migracija

Lietuvoje kyla nauja tema, dėl kurios piliečiai pasiruošę vėl pasipykti – migrantai. Sostinės centre šeštadienį susikirto dvi pusės. Vieni prabilo apie migracijos problemas, pasisakė už užsieniečių įdarbinimo kvotų mažinimą, o kiti teigė, kad imigracijos krizės Lietuvoje nėra, ir pasisakė prieš neapykantą. Protesto dalyvių nuotaikomis domėjosi laidos „Be Tabu“ komanda. Protesto dalyvių nuomonės išsiskyrė radikaliai.

Lietuvoje – pats rudeninės paukščių migracijos pikas, todėl Ventės rago ornitologijos stotyje verda tikras darbymetis. Ornitologai pastebi, kad šiemet fiksuojamas ypač didelis iš Sibiro skrendančių paukščių, mėgstančių riešutus, srautas. Spėjama, kad tolimuosiuose kraštuose šiųmečių riešutų derlius itin prastas, todėl sparnuočiai priversti ieškoti maisto pietuose. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Tinklus tikrinantis Ventės rago ornitologas Vytautas Eigirdas traukė didžiulį pulką zylių.

Lietuvoje gyvena šimtai tūkstančių užsieniečių, tačiau valstybės institucijos ne visais atvejais gali pateikti išsamius duomenis apie juos. Anksčiau naujienų portalui tv3.lt aiškinantis, kiek užsieniečiai sumoka mokesčių ir kiek gauna socialinių išmokų, paaiškėjo, kad bendro tokio duomenų pjūvio institucijos neturi.

Vilniuje šeštadienį vyko protestai dėl migracijos politikos. Į skirtingas barikadų puses susirinkę žmonės dalijosi kardinaliai skirtingomis nuomonėmis. Vieni teigė matantys visuomenėje stiprėjančią islamofobiją ir baimę, kuri, jų manymu, yra išnaudojama visuomenei kiršinti, o kiti kalbėjo apie tai, kad migracijos problemos, jų įsitikinimu, yra nutylimos. Primename, kad šiandien, spalio 3-iąją vyko net trys protestai dėl Lietuvos vykdomos migracijos politikos.

Vilniuje šeštadienį vyksta trys protesto akcijos dėl Lietuvos vykdomos migracijos politikos. Kviečiame stebėti protesto akcijas, vykstančias Vinco Kudirkos aikštėje:  ...

Šeštadienio vidurdienį Vilniaus centre rengiamasi netrukus prasidėsiantiems dviem mitingams, kurių dalyviai išsako skirtingas nuomones apie imigraciją. Du iš jų vyks tuo pat metu ir beveik toje pat vietoje. Nepaisant, jog kritikai nuogąstauja dėl priešingas nuomones turinčių jėgų susidūrimo, policija teigia esanti pasiruošusi incidentams ir viešosios tvarkos užtikrinimui. Protestuojančios jėgos Gedimino prospekte bus atitvertos specialiais atitvarais, jie jau pastatyti.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad įtampa migracijos klausimais didėja. Vis dėlto šalies vadovas pažymi, kad Lietuva visada buvo šalis, kurioje taikiai sugyveno įvairios religijos ir kultūros. „Na, kad įtampa nedidėja, tai būtų turbūt tiesiog naivu teigti. Taip, įtampa didėja. Tik klausimas, kas ta įtampa pasinaudojo: ar tikrai tie, kurie jaučia įtampą, ar tie, kurie stovi šalia ir mato, kad yra sauso šieno kupetėlė ir labai geras laikas uždegti degtuką ir į ją mesti.

Šeštadienį Vilniuje numatyti trys mitingai, susiję su migracijos problemomis Lietuvoje. Du skirtingo pobūdžio mitingai miesto centre vyks netoli vienas kito, tačiau policija sako esanti pasiruošusi incidentų užkardymui. Tiesa, vieno iš renginių organizatoriai teigia keičiantys mitingo vietą. Iš pradžių Vilniaus miesto savivaldybė renginius buvo suderinusi trijose skirtingose vietose – Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo, Vinco Kudirkos aikštėje ir jos prieigose.

Kauno teisėsaugos pareigūnai kol kas niekam nepareiškė įtarimų dėl incidento prie mečetės. „Ikiteisminis tyrimas yra pradėtas dėl kurstymo prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę ir trukdymo atlikti religines apeigas ar religines iškilmes. Šioje tyrimo stadijoje pranešimai apie įtarimą kol kas niekam nėra įteikti“, – Eltai antradienį teigė Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Kaune Agnė Pociūtė.

Pastarųjų savaičių įvykiai parodė, kad migracija Lietuvoje tapo visuomenę įelektrinančia tema, sako prezidento vyriausiasis patarėjas Vaidas Augustinavičius. Vis dėlto, anot jo, sprendžiant migracijos keliamus iššūkius turi būti užtikrinama religijų laisvė ir tolerancija. „Galbūt galvojom, kad tik Vakarų Europai tai yra toks didesnis iššūkis, bet vis dėlto tai yra tikrai visuomenę įelektrinanti tema ir Lietuvoje.

Saugumas, demografija ir migracija – temos, kurios šiuo metu kelia daugiausia klausimų tiek Lietuvoje, tiek Europoje. A. Veryga vertina griežtėjančią Europos migracijos politiką, Lietuvos pasirengimą naujoms grėsmėms, šeimos paketą ir R. Malinausko situaciją. Apie tai „Žinių radijo“ laidoje kalbėjo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas, Europos Parlamento narys Aurelijus Veryga. Esate Strasbūre.

Po incidentų prie Kauno mečetės kilo diskusijos apie migracijos politiką. Musulmonų bendruomenė prašo teritoriją prie Kauno mečetės aptverti tvora ir stiprinti jų pačių saugumą. Įrengtos vaizdo stebėjimo kameros. Naujienų portalas tv3.lt primena, kad po baikerių surengto protesto su kiaulės galva prie mečetės, vaizdo stebėjimo kamerų ir net tvorų pageidavo ir patys musulmonai. Susitikti su bendruomene atvykęs muftijus sako, nariai jaučiasi nesaugūs, ir pats esą sulaukė grasinimų.

Antradienį Seime vyko Liberalų sąjūdžio frakcijos susitikimas su migracijos departamento direktore Indre Gaspere, kurioje ji atsakinėdama į klausimus dalijosi, kad Lietuvoje užsieniečių skaičius ir toliau auga. Šiuo metu jų yra apie 222 tūkst., tačiau, Migracijos departamento duomenimis, augimo tempai yra gerokai mažesni nei ankstesniais metais. Tuo metu filosofas Kęstutis Girnius teigia, kad visuomenėje migracijos grėsmė yra labiau įsivaizduojama nei reali.

Lietuvos pasienyje su Baltarusija praėjusią parą apgręžti aštuoni neteisėti migrantai, sekmadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Latvijos pasieniečiai šeštadienį apgręžė 97 migrantą, o Lenkijos pasienyje penktadienį nefiksuota bandymų neteisėtai patekti į šalį. Šiemet į Lietuvą iš viso neįleista daugiau nei 1,2 tūkst. neteisėtų migrantų. Pernai daugiau kaip 1,6 tūkst.

Lietuvos ir užsienio žiniasklaidą sudrebino naujienos apie JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) direktoriaus Johno Ratcliffe vizitą Maskvoje. Viešojoje erdvėje sklando skirtingos versijos, kas buvo aptarta susitikimo metu. Geopolitikos ekspertai informaciją vertina atsargiai, o institucijos kalba, kad jei signalas apie Baltijos šalis buvo perduotas, svarbiausia stebėti Rusijos reakciją.

Paaiškėjus, kad pasieniečiai ne tik nuo visuomenės, bet ir nuo politikų nuslėpė informaciją apie nelegalų užpultus pareigūnus, kilo pasipiktinimas. Šalies vadovai pyksta, kad jiems apie tai nebuvo pranešta, o dalis visuomenės piktinasi, kad pareigūnai prieš nelegalus nepanaudojo tarnybinių ginklų. Pasieniečių profsąjungos pirmininkas sako, kad pareigūnai vengia naudoti ginklus, nes jau būta pavyzdžių, kai dėl to jie vėliau būna teisiami.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Argentinos prezidentas Javieras Milei pakomentavo naują krizę Europoje, kai į Ispanijos teritoriją pradėjo veržtis migrantai iš Maroko. Jo teigimu, pati Argentina neturi problemų dėl imigracijos, bet jeigu imigrantai „neprisitaiko prie kultūros, tai jau invazija“. Prezidentas pabrėžė skirtumą tarp tradicinės imigracijos, kuria remiasi šalies istorija, ir imigracijos srautų esant išvystytai socialinės paramos sistemai. „Jie (europiečiai, – red. past.

Antradienį ministras pirmininkas Mindaugas Sinkevičius teigė, kad šiuo metu rimtai svarstoma galimybė nepriimti į Lietuvą migrantų iš kitų Europos Sąjungos (ES) šalių ir susimokėti finansinį solidarumą įnašą. Ekonomistas Marius Dubnikovas tikina, kad tai –  labiau vertybinis, o ne ekonominis klausimas.

Neslūgstant migrantų bangai iš kaimyninės Latvijos, naujasis vidaus reikalų ministras prabilo apie galimybę pasienyje atkurti laikiną kontrolę. Kiek tikėtinas toks scenarijus ir kodėl idėja jau spėjo suabejoti premjeras? Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su vidaus reikalų ministru Martynu Katelynu. Latvijoje tebesitęsia migrantų krizė. Neseniai užsiminėte apie galimybę pasienyje su Latvija įvesti kontrolės punktus, tačiau premjeras tokiu sprendimu suabejojo.

Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, lyginant šių ir praėjusių metų sausį–birželį, antrinės migracijos iš Latvijos srautas išaugo keturiskart – nuo kiek daugiau nei 300 iki daugiau nei 1,2 tūkst. užsieniečių. Neslopstant antrinės nelegalios migracijos srautams iš Latvijos, paskirtasis vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas neatmeta galimybės atkurti laikiną pasienio kontrolę.

Narkotikais prekiavusiam lietuviui leista likti Didžiojoje Britanijoje, nes šioje šalyje jis susilaukė dukters, nors anksčiau jis teigė, kad „nenori turėti nieko bendro“ su tuo vaiku. Lietuvis laimėjo imigracijos bylą Britanijos prieglobsčio teisme, įrodęs, kad negali būti deportuotas dėl ryšių su savo dukra, skelbia šalies spauda. 26 metų lietuvis, kurio tapatybė neatskleidžiama, buvo nuteistas vienerių metų laisvės atėmimo bausme Jungtinėje Karalystėje už kanapių auginimą.

Vilniaus meras Valdas Benkunskas ketvirtadienį su laikinuoju vidaus reikalų ministru Vladislavu Kondratovičiumi aptars migracijos politiką bei civilinę saugą. Sostinės meras yra skelbęs savo inicijuotai peticijai dėl prievolės užsieniečiams mokėti lietuviškai surinkęs per 22,5 tūkst. žmonių parašų. Siūloma nustatyti, kad ne ES piliečiai, norintys Lietuvoje gyventi ilgiau nei trejus metus, turėtų mokėti lietuvių kalbą bent A2 lygiu.

Lietuvos pasienyje su Baltarusija praėjusią parą nefiksuota neteisėtų migrantų, pirmadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Jos duomenimis, Latvijos pasieniečiai sekmadienį apgręžė 30 migrantų, o Lenkijos pareigūnai šeštadienį bandymų neteisėtai kirsti sieną nefiksavo. Šiemet į Lietuvą iš viso neįleisti 811 neteisėtų migrantų. Pernai daugiau kaip 1,6 tūkst.

Lietuvos prezidentas kartu su dar 18 Europos Sąjungos (ES) valstybių lyderiais kreipėsi į Europos Vadovų Tarybos (EVT) ir Europos Komisijos (EK) pirmininkus su raginimu bendromis jėgomis užkirsti kelią žmonių kontrabandai ir instrumentalizuotai migracijai. „Itin svarbu, kad mes ir toliau kovotume su situacija, kai žmonių kontrabandininkai pelnosi turtus, o migracija yra instrumentalizuojama“, – rašoma bendrame pareiškime.

Penktadienį, birželio 12-ąją, įsigalioja esminė Europos migracijos taisyklių reforma, kuria siekiama sugriežtinti pasienio procedūras ir iš esmės pertvarkyti prieglobsčio suteikimo procesą. „Pirmą kartą turime išsamią europinę sistemą“, – pareiškė už migraciją atsakingas Europos Komisijos (EK) narys Magnusas Brunneris, teigdamas, kad ši reforma Europos Sąjungos (ES) valstybėms narėms suteiks didesnę atvykimų ir išvykimų kontrolę. Toliau apžvelgiami pagrindiniai pokyčiai.

Lietuva ir Kipras pasirašė dvišalį memorandumą dėl solidarumo mechanizmo įgyvendinimo į Lietuvą perkeliant 58 migrantus, o likusią įsipareigojimų dalį dengiant įnašu. Kaip penktadienį nurodė Migracijos departamentas, memorandumas tarp šios įstaigos bei Kipro Migracijos ir tarptautinės apsaugos ministerijos pasirašytas neformalaus Europos Sąjungos ministrų susitikimo metu.

 Vilniaus meras Valdas Benkunskas pirmadienį lankysis Vidaus reikalų ministerijoje (VRM), kur su šios vadovu Vladislavu Kondratovičiumi aptars migracijos politiką bei civilinę saugą. Praėjusios savaitės pradžioje sostinės meras skelbė savo inicijuotai peticijai dėl prievolės užsieniečiams mokėti lietuviškai surinkęs per 22,5 tūkst. žmonių parašų. Siūloma nustatyti, kad ne ES piliečiai, norintys Lietuvoje gyventi ilgiau nei trejus metus, turėtų mokėti lietuvių kalbą bent A2 lygiu.

Ispanija sparčiai artėja prie 50 milijonų gyventojų ribos, tačiau šalies infrastruktūra vis dar pritaikyta tik 40 milijonų žmonių, rašoma „El Pais“. Demografinis bumas, kurį skatina imigracija, ir kasmet šalyje apsilankantys beveik 100 milijonų turistų išryškina būtinybę didinti valstybės išlaidas įvairiuose sektoriuose, kad šalis galėtų tinkamai funkcionuoti. Remiantis 2025 metų surašymo duomenimis, Ispanijos gyventojų skaičius praėjusiais metais viršijo 49,1 milijono.

Dzūkijos–Suvalkijos saugomų teritorijų direkcija socialiniame tinkle „Facebook“ dalijasi svarbia žinia apie šiuo metu prasidėjusią balinių vėžlių migraciją. Specialistai primena, kad šie reti ir saugomi gyvūnai šiuo laikotarpiu migruoja ieškodami tinkamų vietų kiaušiniams dėti, todėl vis dažniau pastebimi šalia kelių ar juos kertantys. Direkcija atkreipia dėmesį, kad gyventojų, vairuotojų budrumas ir atsakingas elgesys gali padėti išsaugoti šią nykstančią rūšį.

Vilniaus valdžia ir konservatorių meras Valdas Benkunskas žada griežčiau imtis migracijos bei integracijos problemų, tačiau oponentai atkerta – tai gali būti ne realūs sprendimai, o priešrinkiminis spektaklis. Sostinėje daugėja klausimų dėl kalbos barjerų, saugumo ir atvykstančiųjų integracijos, bet kartu primenama, kad Lietuvai užsienio darbuotojų vis dar reikia.

Vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius teigia, jog migracijos politika yra griežtinama, tačiau valstybinės kalbos reikalavimai pirmiausia turėtų būti taikomi tiems užsieniečiams, kurie nuolat gyvena Lietuvoje ir tiesiogiai aptarnauja žmones. „Tų žmonių, kurie atvyksta dirbti, galbūt dažnai net ir Lietuvoje nebūna. Mes patikrinom vairuotojų tam tikras grupes, kad per metus tik devynias dienas būna Lietuvoje. Yra tokių atvejų, kad net per dvejus metus būna tik savaitę Lietuvoje.

Pirmadienį sostinės Katedros aikštėje pradėta pirmoji Vilniaus miesto mero Valdo Benkunsko inicijuota parašų rinkimo akcija, kuria, savivaldybės administracijos teigimu, siekiama paskatinti Lietuvos imigracijos politiką stiprinančius sprendimus.

Kitą pirmadienį dvi dienas planuojami didelės apimties Lietuvos migracijos informacinės sistemos MIGRIS atnaujinimo darbai. Kaip ketvirtadienį pranešė Migracijos departamentas, gegužės 4-5 dienomis galimi vetainės www.migracija.lt veiklos ir teikiamų paslaugų sutrikimai. Trikdžių įtaka Skelbiama, kad šie trikdžiai gali turėti įtakos tiek privačių asmenų, tiek ir verslo subjektų planams. Departamentas prašo klientų, esant galimybei, nesinaudoti svetainės www.migracija.

Europos Sąjungos (ES) policijos agentūra Europolas antradienį įsteigė naują centrą, skirtą stiprinti kovą su nusikalstamais tinklais, nelegaliai gabenančiais migrantus po Europą, daugiausia dėmesio skiriant skaitmeninei aplinkai, kurioje veikia gaujos. Europos kovos su neteisėtu migrantų gabenimu centras (ECAMS) sutelks dėmesį į tyrimus, pagrįstus duomenimis ir atvirųjų šaltinių žvalgyba, taip pat atliks finansinius tyrimus, sekdamas kontrabandininkų gaunamą neteisėtą pelną.

Aštrėjant padėčiai Artimuosiuose Rytuose, Italija ir Danija ragina ES rengtis migracijos krizei. „Negalime rizikuoti, kad pasikartotų pabėgėlių ir migracijos krizė, kokią ES patyrė 2015–2016 metais“, – laiške rašė Danijos ministrė pirmininke Mettė Frederiksen ir Italijos premjerė Georgia Meloni. Laiškas skirtas Europos Komisijai bei ES šalių lyderiams.

Gitanas Nausėda susirūpino per greitai augančiu užsieniečių skaičiumi Lietuvoje. Dėl to siūlo griežtinti ribojimus darbo migrantams iš trečiųjų šalių. Esą tokie užsieniečiai, įsidarbinę Lietuvoje, neturėtų keisti darbovietės, o po dviejų metų privalėtų bent pusmečiui išvykti iš Lietuvos.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.  Į Lietuvą indas Partha atvyko ne iš karto.

Prezidentas Gitanas Nausėda siūlo numatyti laikino darbo migrantų leidimų sistemą. Joje būtų nustatyta, jog Lietuvoje pas vieną darbdavį padirbę užsieniečiai po tam tikro laiko turėtų išvykti iš šalies. Šią iniciatyvą po trečiadienį Prezidentūroje vykusio susitikimo migracijos politikos klausimais pristatė prezidento vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis. „Prezidentas siūlo naują apykaitinės migracijos mechanizmą. Jį galima būtų pavadinti laikino darbo leidimų sistema.

Trečiadienį Prezidentūroje rengiamas susitikimas, skirtas su šalies migracijos politika susijusiems klausimams aptarti. Jo metu bus diskutuojama apie tai, kokiomis priemonėmis galėtų būti pasiektas tikslas užtikrinti gerai valdomą ir efektyvią migraciją.

JAV viceprezidentas JD Vance’as paaiškino, kodėl JAV aršiai kritikuoja Europą. Jo teigimu, masinė migracija iš trečiojo pasaulio šalių destabilizuoja šalis ir silpnina regioną, o tai nenaudinga ir Amerikai. „Jūs negalite išgyventi kaip tauta, jei vykdote trečiojo pasaulio masinę migraciją, kuri destabilizuoja jūsų šalį ir daro ją mažiau saugią. Jei Europa žlugs, tai bus blogai Amerikai.

Naujoji Migracijos departamento vadovė Indrė Gasperė sako, kad migracijos politika Lietuvoje turėtų būti griežtinama taip, kad į šalį atvykstantiems trečiųjų šalių piliečiams būtų užkirstas kelias piktnaudžiauti bei klastoti dokumentus. Jos teigimu, Lietuva nesiekia mažinti migrantų skaičiaus šalyje, tačiau norima užtikrinti geresnę imigracijos proceso kontrolę.

Migracijos departamentui vadovaus atvirą konkursą laimėjusi teisininkė Indrė Gasperė, ji šias pareigas ministro įsakymu pradės eiti nuo sausio 8-osios, trečiadienį pranešė Vidaus reikalų ministerija (VRM). Pasak vidaus reikalų ministro Vladislavo Kondratovičiaus, departamentui ir jos vadovei keliami tikslai užtikrinti efektyvų migracijos procesų valdymą, aukštą paslaugų kokybę, veiklos atsparumą krizėse, nuoseklų valstybės migracijos politikos įgyvendinimą.

Praėjusiais metais Lietuvos pasieniečiai fiksavo daugiau nei du kartus išaugusį antrinės neteisėtos migracijos iš Latvijos srautą, antradienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). 2025 metais buvo sulaikyti 1288 migrantai, kurie iš Baltarusijos neteisėtai pateko į Latviją ir vėliau per Lietuvą bei Lenkiją bandė pasiekti Vakarų Europą, dažniausiai – Vokietiją. 2024 metais buvo sulaikyta 540 tokių migrantų.

Žmonių gimstamumas Lietuvoje stipriai mažėja, o valstybė artėja prie demografinės krizės. Apie demografiją, migraciją ir išmokas bedarbiams „Žinių radijui“ komentavo „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis. Demografija yra labai skausminga tema. Kaip mūsų šalis atrodys po 50 metų? Kas liečia demografinę sistemą, tai norėčiau nuraminti. Gal tai ir skamba labai tragiškai, bet pažiūrėjus į visą pasaulį, mes niekuo neišsiskiriame. Gal mažoje valstybėje dinamika yra greitesnė.

Vilniuje vis dažniau galima girdėti rusų kalbos. Dažnai gyventojai nebegali tylėti ir piktinasi dėl jos įsigalėjimo. „Hanner" valdybos pirmininkas Arvydas Avulis teigia, kad nuolankiai žiūrėjome į atvykstančius iš Ukrainos. Pasak jo, tai reikėjo daryti, tačiau turime aiškiai pasakyti: jei norite pasilikti, privalote kalbėti lietuviškai. Jei per sunku mokytis kalbos, reikėtų ieškoti kitos šalies. Apie tai ir daug daugiau „Žinių radijas“ laidoje diskutuoja Arvydas Avulis.

Jau po pusės metų, ateinantį birželį, Lietuva privalės papildomai priimti 80 pabėgėlių iš trečiųjų šalių. Įsigaliosiant Migracijos paktui esame įsipareigoję Europai pagal nustatyta kvotą kitąmet priglausti 160 nelegalų. Tačiau mūsų politikai nutarė priimti pusę kvotos, o už likusią pusę susimokėti daugiau nei 1,5 milijono. Visgi Vidaus reikalų ministerija sako, kad tai dar ne galutinis skaičius.

Dešimtys tūkstančių Lietuvoje dirbančių migrantų iš Vidurio Azijos ar kitų šalių galės čia atsivežti ir savo šeimas, mat išpildė jau trijų metų darbo ir gyvenimo šalyje reikalavimą. Ką tai reiškia Lietuvai? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Seimo narys Vytautas Sinica ir „Diversity Development Group“ (DDG) tyrėjas Ivan Trunov. Gerbiamas Vytautai, Europa susiduria su migrantų antplūdžiu, kai kur formuojasi getai ir didėja nesaugumo jausmas.

Dešimtys tūkstančių Lietuvoje dirbančių migrantų iš Vidurio Azijos ar kitų šalių galės čia atsivežti ir savo šeimas, mat bus išpildę 3 metų darbo ir gyvenimo šalyje reikalavimą. Skaičiuojama, kad per metus šalyje gali atsirasti nuo 20 iki 60 tūkstančių naujų užsieniečių. Prieš tokią migraciją pasisakantis parlamentaras Vytautas Sinica Seime siūlo įstatymo pataisą, kuri šeimų susijungimą darbo migrantams iš egzotinių šalių draustų. Plačiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Lietuva įtraukta į Europos Sąjungos (ES) valstybių, patiriančių migracijos riziką, kategoriją, trečiadienį pranešė Vidaus reikalų ministerija (VRM). Institucijos teigimu, apie šį sprendimą nurodoma Europos Komisijos paskelbtoje metinėje migracijos ir prieglobsčio ataskaitoje bei valstybių narių patiriamos migracijos naštos vertinime.

Nuo pirmadienio Migracijos departamentas vėl pradeda teikti kurjerio paslaugą – Lietuvos piliečiai ir užsieniečiai galės gauti pagamintus dokumentus pasirinktu adresu visoje Lietuvoje. „Ši paslauga teikiama visuose Migracijos departamento klientų aptarnavimo skyriuose, kuomet Lietuvos pilietis asmens tapatybės kortelę ar pasą gauti pageidauja bendra tvarka, t.y., kai dokumentas pagaminimas per 30 dienų“, – teigiama išplatintame pranešime.