TV3 Žinios

Įsibėgėjus rudeniui, į Palangą vis dar plūsta poilsiautojai, o štai darbuotojų trūksta. Verslininkai sako, kad savaitgaliais darbo būna tiek pat, kiek vasarą, todėl papildomų rankų – padavėjų, barmenų, virtuvės darbuotojų – ieško versdamiesi per galvą. Bando kviesti žmones iš kitų miestų, kompensuoti kelionės išlaidas ar siūlyti nemokamą apgyvendinimą. Daugiau apie tai TV3 Žiniose. Palangos turizmo informacijos centras pastebi, kad aiški riba, kada baigiasi aktyvusis sezonas, nyksta.

Moksleivių atostogos – džiaugsmas vaikams, tačiau skausmas tėvų piniginėms. Norintys su šeima sugrįžti į vasarą, per vaikų rudens atostogas už keliones moka net kelis kartus daugiau. Įprastai kelis šimtus eurų kainuojantys lėktuvo bilietai išbrangsta iki kelių tūkstančių. Tad lietuviai ieško būdų sutaupyti – skrenda iš kaimyninės Lenkijos ar ieško atostogų keliomis dienomis anksčiau ar vėliau.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Konstitucinė krizė ar valstybės perversmas? Valdantieji Lenkijoje pabandė perimti Konstitucinį tribunolą – teisėjai leido pasiskelbti jo pirmininke, o buvusius vadovus nušalino, nes šie paskirti ankstesnės oponentų daugumos. Dėl tokių įvykių į Senegalą planuoto vizito nenuskrido šalies prezidentas Karolis Navrockis, veržęsis pro policininkų užtvaras ir kelią užstojusius teisėjus. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Rusnėje šeštadienį per pietus dėl neaiškių priežasčių užsidegė dviejų aukštų namas su palėpe. Jis priklauso Vilniaus mero Valdo Benkunsko tėvams. Abu sutuoktiniai nenukentėjo – kai pasirodė liepsnos, buvo išėję. Vis tik ugnis pridarė milžiniškos žalos. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Gausios ugniagesių pajėgos tramdo liepsnas Rusnės miestelyje, pamaryje. Atvira liepsna dega dviejų aukštų su mansarda gyvenamasis Vilniaus mero Valdo Benkunsko tėvų namas.

Neramumai Lenkijoje – konstitucinė krizė ar valstybės perversmas? Valdantieji Lenkijoje pabandė perimti Konstitucinį tribunolą – teisėjai leido pasiskelbti jo pirmininke, o buvusius vadovus nušalino, nes šie paskirti ankstesnės, oponentų, daugumos. Tuo metu Rusnėje per pietus dėl neaiškių priežasčių užsidegė dviejų aukštų namas su palėpe, kuris priklauso Vilniaus mero Valdo Benkunsko tėvams.

Į valdančiąją koaliciją su aiškiu tikslu atverti kelią šeimos politikai ir demografinės krizės sprendimui žengę demokratai pateikė savo reikalavimus kitų metų biudžetui. Nors pripažįsta, kad vien išmokomis demografinio sprogimo pasiekti nepavyks, nori kitų esminių pokyčių – nuo metų vidurio naikinti pajamų „lubas“ vaiko priežiūros atostogoms bei triskart didinti paramą būstui. Kartu siekia kovoti ir su rekordinėmis degalų kainomis – siūlo įvesti viršpelnio mokestį ir mažinti akcizus.

Vis garsiau kalbama, kad per Europą besiritantys, riaušėmis virstantys masiniai protestai gali būti viena iš hibridinio karo prieš Vakarus formų. Jungtis į masinius protestus žmonės kviečiami visoje Europoje. Kiek prie šių riaušių kurstymo prisidėję rusai ir į ką gali šie neramumai pavirsti, TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su filosofijos profesoriumi Gintautu Mažeikiu.  Jau kurį laiką Prancūzijoje kunkuliuoja protestai.

Šildymas Lietuvoje toliau brangsta. Jau šį spalį, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, šiluma pabrango 30 proc. Negana to, lapkritį ji brangs dar labiau. Orams vėstant, gyventojai nerimauja, kad sąskaitos bus rekordinės, o ministrė Inga Ruginienė svarsto, jog valstybės biudžete gali tekti ieškoti dar daugiau pinigų, nei prognozuota anksčiau. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Panevėžietė Laura pernai lapkritį už šilumos energiją savo 45 kv. m ploto bute mokėjo beveik 50 eurų.

Paradoksas – anksčiau finansiškai neatsakingais laikyti graikai kitiems metams suplanavo perteklinį biudžetą, o mūsų regiono šalys gyvena į skolą. Bet tam yra ir paaiškinimas – regione sparčiai didinami gynybos biudžetai, nerimaujant dėl Kremliaus ketinimų. Ir Lietuva nėra išskirtinė – didesnius deficitus turi ir latviai, ir estai. O kaimynai lenkai apskritai tiek išlaidas gynybai, tiek ir biudžeto deficitą pučia įspūdingu tempu. Į 5 proc.

Kauno klinikose paprastėja ir greitėja pacientų, ypač vaikų, ištyrimas. Dabar medikai ultragarso tyrimą atlieka prie paciento lovos. Tai, pasak gydytojų, sutaupo ir laiko, ir kaštų, o pacientas greičiau sužino diagnozę bei sparčiau gauna gydymą. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Sunegalavus dukrai, Jolita su mažyle į Kauno klinikų Skubios pagalbos skyrių atvyko naktį. Medikai atliko įvairius tyrimus, bet dar nusprendė patikrinti ir vidaus organus.

Sužeisti ukrainiečių kariai ligoninę kartais pasiekia net po mėnesio – juos apšaudo ir iš mūšio lauko išgabenti neleidžia rusų okupantai. Sveikatos apsaugos ministerijai tarpininkaujant, „Blue/Yellow“ į Ukrainą nugabeno 10 lietuvių pagamintų antidroninių sistemų, kurios jau gelbsti žmonių gyvybes. 200 tūkst. eurų vertės antidronines sistemas ukrainiečiams padovanojo juos gaminanti įmonė „NT Service“. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Rusų apsiaustą Oleškų miestą pasiekė humanitariniai autobusai, prasideda žmonių evakuacija. O rusų propaganda stengiasi parodyti, neva dauguma žmonių norėtų išvykti į Rusiją. Tuo pat metu baigėsi kitos – neoficialios paliaubos. Donaldo Trumpo administracijos spaudžiama Ukraina – dvi savaites nelietusi rusų naftos perdirbimo gamyklų – šį rytą atsigriebė su kaupu. Surengė vieną didžiausių dronų atakų, smūgiuodama naftos perdirbimo gamyklai Samaros srityje.

Baltijos šalių griežta retorika Rusijos atžvilgiu suerzino Vašingtoną. „Reuters“ praneša, kad Pentagonas atvykusiems Lietuvos, Latvijos ir Estijos politikams nurodė švelninti šalių kalbą, kad neprovokuotume ir neerzintume Vladimiro Putino. Mūsų politikai sako, kad tokių prašymų negavo, o apie Rusijos grėsmę ir nusikaltimus kalba faktais. Plačiau apie tai – TV3 Žinios.

Prezidentas Gitanas Nausėda ir „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis – patikimiausi Lietuvos visuomenės veikėjai. Tokius visuomenės apklausos rezultatus skelbia ją atlikusi bendrovė „Baltijos tyrimai“. Pirmajame dešimtuke – daugiausia politikai. Tačiau specialistai vertina, kad žmonės tiesiog dažniausiai įvardija tuos asmenis, kurie jiems atrodo įsimintiniausi. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Rinkimams Izraelyje pasiekus finišo tiesiąją, vis garsiau kalbama apie Benjamino Netanyahu eros pabaigą, tačiau politinis neapibrėžtumas šalį gali įstumti į dar gilesnę krizę. Tuo pat metu JAV artėjantys vidurio kadencijos rinkimai žada rimtų išbandymų Donaldui Trumpui – prognozuojama rekordinė respublikonų nesėkmė. Politologė įvertino, kokių pokyčių tikėtis galima Artimuosiuose Rytuose ir kodėl D. Trumpas pratrūko prieš Volodymyrą Zelenskį.

Lietuvoje tarnauti kariuomenėje eis visi jaunuoliai. Valstybės gynimo taryba (VGT) nusprendė, kad šalyje bus visuotinis šaukimas – tiesa, nuo 2032 m. Tiek valdantieji, tiek opozicija šį terminą kritikuoja, vadina bėgimu nuo atsakomybės, nes galutinius sprendimus priiminės jau kitos valdžios. Nors apie visuotinį šaukimą kalbama ne pirmus metus, politikai pripažįsta, kad deramo dėmesio ir finansavimo ši priemonė anksčiau nesulaukė.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Vilniuje iš Vidurio Azijos atvykęs pavežėjas išprievartavo 21-erių metų merginą – tokią informaciją vakar paskelbė portalas „Lrytas.lt“. Jo teigimu, praėjusį savaitgalį, po vakarienės su draugais mergina įsėdo į taksisto automobilį ir išvyko namo, tačiau artimųjų taip ir nepasiekė. Skelbiama, kad mergina galėjo būti ir apsvaiginta. Tačiau prokuratūra šiandien pareiškė, kad paviešinta įvykių versija neatitinka ikiteisminio tyrimo medžiagoje turimų duomenų.

Ne iškilminguose susitikimuose su pasaulio lyderiais, o jaukioje namų aplinkoje, šalia mylimos žmonos ar tiesiog iš kiemo nešantis malkas. Toks – neoficialus ir daugelio dar nematytas prezidento Valdo Adamkaus portretas atsiveria garsaus fotografo Antano Sutkaus kadruose. Daugelis šių fotografijų dešimtmečius nematė dienos šviesos, o dabar, artėjant prezidento šimtajam jubiliejui, pirmą kartą pristatomos Valdovų rūmuose.

Valstybės gynimo taryba (VGT) nusprendė įvesti visuotinį vaikinų šaukimą į privalomąją karinę tarnybą. Kitaip tariant, bus šaukiami visi, galintys tarnauti, tiesa, tik nuo 2032 m. O štai Europos Komisija atmetė bendrą trijų šalių prašymą skirti pinigų oro gynybai ir kovai su įskrendančiais dronais.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.  Prezidentas Gitanas Nausėda sušaukė Valstybės gynimo tarybos posėdį.

Kriminalinės policijos biuras paskelbė, kad sučiupti įtariamieji, bandę sudeginti „Starlink“ įrangą Vilniuje. Tai du maždaug 20 metų amžiaus jaunuoliai: vienas jų – Vokietijos ir Turkijos, kitas – Vokietijos ir Serbijos pilietis. Jie buvo sulaikyti 2026 m. spalio 26 d. Vokietijoje. Įtariama, kad panašiu metu analogišką išpuolį jie įvykdė ir Bulgarijoje, o su jais susiję dar 4 asmenys – kaimyninėje Lenkijoje. Daugiau apie tai TV3 Žiniose.

Kriminalinės policijos biuras skelbia, kad sučiupti teroristai, bandę sudeginti „Starlink“ įrangą Vilniuje. Tai du apie 20 metų amžiaus jaunuoliai, vienas jų – Vokietijos ir Turkijos, o kitas – Vokietijos ir Serbijos pilietis. Jie sulaikyti pirmadienį, Vokietijoje. Įtariama kad jie analogišką išpuolį panašiu metu įvykdė ir Bulgarijoje, o su jais susiję 4 asmenys – dar ir kaimyninėje Lenkijoje. Pareigūnai teigia, kad sąsajos su Rusija – akivaizdžios.

Degalų kainos Lietuvoje nemažėja, dyzelino litras stabiliai laikosi virš 2,20 eurų ribos. Nepigus ir benzinas, kurio litras visą spalį kainuoja daugiau nei 1,90 Eur. Pasak ekonomistų, degalinės brangių degalų krize nesinaudoja, verslo maržos pakankamai stabilios. Tiesa, šiuo metu nuo kiekvieno parduoto litro benzino degalinės gauna daugiau centų nei nuo dyzelino. Plačiau apie tai – TV3 Žiniose. Dyzelinas – stabiliai brangus.

Gaisre Klaipėdos rajone žuvo 63-ejų vyras. Liudininkai pasakojo pamatę pleškantį sodo namelį ir kieme stovintį automobilį. Dar bandė ieškoti gyvųjų, tačiau niekas neatsiliepė. Atvykę ir liepsnas pažaboję ugniagesiai viduje rado žuvusiojo kūną. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Gausios ugniagesių pajėgos darbavosi Klaipėdos rajone, Šiūparių kaime. Gaisras kilo sodo namelyje.

Lietuvos krašto apsaugos ministerija ruošiasi dar vienam brangiam pirkiniui, galinčiam kainuoti šimtus milijonų eurų. Vyksta derybos dėl amerikiečių dirbtinio intelekto sistemos „Palantir“ įsigijimo. Ji, pavyzdžiui, padeda apdoroti didžiulius kiekius labai skirtingų duomenų, pagal juos rasti norimą taikinį ir prireikus jį likviduoti.. Nors sistema laikoma pažangia, Europoje kyla klausimų dėl jos patikimumo. Ypač abejoja vokiečiai, jau pranešę, kad šios sistemos savo kariuomenėje nediegs.

Mažiausiai 30 žmonių žuvo, dešimtys – sužeisti po tragiško traukinių susidūrimo Vidurio Ispanijoje. Vienam greitajam traukiniui sustojus į jo galą rėžėsi tuo pačiu keliu važiavęs kitas greitasis traukinys. Šildymas Lietuvoje toliau brangsta. Jau šį spalį, palyginus su pernai, šiluma pabrango 30 proc. Negana to, lapkritį ji brangs dar labiau.

Mirtina avarija Kretingos rajone: sutemus, tačiau degant raudonam šviesoforo signalui, į pervažą prieš artėjantį traukinį įvažiavo 61-erių moteris. Smūgis automobilį nubloškė 50 metrų, jo vairuotoja žuvo. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Išgirdęs triukšmą prie automobilio ir jo vairuotojos pirmasis pribėgo šalia gyvenantis Žydrūnas. „Mašina sudaužyta, moteris kraujavo. Tiek žinių“, – sakė Kūlupėnų kaimo gyventojas Žydrūnas.

Iki Vėlinių likus jau mažiau nei savaitei, sostinės Karveliškių kapinėse – ypatinga akcija: vilniečiai susivienijo ir tvarkė niekieno nelankomus, už valdiškus pinigus palaidotų žmonių kapus. O kauburėlių Karveliškių kapinių vadinamajame Našlaičių kalnelyje daugėja. Rusofašistams įsiveržus į Ukrainą, čia atsirado ir ukrainiečių, pabėgusių iš karo niokojamos šalies, kapų. Atsirado ir Rusijos piliečių, nuo Vladimiro Putino režimo dėl persekiojimo pasitraukusių į Lietuvą ir čia numirusių.

Mažiausiai 30 žmonių žuvo, dešimtys buvo sužeisti per tragišką traukinių susidūrimą Vidurio Ispanijoje. Vienam greitajam traukiniui sustojus, į jo galą rėžėsi tuo pačiu keliu važiavęs kitas greitasis traukinys. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Sumaitotus vagonus pro savo langus užfiksavo keleiviai, važiavę kitu traukiniu Ispanijos Toledo provincijoje.

Patyčios, žalingas turinys, net bandymai įtraukti nepilnamečius į nusikalstamą veiką – tokie pavojai tyko vaikų socialiniuose tinkluose. Kaip apsaugoti juos nuo grėsmių internete ir pažaboti besaikį naudojimąsi ekranais? Atsakymų į šiuos klausimus Prezidentūroje ieškojo susirinkę valdininkai. Nors 9 iš 10 šalies mokyklų jau riboja telefonų naudojimą, prezidentūra neatmeta galimybės įvesti vienodą tvarką visoje šalyje.

Vėl žiaurios paauglių merginų muštynės – šį kartą Alytuje: talžė viena kitą kumščiais, rovė plaukus, galynėjosi ant žemės, o kiti paaugliai peštynes kurstė, viską filmavo ir dabar vaizdus platina socialiniuose tinkluose. Prabilo ir peštynėse dalyvavusi mergina, kuri teigė, kad kita mergina ją užpuolė. Į situaciją jau sureagavo vaikų teisės ir policija. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Iš teismo nuo policijos pasprukusiam, bet po 5 valandų slapstymosi sučiuptam marokiečiui teismas skyrė 60 parų kalėjimo. Šį kartą dėl vagystės kanceliarinių prekių parduotuvėje: įsibrovęs į ją, nelegalas apšvarino kasą – pavogė daugiau nei 1 tūkst. 700 eurų. Teisme jis dievagojosi, kad vogė ne norėdamas pralobti, o iš meilės ir pavydo mylimai šviesiaplaukei lietuvaitei.

Mirtina avarija Kretingos rajone. Sutemus, tačiau degant raudonam šviesaforo signalui į pervažą prieš artėjantį traukinį įvažiavo 61 m. moteris. Smūgis automobilį nubloškė 50 metrų, jo vairuotoja žuvo. Istoriniai parlamento rinkimai Izraelyje – pirmą kartą nuo 2023 m. spalio 7-osios išpuolio izraeliečiai sprendžia, kam patikėti šalies valdžią. Daugiau nei 70 tūkstančių piliečių grįžo iš užsienio, kad įmestų biuletenį į balsadėžę. Ant kortos – Benjamino Netanyahu politinis likimas.

Dviejų lietuvių keliautojų dingimo istorija karo krečiamame Irane tampa vis klampesnė. Nuo moterų dingimo praėjus dviem savaitėms, viena iš versijų, kad moterys buvo uždarytos name vidury dykumos, o štai jas lydėjusi gidė sako, kad lietuves neva sulaikė dėl musulmonams nepriimtino jų elgesio ir laikė viešbutyje. Visgi, anot dingusios merginos sesers – tai manipuliacija. Iš tiesų moterys jau įkalintos vietoje, panašioje į kalėjimą.  Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Istoriniai parlamento rinkimai Izraelyje – pirmą kartą po kruvino spalio 7-osios išpuolio izraeliečiai sprendžia, kam patikėti šalies valdžią. Daugiau nei 70 tūkstančių piliečių grįžo iš užsienio, kad įmestų biuletenį į balsadėžę. Ant kortos – Benjamino Netanyahu politinis likimas. Jis beveik 30 metų išlieka viena svarbiausių Izraelio politikos figūrų, o dabar rizikuoja užleisti valdžią savo pagrindiniam varžovui – buvusiam Ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo vadui Gadi Eisenkotui.

Verslininkai skundžiasi, kad vis sunkiau susirasti darbuotojų, tenka pirkti robotus ar net stabdyti plėtrą. Na, o Vyriausybė sutinka daugiau į šalį įleisti tik aukštos kvalifikacijos imigrantų. Su Investuotojų forumu Vyriausybės vadovas tariasi, kaip patenkinti verslo poreikius ir užsimena apie mokestines lengvatas. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Viešai finansų ministro Taurimo Valio kompetencija suabejojęs ir aštrios kritikos jam negailėjęs buvęs premjeras Algirdas Butkevičius pareiškė – už pateiktą valstybės biudžeto projektą jis nebalsuos. Jis atvirai įvardijo pagrindines projekto skyles. Pasak A. Butkevičiaus, jei biudžetas nebus skubiai koreguojamas, už šiandieninius įsipareigojimus ateityje brangiai sumokės ateities kartos.

Latvijos pasieniečiai prašo politikų palengvinti galimybę šauti į nelegalus ar diversantus, kurie įsiveržia į Latvijos teritoriją. To jų pasieniečiai prašo, nes fiksuoja rekordinius įsibrovimus ir įrangos gadinimą – palyginti su pernai, šiemet sugadinta trigubai daugiau vaizdo kamerų ir tvorų. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. Latvijos-Baltarusijos pasienis. Daugpilio užkardos vadas pasakoja, kaip nelegalai bando veržtis į Latviją ir tuo pačiu Europos Sąjungą.

Vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas skambiai užvėrė duris 4 musulmoniškų šalių gyventojams atvykti dirbti į Lietuvą. O savo sprendimą motyvavo musulmonų keliama rizika Lietuvos saugumui. Tačiau tuo pačiu ministras palieka atviras duris ir toliau į Lietuvą važiuoti baltarusiams, tarp kurių Valstybės saugumo departamentas (VSD) ir nustato daugiausia Lietuvai keliančių pavojų asmenų. Ministras teisinasi, o opozicija kritikuoja.

Į įmonę Panevėžyje atklydo retai šviesiu paros metu ir dar mieste matomas svečias – usūrinis šuo, dar vadinamas mangutu. Vėlyvą rudenį šie miško gyvūnai arčiau žmonių atklysta ieškodami maisto prieš žiemos miegą. Tiesa, šiuo atveju paaiškėjo, kad atklydėlis ne tik sužalotas, bet ir užsikrėtęs niežais.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.  Į įmonę Panevėžyje atklydo usūrinis šuo. Jis beveik nereagavo į aplinką ir aplinkinius žmones bei buvo akivaizdžiai sužeistas.

Ant geležinkelio bėgių išriedėjo naujieji traukiniai „Stadler“, Lietuvai kainavę virš 200 milijonų eurų. Tik kelionės nebus greitesnės – nors traukiniai gali išvystyti 160 km/h greitį, tiek nevažiuos – to neleidžia daryti per seni bėgiai, todėl keliausime praktiškai tiek pat laiko, kiek ir keliavome.  Valdantieji dar anksčiau džiaugėsi, kad traukiniai veš daugiau žmonių, tačiau dabar pripažįsta, kad keleivių skaičius tikriausiai ženkliai nedidės.

Vėlinės net nepraėjo, net medžiams nenumetus rudeninių lapų, kai kur jau pakvipo Kalėdomis. Dalis prekybininkų, dar nesibaigus Vėlinių žvakių prekybai, į lentynas krauna kalėdines dekoracijas. O kalėdinių fotosesijų fotografai jau kibo į darbus. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. Spalį pirmųjų klientų sulaukia ir eglių augintojai – žmonės iš anksto rezervuoja eglutes šventėms. Panevėžietė fotografė Laura jau ruošiasi Kalėdoms – ant tikrų eglių kabina dekoratyvinius batukus, burbulus.

Naujas telefonas, automobilis ar nuosavas būstas – tautiečiai masiškai skolinasi įvairiems pirkiniams. Naujausi „Swedbank“ duomenys atskleidžia, kad per metus gyventojams suteiktų paskolų kiekis išaugo 15 procentų, o suma jau viršija 7 milijardus eurų. Ekonomistai aiškina, kad augančias skolinimosi apimtis lemia ir kylančios kainos, ypač brangstantis nekilnojamasis turtas.

Lietuva nuo šiol gamina ne tik šovinius, bet ir šautuvus. Giraitės ginkluotės gamykloje pradėti surinkinėti pirmieji lietuviški automatiniai ginklai, kuriems reikalingos detalės atkeliauja iš Izraelio. Ateityje gamykla ketina ir didžiąją dalį detalių gaminti vietoje. Taip ginklai pigtų, o prireikus karius pasiektų greičiau. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. Lietuvos kariai išbandė šalyje pagamintų naujųjų automatų taiklumą.

Tūkstantinės minios, gyva muzika ir fejerverkai – taip serbai pasitiko istorinių parlamento rinkimų rezultatus. Nepartinis „Studentų sąrašas“ įveikė 14 metų valdžią savo rankose laikiusį Aleksandrą Vučičių. „Studentų sąrašo“ kandidatai teigia, kad pergalė rinkimuose buvo lydima nuolatinių persekiojimų ir suėmimų. A. Vučičius savo pralaimėjimą pripažino, bet sako, kad tai užsienio valstybių organizuota revoliucija. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Juodkrantėje pluša laivadirbiai. Nuo ankstyvo ryto iki vėlumos jie stato tradicinį, po Antrojo pasaulinio karo nebenaudojamą laivą – kurėną. Tokiomis, plokščiadugnėmis valtimis senieji pamario gyventojai ne tik žvejodavo, o ir gabendavo šieną, gyvulius bei prekes, plaukdavo net į pamaldas. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. Laivadirbiai Juodkrantėje stato senovinį laivą kurėną, kuris bus pavadintas „Rėza“. Kur tik gali, elektrinių įrankių nenaudoja.

Protestai, vandalizmas ir riaušės it bjaurus virusas plinta po Europos šalis. Bemaž tūkstantis žmonių sulaikyta per protestus didžiuosiuose Prancūzijos miestuose. Tačiau vandalus šalies valdžia šį kartą skelbia sutramdžiusi. Tuo metu Barselonoje banditai siautėjo nestabdomi: plėšė, daužė ir degino pagrindinę miesto aikštę. O Italijoje aktyvistai įsiveržė į patį Romos koliziejų.

Jau šiąnakt laikrodžius persukome vieną valandą atgal, taip pasitikome žiemos laiką. Ir nors miegoti galėsime visą valandą ilgiau, miego specialistai ištyrė, kad toks sukinėjimas mūsų miego režimą sutrikdo bent savaitei. Ir ne tik žmonių, gyvūnai taip pat kenčia vykstant tokioms permainoms. Kaip juokauja laikrodininkai, toks priverstinis sukiojimas kenkia ir laikrodžiams – nukentėjo ir pirmas viešas sostinės Katedros laikrodis, kuris neseniai paminėjo savo 354-ąjį gimtadienį.

Tragiškai pasibaigusi avarija Ukmergės rajone. Šeštadienio vakarą susidūrus dviem priešpriešais važiavusiems automobiliams, vieno iš jų vairuotoja, 50-metė moteris, mirė. Ukmergės rajonas, Vidiškių seniūnija, šeštadienio vakaras. Pareigūnai užtvėrė kelią Ukmergė–Anykščiai–Rokiškis po eismo įvykio. Čia susidūrė 2 priešpriešiais važiavę automobiliai, „Audi Q5“ ir „Toyota RAV4“, abi vairuotojos 50-metės moterys. Aukų išvengti nepavyko.

Tragiškai pasibaigusi avarija Ukmergės rajone. Šeštadienio vakarą susidūrus dviem priešpriešais važiavusiems automobiliams, vieno iš jų vairuotoja, 50-metė moteris, mirė. Dar dvi moterys dėl įvairių kūno sužalojimų paguldytos į vieną iš Vilniaus ligoninių. Daugiau aktualiausių Lietuvos ir pasaulio naujienų – TV3 Žiniose arba transliacijoje.