patarėjas ekonominės ir socialinės politikos klausimais Nerijus Udrėnas. Pasak jo, vien palūkanoms valstybė per metus jau atiduoda apie 2 mlrd.

Rudeniop Lietuva vėl pradėjo aktyviai klimpti į skolas.Vos prieš savaitę neskelbiamomis palūkanomis ir neįvardijamam terminui Lietuva pasiskolino dar 75 mln. eurų (259 mln. litų). Ir tai ne riba. Jau pernai po premjero ir finansų ministro kelionių už jūrų marių, supratome, kad į skolas įklimpome iki ausų. O Finansų ministerija ir toliau nesnaudžia – šiemet skolos kuprą žada padidinti dar 11,5 mlrd. litų.

Europos Centrinis Bankas (ECB)ketvirtadienį vėl paliko galioti rekordiškai žemą – 1 proc. – bazinę palūkanų normą, galiojančią jau beveik pusantrų metų. Anot „The Financial Times“, toks plačiai nuspėtas žingsnis atspindi netikrumą dėl ekonomikos atsigavimo stiprumo ir tokių euro zonos šalių kaip Ispanija, Airija ir Graikija pažeidžiamumo. Šiose šalyse kapitalo iš ECB poreikis pastaruoju metu buvo stipriausiais.

Vasarą kilusios tarpbankinių palūkanų normos vėl šiek tiek sumažėjo, nors prie gegužės viduryje pasiekto rekordiškai žemo lygio dar nesugrįžo. Ketvirtadienį šešių mėnesių vidutinės tarpbankinės palūkanų normos, kuriomis bankai pasiruošę skolinti litų vieni kitiems, siekė 2,11 proc. Tai žemiausias rodiklis nuo pirmųjų birželio dienų, prieš savaitę jis siekė 2,2 proc., prieš mėnesį – 2,23 proc. Tokius duomenis pateikia Lietuvos bankas. Metų VILIBOR ketvirtadienį buvo 2,74 proc.

Skandinavai vaikosi ne šiaip pelnų, o fantastinių pelnų. Tuo metu, kai 2009-aisiais Lietuva iš tarptautinių finansinių institucijų pasiskolino 13,8 mlrd. litų, mūsų šalyje dirbantys Skandinavijos bankai atgal į tėvynę išsivežė 6 mlrd. litų. Neabejojama, kad jei ši milžiniška suma būtų buvusi ne išgabenta iš šalies, o įlieta į vietos verslą, mūsų valstybės skolos irgi būtų buvusios kur kas mažesnės.

Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Gediminas Navaitis sumažintas socialines išmokas siūlo laikyti valstybės pasiskolintomis lėšomis ir už jas mokėti palūkanas. Tokias Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo pataisas parlamentaras jau įregistravo Seimo posėdžių sekretoriate. "Valstybė, priverstinai pasiskolinusi iš gyventojų pinigus, privalo mokėti mokestį už naudojimąsi jais. Nuosavybės apsauga yra svarbi pasitikėjimo valstybe prielaida.

SEB bankas nustatė naujas terminuotųjų indėlių litais, eurais ir JAV doleriais palūkanas. Indėlių litais, kurių trukmė nuo dviejų mėnesių iki penkerių metų, palūkanos sumažėjo 0,4-0,9 proc. punkto ir šiuo metu siekia nuo 0,6 iki 3,7 proc. Kitos trukmės indėlių litais palūkanos nebuvo keičiamos. Indėlių eurais, kurių trukmė nuo vienos iki keturių savaičių, palūkanos sumažėjo 0,04 proc. punkto ir šiuo metu yra 0,01 proc., o indėlių eurais, kurių trukmė penki metai, palūkanos sumažėjo 0,2 proc.

Nepaisant to, kad palūkanos litais paimtoms paskoloms grįžta į prieškrizinį laikotarpį, komerciniai bankai vartotojams ir toliau taiko didžiules, iki 3,5 proc. siekiančias maržas. Žinia, prieš trejus ketverius metus jos siekdavo 0,7-1 proc. "Vakarų ekspresui" didžiausių bankų atstovai teigė, kad dabar trijų asmenų šeimai Klaipėdoje imant paskolą būstui įvykdžius finansinius įsipareigojimus mėnesiui turi likti nuo 1 600 iki 2 285 litų.

Nieko nuostabaus, kad greitųjų kreditų rinka "suvešėjo" būtent, sunkmečiu, kuomet tapo sunkiau gauti normalesnių paskolų iš bankų. Žinoma, būtų galima diskutuoti ar aplamai yra normalu imti kokius nors kreditus ir gyventi "į skolą". Bet ar normalūs kreditai (normaliais kreditais būtų galima vadinti tuos, kurių metinės palūkanos siektų 3%-7% prie tarpbankinių palūkanų), yra sveikas dalykas ar ne, čia yra ilga ir demagoginė diskusija, kurios pabaiga priklausytų nuo kiekvieno individo vertybių.