Užsieniečiai dėl leidimų laikinai gyventi kreipiasi per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (MIGRIS).
Klausimą, kas nutinka užsieniečiams, pasibaigus jų leidimų gyventi galiojimui, iškėlė ir į naujienų portalą tv3.lt kreipęsis verslininkas (vardas ir pavardė redakcijai žinomi).
„Niekas nežino, kur jie“, – tvirtino jis.
Migracijos departamentas tikina, kad dauguma dėl naujo leidimo nesikreipiančių užsieniečių iš Lietuvos išvyksta, o neteisėtai šalyje pasilikusių asmenų nustatoma tik labai retais atvejais.
Anksčiau naujienų portalui tv3.lt „Sodra“ nurodė, kad įmokų ir išmokų apskaitos pagal apdraustųjų pilietybę neveda, todėl tokio statistinio pjūvio neturi.
Į Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI) nukreipusi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) taip pat negalėjo pateikti bendro vaizdo. VMI nurodė, kad iš turimų duomenų tokios statistikos sudaryti negalima.
Tad šįkart naujienų portalas tv3.lt aiškinosi, kiek užsieniečių gauna leidimus laikinai gyventi, kiek jų vėliau kreipiasi dėl naujų ir kas nutinka tiems, kurie to nepadaro.
Dauguma nebesikreipusių dėl leidimo iš Lietuvos išvyksta
Migracijos departamento duomenimis, 2024 m. užsieniečiams iš viso buvo išduoti 67 369 leidimai laikinai gyventi Lietuvoje, 2025 m. – 67 558, o 2026 m. iki rugsėjo 1 d. – 38 345 leidimai.
Migracijos departamento paklausus, kokia dalis pirmą kartą leidimą gavusių užsieniečių vėliau kreipiasi dėl jo pakeitimo, institucija nurodė tokios statistikos nekaupianti.
„Tokios statistikos Migracijos departamentas nekaupia, kadangi pirmą kartą išduodami leidimai laikinai gyventi, priklausomai nuo jų pagrindo, gali galioti nuo 1 iki 3 metų.
Per tą laiką užsienietis gali pats savo valia nuspręsti išvykti iš Lietuvos anksčiau laiko arba nuspręsti pasikeisti leidimą laikinai gyventi kitu pagrindu, taigi norint gauti tikslesnę jūsų prašomą statistiką, reikėtų vos ne rankiniu būdu asmeniškai nagrinėti kiekvieno užsieniečio bylą“, – nurodo Migracijos departamentas.
Migracijos departamentas taip pat priduria, kad dauguma užsieniečių, kurie dėl naujo leidimo gyventi nesikreipia, iš Lietuvos išvyksta. Vieni grįžta į savo kilmės valstybę, kiti išvyksta į kitas Europos Sąjungos (ES) šalis.
Anot departamento, tik labai retais atvejais nustatoma, kad užsienietis liko Lietuvoje neturėdamas tam teisėto pagrindo.
Konkrečių duomenų, kiek tokių užsieniečių išvyksta, pakeičia savo buvimo Lietuvoje pagrindą ar lieka šalyje neteisėtai, departamentas nepateikė.
Po leidimo gyventi panaikinimo Migracijos departamentas, o tam tikrais atvejais – ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT), pirmiausia tikrina duomenų bazes ir aiškinasi, ar jose yra duomenų apie užsieniečio išvykimą iš Lietuvos bei Šengeno erdvės.
Jeigu tokių duomenų nėra, su užsieniečiu susisiekiama ir jo prašoma pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad jis išvyko.
Jei susisiekti nepavyksta, žmogaus ieškoma žinomose jo gyvenamosiose vietose. Informacijos taip pat gali būti prašoma iš buvusių užsieniečio darbdavių ar kitų fizinių bei juridinių asmenų, kuriems tarpininkaujant jis buvo gavęs leidimą laikinai gyventi.
Be to, Migracijos departamentas kartu su kitomis valstybės institucijomis – policija, VSAT, Valstybine darbo inspekcija ir kitomis įstaigomis – atlieka tiek planinius, tiek neplaninius tikslinius patikrinimus.
Jų metu pagal institucijų kompetenciją vertinama užsieniečio teisinė padėtis Lietuvoje ir jo buvimo šalyje aplinkybės.
Pavyzdžiui, gali būti tikrinama, ar užsieniečio sudaryta santuoka nėra fiktyvi. Tų pačių patikrinimų metu užsieniečius pagal savo kompetenciją tikrina ir kitos juose dalyvaujančios institucijos.
Užsieniečiai pagalbos dažniau ieško jau pakeitę darbą
Profesinių sąjungų praktikoje besibaigiantis leidimas gyventi kol kas nėra dažna tiesioginė užsieniečių kreipimosi priežastis.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos atstovė Birutė Daškevičienė pasakoja, kad gerokai dažniau pagalbos prireikia kilus problemoms darbo vietoje ar bandant atgauti darbuotojui priklausančius pinigus.
„Dažniausiai užsieniečiai į profesines sąjungas kreipiasi dėl pažeidžiamų teisių darbe: patiriamo mobingo, neišmokamo atlyginimo ar dienpinigių. Konkrečių prašymų padėti dėl pasibaigusio ar besibaigiančio leidimo gyventi iki šiol nesame gavę“, – aiškina B. Daškevičienė.
Pasak jos, profesinės sąjungos yra susidūrusios ir su konkrečiais atvejais, kai darbo santykiams pasibaigus užsieniečiams nepavyksta atgauti jiems priklausančių lėšų.
„Pirmuoju atveju įmonė nepateikė duomenų Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI), todėl užsienietis negali atsiimti priklausančios GPM permokos. Antruoju – užsienietis turi galiojantį Darbo ginčų komisijos sprendimą dėl neišmokėto atlyginimo priteisimo, tačiau antstoliams nepavyksta šių lėšų išieškoti“, – konkrečius atvejus apibūdina B. Daškevičienė.
Vis dėlto dėl pažeistų teisių darbuotojai ne visada kreipiasi dar dirbdami probleminėje darbovietėje. B. Daškevičienė aiškina, kad profesinių sąjungų patirtis rodo kitokią tendenciją.
„Pastebime, kad užsieniečiai dėl pažeistų darbo teisių dažniausiai kreipiasi jau nutraukę darbo santykius su darbdaviu ir įsidarbinę kitoje įmonėje“, – sako ji.
Papildomų sunkumų užsieniečiams kyla ir tvarkant migracijos dokumentus. Nors leidimų pratęsimu paprastai pradedama rūpintis iš anksto, savarankiškai naudotis elektroninėmis paslaugomis ir suprasti visus keliamus reikalavimus darbuotojams ne visuomet paprasta.
„Užsieniečiams dažnai kyla sunkumų naudojantis Migracijos departamento elektroninėmis paslaugomis. Jie ne visada žino, kaip prisijungti per elektroninę bankininkystę, nesupranta, kokius reikalavimus turi įvykdyti ir kokius dokumentus pateikti.
Dėl informacijos ir praktinės pagalbos trūkumo dokumentų tvarkymas jiems tampa sudėtingas“, – aiškina B. Daškevičienė.
Šiuo metu, anot pašnekovės, praktinė atsakomybė padėti darbuotojui susitvarkyti reikalingus dokumentus daugiausia tenka darbdaviams. Tačiau prie šio proceso, jos vertinimu, aktyviau galėtų prisidėti ir kitos institucijos bei profesinės sąjungos.
„Savarankiškai susitvarkyti visus dokumentus užsieniečiams dažnai yra pernelyg sudėtinga, todėl reikėtų daugiau praktinės pagalbos ir aiškesnės informacijos. Galbūt tokią pagalbą galėtų aktyviau teikti ir Migracijos departamentas“, – sako ji.
Pasak B. Daškevičienės, daugiau pagalbos galėtų suteikti ir profesinės sąjungos, tačiau tam pirmiausia reikėtų į jas įtraukti daugiau Lietuvoje dirbančių užsieniečių. Jų įtraukimą apsunkina ne tik informacijos stoka, bet ir kalbos barjeras bei laikinas dalies darbuotojų užimtumas.
„Jei užsieniečiai būtų profesinių sąjungų nariai, jų atstovai galėtų padėti darbuotojams ne tik ginti savo darbo teises, bet ir spręsti su dokumentų tvarkymu susijusius klausimus“, – pažymi B. Daškevičienė.
Anksčiau aiškinosi, kiek užsieniečiai sumoka valstybei
Ankstesniame naujienų portalo tv3.lt straipsnyje paaiškėjo, kad bendros užsieniečių sumokamų mokesčių ir gaunamų išmokų statistikos institucijos neturi. Vis dėlto atskirų duomenų apie jų ekonominį indėlį yra.
Pavyzdžiui, VMI duomenimis, užsieniečių darbo pajamos 2023 m. siekė 2,8 mlrd. eurų. SADM anksčiau taip pat skelbė, kad nuo karo Ukrainoje pradžios iki 2024 m. rugpjūčio Lietuvoje dirbę Ukrainos karo pabėgėliai į šalies biudžetą sumokėjo 205 mln. eurų.
Valstybės turimų duomenų trūkumą tuomet kritikavo ir profesinių sąjungų, verslo bei politikos atstovai. Jie atkreipė dėmesį, kad, užsieniečiams sudarant vis didesnę Lietuvos darbo rinkos dalį, išsamesni duomenys leistų tiksliau vertinti tiek jų ekonominį indėlį, tiek migracijos politikos poveikį.
Lietuvos verslo konfederacijos skaičiavimu, remiantis prielaida, kad Lietuvoje dirba apie 175 tūkst. užsieniečių ir jų atlyginimas siekia šalies darbo užmokesčio medianą, jų įmokos į „Sodros“ ir Privalomojo sveikatos draudimo fondų biudžetus galėtų siekti bent 879 mln. eurų per metus.
Tai buvo preliminarus skaičiavimas, o ne oficiali valstybės statistika.
Pašnekovai taip pat atkreipė dėmesį, kad didelė dalis Lietuvoje dirbančių užsieniečių yra darbingo amžiaus, todėl moka socialinio draudimo įmokas, tačiau dalimi socialinių garantijų, pavyzdžiui, senatvės pensijomis, Lietuvoje dar nesinaudoja.
Dalis užsieniečių po kelerių darbo metų iš Lietuvos apskritai išvyksta.
