Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Prieš keletą savaičių vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas pranešė, kad Uzbekistane, Tadžikistane, Kazachstane bei Bosnijoje ir Hercegovinoje uždaro centrus, per kuriuos į Lietuvą atvykdavo pigi darbo jėga.
„Mano sprendimu bus uždaryti išorės paslaugų teikėjai, kurie veikia vidurio Azijos šalyse“, – sakė vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas.
Ministro pagrindinis argumentas, kad centrus uždaro dėl grėsmių nacionaliniam saugumui. Bet nutyli, kad tuo pačiu metu atveria vartus darbininkams iš Baltarusijos. Minske tarpininkų centro nėra, tad jie atsirado Armėnijoje ir Sakartvele.
„Baltarusiai, kurie dabar į Lietuvą atvykdavo ir galėdavo prašyti laikino leidimo gyventi, nuo lapkričio 1 dienos to daryti negalės. Jie galės kreiptis tik kitose šalyse esančiuose centruose, tai verslas supranta, kad turbūt baltarusiai turėdami bevizį režimą su Armėnija ir Sakartvelu, vyks ten ir tuose išorės paslaugų centruose prašys leidimų gyventi“, – aiškino M. Katelynas.
Vis tik toks sprendimas kelia klausimų, mat VSD daugiausia įtartinų ir grėsmių keliančių žmonių nustato būtent tarp baltarusių.
„Čia, be jokio abejonės, didelis klaustukas, kodėl yra priimtas toks sprendimas, nes su Baltarusijos piliečiais mes turime kontržvalgybinių problemų“, – kalbėjo Konservatorių pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
„Be jokios abejonės turime problemų. Ir apie tai šnekame. Ne pats baltarusis galbūt pavojingas, bet baltarusis, kuris užnuodytas Rusijos propaganda. Va, tai mums yra labai svarbu“, – pabrėžė „Valstiečių“ frakcijos narys Dainius Gaižauskas.
Jei vidurio Azijos piliečių Lietuvoje oficialiai yra virš 20 tūkstančių, tai baltarusių beveik 50 tūkstančių. O pernai saugumo departamentas nustatė, kad apie 1,5 tūkstančio baltarusių kelia grėsmę šalies saugumui. Dalis jau gyveno Lietuvoje, dalis dar tik prašė leidimo pas mus atvykti.
„Dėl Baltarusijos piliečių, mes bent galime juos patikrinti ir turime didesnius šansus nustatyti, kad jie kelia grėsmes. Jeigu kalbėsime apie vidurio Aziją, ir kitas tolimas valstybes, turbūt tie šansai yra mažesni, dėl akivaizdžių aspektų, tokių, kaip neturėjimas ryšių su saugumo tarnybomis, tų pačių valstybių nenoras išduoti visą informaciją“, – pasakojo M. Katelynas.
„Nuoseklumo tikrai trūksta, ir pakartosiu dar kartą, ką ir sakau, kad norint nuoseklumo, reikia labai aiškiai koordinuotos ir paaiškintos imigracijos politikos“, – pridūrė L. Kasčiūnas.
Martyno Katelyno politiką aštriai kritikuoja liberalai
Liberalai sako, kad dabartinė migracijos politika diskriminacinė, turint omenyje, kad centrus M. Katelynas uždarė šalyse, kurios visos musulmoniškos.
„Man tai yra rasistinė, nacionalistinė politika, mes turime Nacionalinio aljanso atstovą Socialdemokratų partijoje, ir normalūs socialdemokratai prisipylę vandens į burną, net neužstoja“, – sakė Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Simonas Gentvilas.
„Jeigu rasizmas, tai kalbame apie rasę, musulmonas gali būti ir baltaodis, tai apie kokias rases mes čia galime kalbėti? Tai Liberalai tegul truputį pasitikrina suvokimą, kas yra religijos, kas yra rasės“, – tikino M. Katelynas.
Ir iš tiesų, M. Katelynas duris pravėrė ne tik baltarusiams. Visame pasaulyje dar liko veikti 27 centrai, per kuriuos į Lietuvą lengviau atvykti darbininkams. Centrai veikia Ganoje, Indijoje, Kambodžoje, Zimbabvėje ir kitose, toli nuo Lietuvos esančiose šalyse.
Internete gausu vaizdo įrašų, kuriuose užsieniečiai pasakoja apie Lietuvą. Pasakoja, kaip čia atvykti, kas kiek kainuoja, kokios algos mokamos. Tiesa, kai kurie pasakodami apie Lietuvą, apie ją labai daug nežino. Ir rodo Latvijos, Rygos vaizdus.
Kaip migrantai apeina kvotas?
Ir nors verslui trūksta pigios darbo jėgos, metinė imigrantų kvota, apie 25 tūkstančiai, gana greit užpildoma. Bet jau matyti, kad atsirado ir landų – kvotų nėra studentams. Tad užsienietis gali tiesiog sumokėti universitetui ar kolegijai studijų kainą, ir taip gautų leidimą gyventi Lietuvoje. Kai kurie studentai yra fiktyvūs, teoriškai atvyksta mokytis, bet praktiškai tiesiog čia dirbti.
„Na, ir žiūrėkime geografiją, iš kur atvyksta: tai yra Indija, Bangladešas, Pakistanas, Marokas. O ką jau kalbėt apie tai, kad reikia riboti jų galimybes dirbti. Jeigu atvažiuoja, jie turi studijuoti, o ne dirbti. Tai labai svarbus dalykas“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
„Na, 2022 metais birželio 30 balsavimas, tie, kurie daugiausiai kalba, kad turime riboti, konservatoriai, jų balsais buvo būtent panaikintas ribojimas dirbti atitinkamą valandų skaičių. Ta problema ir buvo sukurta. Tai čia galima įvardinti, patys muša, patys rėkia“, – aiškino M. Katelynas.
M. Katelynas sako, kad jau ruošia planus, kaip spręsti ir fiktyvių studentų problemą, bet jų dar neviešina. Nors liberalai sako, kad su imigrantais Lietuvoje apskritai jokios problemos nėra.
„Kai M. Katelynas pataikauja nacistuojantiems ir nacių svastikomis tatuiruotiems baikeriams, nu tai man akivaizdu, kad jis stoja į jų pusę. Nes duomenys ir skaičiai rodo kitaip. Reikia nuraminti visuomenę: migracija yra reguliuojama, užsieniečiai nenusikalsta Lietuvoje, užsieniečiai studijuoja ir dirba“, – sakė S. Gentvilas.
„Aš tiesiog iškelčiau klausimą, galbūt S. Gentvilas ne į Vilniaus, o į Taškento merus norėtų kandidatuoti, tai turbūt taip ir vyksta“, – pridūrė M. Katelynas.
Šiuo metu Lietuvoje leidimus gyventi turi apie 220 tūkstančių užsieniečių, tai daugiau, nei Klaipėdoje yra gyventojų.
Daugiau apie tai sužinokite straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.
Statybų, logistų, sandėlių, taxi, restoranų, viešbučių įmonių lobistų dėka Šimonytė tiesiog pridirbo /priš*ko LIETUVAI !!!!!
Dar kiek ruso fašistų ir iš Vid. Azijos geltonšiknių prisileido !!!
