Ji, pavyzdžiui, padeda apdoroti didžiulius kiekius labai skirtingų duomenų, pagal juos rasti norimą taikinį ir prireikus jį likviduoti..
Nors sistema laikoma pažangia, Europoje kyla klausimų dėl jos patikimumo. Ypač abejoja vokiečiai, jau pranešę, kad šios sistemos savo kariuomenėje nediegs. Jų teigimu, taip Bundesveras iš esmės taptų priklausomas nuo amerikiečių.
Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.
Lietuvos krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas, nors ir negali garantuoti sistemos patikimumo, teigia, kad ji vis tiek būtų geriausias pasirinkimas mūsų kariams. Tačiau, jei Lietuva nuspręs ją įsigyti, teks rasti bent kelis šimtus milijonų eurų.
Pastarieji metai Lietuvos kariams neprailgsta – nuolat įsigyjant naujos, modernios įrangos, tenka mokytis ja naudotis. Pavyzdžiui, mūsų kariai treniruojasi dirbti su vokiškais tankais „Leopard“, kuriuos Lietuva perka.
Tačiau šiuolaikinis karas – tai ne tik artilerija, tankai ar dronai. Vis svarbesnį vaidmenį jame atlieka ir dirbtinis intelektas, todėl gali būti, kad Lietuvos kariams teks mokytis dirbti ir su specializuota programine įranga. Konkrečiau – amerikiečių sistema „Palantir“.
Baiminamasi jautrios informacijos pasiekiamumu
Alternatyvias sistemas kuria ir europiečiai – britai, vokiečiai bei kitų šalių specialistai. Nors šios programos nuolat tobulinamos, amerikiečių „Palantir“ jos kol kas nepralenkė.
Vis dėlto europiečiai atkreipia dėmesį į kitą aspektą: įdiegus amerikietišką programą, kyla klausimų, kas kontroliuotų duomenis, jų analizę ir sistemos veikimą. Baiminamasi, kad jautri informacija ir net sprendimų priėmimo procesai galėtų tapti priklausomi nuo Vašingtono. Apie tai garsiai kalba ir Vokietijos vadovai.
„Čia yra rizikos būti visiškai technologiškai priklausomiems nuo vienos valstybės. O tai yra labai jautrūs duomenys, labai svarbūs duomenys, tai atsiranda savotiška tų duomenų valdymo monopolija“, – sakė buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.
Visiško patikimumo garantuoti negali
Visas pasaulis neseniai matė, kokią įtaką Ukrainos gynybai turi Elono Musko valdomos bendrovės „SpaceX“ palydovinio ryšio sistema „Starlink“ ir karinė technologija „Starshield“. Apribojus šių sistemų veikimą, Ukrainos kariuomenės galimybės tiek pulti, tiek gintis pasikeistų. Tokie atvejai parodė, kokia didelė gali būti technologijų tiekėjų įtaka kariniams veiksmams.
„Aš tik priminsiu vieną tokį įdomų ir skausmingą momentą. Buvo epizodas, kai HIMARS sistemos, kurios buvo perduotos ukrainiečiams, jos buvo iš nuotolio atjungtos. Tai čia irgi rizika yra, kurią reikia turėti galvoje“, – tikino L. Kasčiūnas.
Robertas Kaunas taip pat negali visiškai garantuoti „Palantir“ patikimumo ir saugumo.
„Žinote, ne aš tos sistemos kūrėjas, negaliu aš atsakyti, kad jinai nekels kažkokių papildomų iššūkių. Nėra turbūt pasaulyje tokio dalyko, kuris nekeltų iššūkių“, – kalbėjo jis.
„Palantir“ kūrėjai neslepia, kad šiame technologijų sektoriuje europiečiai atsilieka. Tuo metu technologijos sparčiai tobulėja, o ateityje dirbtinis intelektas gali įgyti vis daugiau įtakos priimant karinius sprendimus, įskaitant sprendimus dėl raketų panaudojimo.
Jei Lietuva nuspręs įsigyti šią sistemą, teks spręsti ir finansavimo klausimą. TV3 žiniomis, pirmieji septyneri naudojimosi sistema metai kainuotų beveik 200 mln. eurų, o galutinė suma gali būti dar didesnė. Kiek sistema kainuotų vėliau, kol kas neaišku.
„Šiokio tokio perplanavimo gali prireikti, nes, vėlgi, mes dabar nežinome galutinės kainos“, – sakė R. Kaunas.
„Palantir“ produktus jau naudoja kai kurios Lietuvos įstaigos – nuo Statistikos departamento iki kriminalinės policijos ir karinės žvalgybos. Lietuvoje įsteigta bendrovės atstovybė taip pat atkreipė dėmesį savo darbuotojų atlyginimais: 2026 m. rugsėjį joje buvo mokamas didžiausias vidutinis atlyginimas šalyje – 74 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių.
Daugiau sužinokite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
