migracija

Prezidentas Gitanas Nausėda siūlo numatyti laikino darbo migrantų leidimų sistemą. Joje būtų nustatyta, jog Lietuvoje pas vieną darbdavį padirbę užsieniečiai po tam tikro laiko turėtų išvykti iš šalies. Šią iniciatyvą po trečiadienį Prezidentūroje vykusio susitikimo migracijos politikos klausimais pristatė prezidento vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis. „Prezidentas siūlo naują apykaitinės migracijos mechanizmą. Jį galima būtų pavadinti laikino darbo leidimų sistema.

Trečiadienį Prezidentūroje rengiamas susitikimas, skirtas su šalies migracijos politika susijusiems klausimams aptarti. Jo metu bus diskutuojama apie tai, kokiomis priemonėmis galėtų būti pasiektas tikslas užtikrinti gerai valdomą ir efektyvią migraciją.

JAV viceprezidentas JD Vance’as paaiškino, kodėl JAV aršiai kritikuoja Europą. Jo teigimu, masinė migracija iš trečiojo pasaulio šalių destabilizuoja šalis ir silpnina regioną, o tai nenaudinga ir Amerikai. „Jūs negalite išgyventi kaip tauta, jei vykdote trečiojo pasaulio masinę migraciją, kuri destabilizuoja jūsų šalį ir daro ją mažiau saugią. Jei Europa žlugs, tai bus blogai Amerikai.

Naujoji Migracijos departamento vadovė Indrė Gasperė sako, kad migracijos politika Lietuvoje turėtų būti griežtinama taip, kad į šalį atvykstantiems trečiųjų šalių piliečiams būtų užkirstas kelias piktnaudžiauti bei klastoti dokumentus. Jos teigimu, Lietuva nesiekia mažinti migrantų skaičiaus šalyje, tačiau norima užtikrinti geresnę imigracijos proceso kontrolę.

Migracijos departamentui vadovaus atvirą konkursą laimėjusi teisininkė Indrė Gasperė, ji šias pareigas ministro įsakymu pradės eiti nuo sausio 8-osios, trečiadienį pranešė Vidaus reikalų ministerija (VRM). Pasak vidaus reikalų ministro Vladislavo Kondratovičiaus, departamentui ir jos vadovei keliami tikslai užtikrinti efektyvų migracijos procesų valdymą, aukštą paslaugų kokybę, veiklos atsparumą krizėse, nuoseklų valstybės migracijos politikos įgyvendinimą.

Praėjusiais metais Lietuvos pasieniečiai fiksavo daugiau nei du kartus išaugusį antrinės neteisėtos migracijos iš Latvijos srautą, antradienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). 2025 metais buvo sulaikyti 1288 migrantai, kurie iš Baltarusijos neteisėtai pateko į Latviją ir vėliau per Lietuvą bei Lenkiją bandė pasiekti Vakarų Europą, dažniausiai – Vokietiją. 2024 metais buvo sulaikyta 540 tokių migrantų.

Žmonių gimstamumas Lietuvoje stipriai mažėja, o valstybė artėja prie demografinės krizės. Apie demografiją, migraciją ir išmokas bedarbiams „Žinių radijui“ komentavo „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis. Demografija yra labai skausminga tema. Kaip mūsų šalis atrodys po 50 metų? Kas liečia demografinę sistemą, tai norėčiau nuraminti. Gal tai ir skamba labai tragiškai, bet pažiūrėjus į visą pasaulį, mes niekuo neišsiskiriame. Gal mažoje valstybėje dinamika yra greitesnė.

Vilniuje vis dažniau galima girdėti rusų kalbos. Dažnai gyventojai nebegali tylėti ir piktinasi dėl jos įsigalėjimo. „Hanner" valdybos pirmininkas Arvydas Avulis teigia, kad nuolankiai žiūrėjome į atvykstančius iš Ukrainos. Pasak jo, tai reikėjo daryti, tačiau turime aiškiai pasakyti: jei norite pasilikti, privalote kalbėti lietuviškai. Jei per sunku mokytis kalbos, reikėtų ieškoti kitos šalies. Apie tai ir daug daugiau „Žinių radijas“ laidoje diskutuoja Arvydas Avulis.

Jau po pusės metų, ateinantį birželį, Lietuva privalės papildomai priimti 80 pabėgėlių iš trečiųjų šalių. Įsigaliosiant Migracijos paktui esame įsipareigoję Europai pagal nustatyta kvotą kitąmet priglausti 160 nelegalų. Tačiau mūsų politikai nutarė priimti pusę kvotos, o už likusią pusę susimokėti daugiau nei 1,5 milijono. Visgi Vidaus reikalų ministerija sako, kad tai dar ne galutinis skaičius.

Dešimtys tūkstančių Lietuvoje dirbančių migrantų iš Vidurio Azijos ar kitų šalių galės čia atsivežti ir savo šeimas, mat išpildė jau trijų metų darbo ir gyvenimo šalyje reikalavimą. Ką tai reiškia Lietuvai? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Seimo narys Vytautas Sinica ir „Diversity Development Group“ (DDG) tyrėjas Ivan Trunov. Gerbiamas Vytautai, Europa susiduria su migrantų antplūdžiu, kai kur formuojasi getai ir didėja nesaugumo jausmas.

Dešimtys tūkstančių Lietuvoje dirbančių migrantų iš Vidurio Azijos ar kitų šalių galės čia atsivežti ir savo šeimas, mat bus išpildę 3 metų darbo ir gyvenimo šalyje reikalavimą. Skaičiuojama, kad per metus šalyje gali atsirasti nuo 20 iki 60 tūkstančių naujų užsieniečių. Prieš tokią migraciją pasisakantis parlamentaras Vytautas Sinica Seime siūlo įstatymo pataisą, kuri šeimų susijungimą darbo migrantams iš egzotinių šalių draustų. Plačiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Lietuva įtraukta į Europos Sąjungos (ES) valstybių, patiriančių migracijos riziką, kategoriją, trečiadienį pranešė Vidaus reikalų ministerija (VRM). Institucijos teigimu, apie šį sprendimą nurodoma Europos Komisijos paskelbtoje metinėje migracijos ir prieglobsčio ataskaitoje bei valstybių narių patiriamos migracijos naštos vertinime.

Nuo pirmadienio Migracijos departamentas vėl pradeda teikti kurjerio paslaugą – Lietuvos piliečiai ir užsieniečiai galės gauti pagamintus dokumentus pasirinktu adresu visoje Lietuvoje. „Ši paslauga teikiama visuose Migracijos departamento klientų aptarnavimo skyriuose, kuomet Lietuvos pilietis asmens tapatybės kortelę ar pasą gauti pageidauja bendra tvarka, t.y., kai dokumentas pagaminimas per 30 dienų“, – teigiama išplatintame pranešime.

Nors pasaulyje netrūksta geopolitinių įtampų, ekspertai teigia, kad mūsų šalis išlieka viena saugiausių vietų Europoje. Pagal ekonominius rodiklius ir būstų įsigijimo paklausa gyventojai taip labai nebesibaimina karo scenarijų ir aktyviai perka būstus tiek apsigyvenimui, tiek investicijai. Tuo pat metu, auganti imigracija bei teigiamas migracijos balansas rodo, kad vis daugiau žmonių renkasi Lietuvą kaip vietą sugrįžti ir gyventi.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) ragina Lietuvą kasmet į darbo rinką įsileisti apie 20 tūkst. migrantų, kad būtų kompensuotas mažėjantis dirbančiųjų skaičius. Seimo narys Vytautas Sinica tokią rekomendaciją laiko nerealistiška ir pavojinga. Tuo metu Darbdavių konfederacijos prezidentė Aurelija Maldutytė sako, kad rekomendacijos yra teisingos ir pabrėžia, kad Lietuvai reikia aiškios migracijos politikos.

Vilniuje rusų kalbos daugėja – sudėtinga susikalbėti su pavežėjais, kavinėse, o mieste vis dažniau skamba rusiška muzika. Ar kažką galime dėl to daryti, ar turime susitaikyti? Apie tai, diskusijų festivalyje „Būtent!“, diskutavo politikas, nacionalinio saugumo ekspertas Laurynas Kasčiūnas, Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė, „Layher Baltic“ direktorius Viktoras Voroncovas ir Seimo narys, Socialdemokratas Ruslanas Baranovas.

Rygos valdžia ėmėsi griežtų veiksmų prieš mieste gyvenančius nelegalius imigrantus – davė jiems mėnesį laiko išvykti iš miesto ir pagrasino, kad po to policija pradės reidus ir gaudys tuos, kurie Latvijos sostinėje gyvena nelegaliai. Tokių veiksmų Rygos valdžia ėmėsi pradėjus daugėti nelegalių migrantų.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.  Latvijai pradėjus kovą su integruotis nenorinčiais rusakalbiais, naujoji Rygos miesto valdžia užsimojo atidaryti dar vieną kovos frontą.

Europos Sąjungos (ES) finansuojamo įtakingo patariamojo organo migracijos klausimais vadovas paragino bloką plėsti asmenų, kurių prieglobsčio prašymai buvo atmesti, išsiuntimą pagal naują migracijos paktą ir ėmesi ginti savo organizaciją dėl su žmogaus teisėmis susijusių klausimų. Tarptautinio migracijos politikos vystymo centro (angl.

 Lietuvos pasienyje su Baltarusija per pastarąją parą buvo apgręžti 16 neteisėtų migrantų, antradienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Latvijos pasienyje pirmadienį apgręžti 52 migrantai, tuo metu Lenkijos pareigūnai sekmadienį neįleido 57 neteisėtai į šalį norėjusių patekti asmenų. Šiemet į Lietuvą iš viso neįleista beveik 950 neteisėtų migrantų. Pernai 1002 kartus mėginta neleistinose vietose patekti į šalį iš Baltarusijos.

Lenkija antradienį pranešė, kad nuo liepos 7 dienos laikinai vykdys patikrinimus prie sienų su Vokietija ir Lietuva, kad sustabdytų nelegalią imigraciją.  Tai jautri tema jos santykiuose su Berlynu.  „Manome, kad laikinas kontrolės atnaujinimas Lenkijos ir Vokietijos pasienyje yra būtinas siekiant apriboti ir iki minimumo sumažinti nekontroliuojamus migrantų srautus (...) pirmyn ir atgal“, – vyriausybės posėdyje sakė Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas.

 Vidaus reikalų ministro Vladislavo Kondratovičiaus pavedimu, siekiant sustiprinti kovą su neteisėta migracija iš Baltarusijos pusė, į Latviją šios šalies prašymu siunčiami Lietuvos policijos ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnai. Kaip pranešė Vidaus reikalų ministerija (VRM), šiuo metu Latvijoje tarnybą jau pradėjo 8 mūsų šalies policijos pareigūnai. Artimiausiu metu Latvijos sienos apsaugos tarnybai pradės talkinti ir Lietuvos pasieniečiai.

Baigiantis dabartinės Migracijos departamento direktorės Evelinos Gudzinskaitės kadencijai, Vidaus reikalų ministerija (VRM) skelbia naujojo departamento vadovo konkursą.

Europos Sąjungoje (ES) per pirmuosius keturis metų mėnesius registruota gerokai mažiau neteisėto sienos kirtimo atvejų, lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu. Bendras jų skaičius sumažėjo beveik 30 proc. iki 47 000, rodo naujausi ES sienų apsaugos agentūros „Frontex“ duomenys. Didžiausias neteisėtos migracijos sumažėjimas fiksuotas Vakarų Balkanų maršrute, kur suskaičiuota apie 3 100 žmonių, ir tai yra 58 proc. mažiau.

Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen penktadienį paragino Bendrijos valstybes nares migracijos problemą spręsti kartu. Taip ji pareiškė priimdama naująjį Vokietijos kanclerį Friedrichą Merzą, kurio vyriausybė pradėjo apgręžinėti prieglobsčio prašytojus prie savo sienų. „Migracija yra bendras Europos iššūkis, kuriam reikia bendro europinio sprendimo“, – spaudos konferencijoje kartu su Vokietijos kancleriu sakė EK pirmininkė.

Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus socialiniame tinkle „Facebook“ dalijasi svarbia informacija apie pavasarinę varlių migraciją. Muziejus pabrėžia, kad šiuo metų laiku varliagyviai traukia į nerštavietes, įveikdami įvairias kliūtis ir susidurdami su pavojais. Pateikiami būdai, kaip žmonės gali padėti šioms jautrioms gamtos būtybėms saugiai pasiekti savo tikslą.

 Vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius sako, kad šiuo metu rengiamas migracijos paketas, kuriame svarstoma pagal Lenkijos ir Suomijos pavyzdžius numatyti galimybę uždaryti Lietuvos sieną prieglobsčio prašytojams.  „Dabar ruošiamas labai didelis migracijos paketas, kuriame galėtų atsirasti tam tikri pokyčiai dėl, tarkime, galimo sienos uždarymo, kaip šiandien tai taiko Suomija arba Lenkija.

Visai neseniai pasklido tragiška naujiena, kad Vokietijos mieste Miunchene imigrantas iš Afganistano rėžėsi automobiliu į žmones, 28 asmenys nukentėjo. Toks incidentas Vokietijoje jau ne pirmas. Tiesa, Lietuvoje daugėjant imigrantams iš Vidurinės Azijos bei kitų šalių, taip pat kyla klausimų dėl jų patikimumo.

Skelbiama, kad per praėjusius metus užsieniečių Lietuvoje sumažėjo 3 tūkstančiais, tačiau darbdaviai darbuotojų ieško vis tolimesniuose kraštuose. Kol į Lietuvą atvyksta migrantai net iš Filipinų ir Vietnamo, Migracijos departamento direktorė tvirtina, kad Baltarusijos piliečių Lietuvoje mažėja. Migracijos departamentas paskelbė, kad šiuo metu užsieniečiai iš viso sudaro 7,52 proc. visų Lietuvos gyventojų. Per praėjusius metus užsieniečių Lietuvoje sumažėjo 3 tūkstančiais.

Vokietijos parlamentarai penktadienį pradėjo diskusijas dėl prieštaringai vertinamo griežtų imigracijos priemonių paketo, kurį pateikė konservatyvioji opozicija ir kurį remia kraštutinių dešiniųjų partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD). Įstatymo projektas Bundestagui pateiktas po to, kai trečiadienį įstatymų leidėjai, padedant AfD, priėmė konservatyviojo CDU/CSU bloko rezoliuciją dėl imigracijos taisyklių sugriežtinimo. Kitos partijos pasmerkė tokį ilgamečio tabu sulaužymą.

Keliančiais grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai praėjusiais metais pripažinti 598 Baltarusijos ir 125 Rusijos piliečiai, trečiadienį pranešė Migracijos departamentas. Pasak pranešimo, keliančiais grėsmę užsieniečiai pripažinti įvertinus surinktą viešą ir neviešą informaciją bei duomenis, gautus iš Valstybės saugumo departamento. Visiems šiems užsieniečiams yra uždrausta atvykti į Lietuvą.

Pastebima, kad gyventi į Lietuvą vis sugrįžta daugiau lietuvių emigrantų iš įvairių užsienio šalių. Priežasčių yra apstu, kodėl žmonės nusprendžia grįžti, tačiau yra ir paaiškinimų, kodėl lietuviai apskritai nusprendžia išvykti ilgam į užsienį gyventi ir užsidirbti.

Rinkimus laimėjęs Donaldas Trumpas savo kampaniją grindė aštria prieš migrantus nukreipta retorika. Daugelis Europos politinių partijų taip pat spekuliuoja neigiamu požiūriu į migrantus, nes ši retorika pastaraisiais metais vis labiau populiarėja. Vis dėlto, Vakarų šalių ekonomikai dabar migrantai reikalingi kaip oras. „The Insider“ rašoma, jog senėjančiose šalyse migrantai palaiko darbingų gyventojų procentą, užtikrina BVP augimą ir mažina infliaciją.

Daugėjant lietuvių, manančių, kad imigrantai atima jų darbo vietas, ekspertai tai sieja su augančiais migracijos srautais į šalį, politikų retorika ir migrantų nušvietimu viešojoje erdvėje. Visgi, anot BNS kalbintų ekspertų, dažnai visuomenėje tvyrančios baimės būna nepagrįstos, o Lietuvos migracijos politika duoda teigiamą poveikį šalies darbo rinkai. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos užsakymu atlikta apklausa rodo, kad 44 proc.

Beveik 2 500 migrantų nuo birželio mėnesio sėkmingai pateikė prašymus atvykti į Vokietiją ir susirasti darbą pagal naują koalicinės vyriausybės sukurtą „galimybių kortelės“ sistemą, rodo ketvirtadienį paskelbti oficialūs duomenys. Nuo birželio mėnesio, kai įsigaliojo ši priemonė, leidžianti kvalifikuotiems darbuotojams atvykti į šalį ieškoti darbo, Vidaus reikalų ministerija registravo beveik 550 sėkmingų prašymų per mėnesį.

Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas stojo ginti planuojamos griežtos savo šalies pozicijos prieš migrantus pasienyje su Baltarusija. Pabėgėliai prie rytinės Lenkijos sienos neatsiranda spontaniškai ir atsitiktinai, lenkų dienraščiui „Gazeta Wyborcza“ pareiškė D. Tuskas.

Plačiai atvėrusi duris nuo Lukašenkos režimo bėgusiems baltarusiams dabar Lietuva tūkstančius jų veja lauk, nes jie kelia grėsmę valstybės saugumui. Vien pernai apie pusantro tūkstančio Lietuvoje priglaustų Baltarusijos piliečių VSD pripažino keliančiais grėsmę. Kai kurie apkaltintieji žūtbūt stengiasi likti Lietuvoje, teisiasi, dalį jų tarnybos į Baltarusjią išgabeno prievarta. Vienas baltarusis, kurį tarnybos laiko grėsme valstybės saugumui, ėmė įrodinėti, kad yra nekaltas.

„Nacionalinio susivienijimo“ sąrašą į Seimo rinkimus vedantis Vytautas Sinica griežtai laikosi nuomonės, kad migraciją Lietuvoje reikia stabdyti, nes dėl didelių srautų atvykėlių iš posovietinių Azijos šalių Lietuva praranda savo lietuviškumą.  Apie tai, kodėl laikosi tokios nuostatos, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ atsakė „Nacionalinio susivienijimo“ lyderis V. Sinica.

Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas antradienį paskyrė buvusią migracijos ministrę Marię Malmer Stenergard naująja šalies užsienio reikalų ministre, praėjus savaitei po netikėto jos pirmtako atsistatydinimo. 43-jų M. M. Stenergard neturi tarptautinės diplomatijos patirties, tačiau atliko svarbų vaidmenį derybose dėl Europos Sąjungos (ES) migracijos reformos 2023-ųjų birželį, Švedijai rotacijos tvarka pirmininkaujant blokui.

Šiandien Vakarų Europa susiduria su aktyvia nelegalia migracija iš Afrikos, Artimųjų Rytų bei Azijos šalių. Nuo 2021 m. su migrantų antplūdžiu per Baltarusiją kovoja ir Baltijos šalys. Tarp jų ir Lietuva.  Pavasarį patvirtintas ES migracijos ir prieglobsčio paktas nurodo, kad nuo šiol šalys galės rinktis: priimti avykstančius migrantus, ar ne. Visgi nusprendus nelegalų į šalį neįsileisti, valstybės privalės susimokėti baudą, kuri gali siekti daugiau nei 3 mln. eurų.

Latvija prašo Lietuvos atsiųsti 10–15 pasieniečių padėti kovoti su neteisėta migracija pasienyje su Baltarusija. „Latvija paprašė 10–15 pareigūnų. Šitas skaičius ir svarstomas. Šiuo metu žiūrima kas galėtų važiuoti“, – pirmadienį BNS sakė Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovė Lina Laurinaitytė. Anot jos, padėti Latvijai didžiąja dalimi būtų skiriami Lietuvos pasieniečiai, tarnaujantys pasienyje Rusija.

Praėjusią parą Baltarusijos pasienyje apgręžus daugiausia šiemet – 40 – nelegalių migrantų, Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) teigia, kad pastaruoju metu stebimas antrinės migracijos augimas, kai Vakarus iš Baltarusijos bandoma pasiekti per Latviją. „Paskutinėmis savaitėmis pradedame stebėti tendenciją, kad daugėja antrinės migracijos.

Daliai politikų nerimaujant, kad po antrąkart nepavykusio referendumo dėl pilietybės išsaugojimo užsienyje gyvenantys lietuviai pradės masiškai atsisakyti Lietuvos pilietybės, Migracijos departamentas nurodo, kad lietuviško paso, įgijęs kitos šalies pilietybę, neteko vienas gyventojas. Dar vienas pilietis lietuviškos pilietybės atsisakė pats.

Gyventojų apklausa parodė, kad maždaug po trečdalį gyventojų palaiko abi Europos Sąjungos (ES) Migracijos pakto alternatyvas – migrantų priėmimą į šalį ir apie 3 mln. eurų solidarumo įnašo mokėjimą, pirmadienį paskelbė LRT. ES taryba gegužę patvirtino Migracijos ir prieglobsčio paktą, pagal kurį Lietuva ir kitos valstybės narės kasmet turėtų priimti apie 158 į ES patekusius migrantus arba sumokėti 3,16 mln. eurų. Kaip skelbia LRT, „Baltijos tyrimų“ atlikta apklausa rodo, jog 39 proc.

Pirmąjį šių metų ketvirtį (sausį–kovą) dėl neteisėtos antrinės migracijos iš Latvijos Lietuvoje buvo sulaikyta 70 užsieniečių, iš kurių 38 buvo pasišalinę iš Latvijos užsieniečių apgyvendinimo vietų. Tuo metu balandžio pradžioje Kalvarijos savivaldybėje buvo sulaikyta 14 migrantų grupė – du Latvijos piliečiai, įtariama, už atlygį į Vakarų Europą neteisėtai gabeno Indijos ir Nepalo piliečius. Užsieniečiai, pirminiais duomenimis, į Latviją pateko neteisėtai kirtę sieną iš Baltarusijos.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tikina nesuprantanti dalies politikų argumentų, kodėl siekiant įgyvendinti naują europinės migracijos solidarumo politiką Lietuvai geriau kasmet mokėti maždaug 3 mln. eurų įnašą nei priimti numatytą 158 užsieniečių kvotą. „Manyčiau, tas solidarumo principą veikia į abi puses.

Lietuva neturėtų priimti 158 šaliai pagal Europos Sąjungos (ES) migracijos reformą priskirtų migrantų, o vietoje to – sumokėti 3,16 mln. eurų, sako prezidento patarėja. „Migracijos skaičiaus didėjimas tikrai nėra Lietuvos siekiamybė ypač dabartiniam laikotarpiui, todėl prezidentui labiau priimtinas finansinis sprendimas“, – antradienį Žinių radijui sakė prezidento vyriausioji patarėja ekonomikos ir socialinės politikos klausimais Irena Segalovičienė.

Priėmus naujus europinius sprendimus dėl migrantų politikos, Lietuva dar nėra apsisprendusi, ar kasmet priims numatytą kvotą užsieniečių, ar mokės kelis milijonus eurų paramos fondui, sako vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius. Pasak jo, net ir įsigaliojus teisės aktui, valstybės narės turės dar 2 metus sprendimo priėmimui. Kaip buvo skelbta anksčiau, Europos Parlamentas (EP) trečiadienį patvirtino griežtesnes migracijos ir prieglobsčio Europos Sąjungoje (ES) taisykles.

Baltarusijos kalėjime mirė 70-metis lietuvis, kurį Lukašenkos režimas sulaikė pasienyje paskutinę praėjusių metų dieną. Lietuvos diplomatams režimas neleido su lietuviu susitikti, slėpė detales apie jo sveikatą ir sulaikymą. O štai Lietuvoje, kovo 11-ąją įsigaliojus draudimui važiuoti automobiliais su rusiškais registracijos numeriais, muitinės pareigūnai jau sulaikė pirmąjį tokį automobilį. Tiesa, juo važiavo ne rusas, o Moldovos pilietis mašiną gabeno į Baltarusiją.

Skaičiuojama, kad Lietuvoje šiuo metu gyvena 227 tūkst. užsieniečių, tai yra 8,1 proc. visų šalies gyventojų. Auga dirbti atvykstančių užsieniečių skaičius – 114 tūkst. tokių asmenų. Vidaus reikalų ministerija siūlys griežtinti reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms.