Rusofašistams įsiveržus į Ukrainą, čia atsirado ir ukrainiečių, pabėgusių iš karo niokojamos šalies, kapų. Atsirado ir Rusijos piliečių, nuo Vladimiro Putino režimo dėl persekiojimo pasitraukusių į Lietuvą ir čia numirusių.
Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.
Karveliškių kapinėse, ant vadinamojo Našlaičių kalnelio – šurmulys. Apsiginklavusi grėbliais tvarkyti kapų stoja grupelė vilniečių. Tarp jų ir Renata, palinkusi prie kapavietės, kur ilsisi net ne vienas mirusysis.
Prisidėti prie vyksiančios akcijos paskatino asmeninės tragedijos
Prieš Vėlines tvarkyti niekieno nelankomus kapus moterį jau ne pirmus metus veja asmeninė tragedija.
„Prieš 3 metus laidojau ir savo sūnų. Jis čia kaimynas yra, ir sakau, visada reikia pasirūpinti savo kaimynais. Mano mama šaunuolė, vis lanko kaimynus. Paklausia, nes jau yra senyvo amžiaus. Tai nebūtina būti kraujo giminėmis, kad pasirūpintum šalia esančiais“, – pasakojo vilnietė Renata.
Vilnietė Liucija pirmą kartą dalyvavo našlaičių kapų tvarkymo akcijoje. Ir ją atvedė liūdna patirtis.
„Čia dėl to, kad prieš porą metų aš palaidojau savo dukrytę, ir man atrodo, o ir visiems sakau, kad ji čia veikia. Nes aš pradėjau labai melstis už ją“, – sakė vilnietė Liucija.
Besimelsdama ėmė Liucija globoti ir gyvus, ir mirusius benamius. Vadinamasis Našlaičių kalnelis, kur laidojami likimo nuskriausti, vieniši, neatpažinti, artimiesiems nereikalingi ar jų iš viso neturintys žmonės, skaičiuoja jau ne vieną dešimtmetį.
Idėjos garbingai palaidoti tokius mirusiuosius iniciatorius – Joanitų vienuolyno atstovas Vygandas Čeponis.
„Nes niekam nerūpėjo šitie dalykai. Jeigu ekskavatoriumi iškasdavo duobę ir užkasdavo – tai čia žmoniškai? Pradžioje buvo 150 žmonių, dabar – iki 80, 70“, – pasakojo V. Čeponis.
Daugėja užsieniečių kapaviečių
Ilsisi kapinėse ne tik mūsų tautiečiai, valstybė laidoja ir užsieniečius – po vieną per ketvirtį. Daugiau atsiranda ir ukrainiečių kapų.
„Kartais būna tokių situacijų, kad giminės irgi yra Lietuvoje, bet jie neturi finansinių galimybių palaidoti. Tai jie prašo, kad palaidotume čia, ir jie tuos kapus lanko. Yra ir kitų situacijų, kai giminių nėra Lietuvoje, o asmuo atvykęs iš Ukrainos“, – tikino „Laidojimo paslaugų centro“ direktoriaus pavaduotojas Stasys Guja.
Yra ir Rusijos piliečių, kurie negali grįžti į V. Putino režimo valdomą šalį. Mirę jie taip pat laidojami čia, už valdiškas lėšas.
Tradiciją uždegti žvakutę ant nepažįstamo žmogaus kapo lietuviai turėjo nuo seno. O tada, kai žvakutės dar nebuvo deginamos, žmonės rūpinosi ne tik savo giminės išėjusiaisiais, bet ir tais, kurie buvo visiškai nepažįstami.
„Dar neatsimename to dalyko, kurį išlaikę buvo mūsų senoliai: ateidami į kapines, jau prie pagrindinių vartų turime persižiegnoti ir sukalbėti „Amžiną atilsį“. Tai yra tas pats, kas ateitum į namus ir nepasakytum susirinkusiems gyviesiems „laba diena“ arba „labas vakaras“. O čia – visų mirusiųjų namai, visų mirusiųjų sambūris. Ir turi lėkti ne tik prie savo kapo tiesiai, bet ir visus prisiminti“, – pasakojo etnologė Gražina Kadžytė.
Jau po kelių dienų kapinėse sužibs ir daugiau žvakelių. Jas Našlaičių kalnelyje ant kapų degs mokiniai, taip pat prisimindami anapilin išėjusius, niekam nereikalingus žmones.
Daugiau sužinokite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
