Atsakymų į šiuos klausimus Prezidentūroje ieškojo susirinkę valdininkai. Nors 9 iš 10 šalies mokyklų jau riboja telefonų naudojimą, prezidentūra neatmeta galimybės įvesti vienodą tvarką visoje šalyje.
Tuo metu Europos Komisija siūlo uždrausti socialinius tinklus vaikams iki 13 metų. Tačiau tam reikėtų amžiaus tikrinimo sistemos, o ekonomikos ir inovacijų ministras mano, kad tam trukdys vaikų asmens duomenų apsauga.
Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.
Šiaulių rajono Sofijos ir Vladimiro Zubovų progimnazijoje jau 3 metus galioja draudimas naudotis mobiliaisiais telefonais. Mokyklos direktorė tikino, kad pokyčiai – akivaizdūs.
„Vaikai socialesni, labiau bendrauja tarpusavyje, vaizdai, kai sėdi per pertraukas su telefonais ant grindų, išnyko iš mūsų mokyklos kasdienio gyvenimo“, – pasakojo Sofijos ir Vladimiro Zubovų progimnazijos direktorė Daiva Jagminienė.
Svarsto visoms šalies mokykloms įvesti griežtą tvarką
Tačiau už mokyklos ribų ekranai ir socialiniai tinklai vaikams vis dar neatsiejama kasdienybės dalis.
„Kiekvieną dieną su draugais susirašinėju, susiskambinu, kviečiu į lauką“, – tikino moksleivis Ramis.
O kai kurie moksleiviai atskleidė, kad socialinių tinklų amžiaus ribojimus apeiti visai nesunku.
„Paspaudi, kad tau ten tam tikras metų skaičius, ir vis tiek praleidžia“, – sakė Ramis.
Pavasarį Seimas įpareigojo ugdymo įstaigas pačias nusistatyti taisykles dėl telefonų mokyklose. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, griežtus draudimus įvedė 91 proc. mokyklų, o 8 iš 10 telefonais naudotis neleidžia net per renginius ar išvykas.
Vis dėlto, kiek šie ribojimai veiksmingi, dar neaišku. Tad šiandien prezidentas Gitanas Nausėda sukvietė valdžios atstovus spręsti, kaip kovoti su vaikų priklausomybe nuo ekranų. Prezidentūra neatmeta, kad visoms šalies mokykloms gali būti nustatyta vienoda tvarka.
„Galimybė arba poreikis pereiti prie nacionalinio sprendimo vis dar išlieka, bet pirmiausia reikia turėti visą informaciją, kaip tos tvarkos, kurios patvirtintos mokyklose, veikia de facto. Matyt, pavasarį gali tekti grįžti prie šio klausimo“, – sakė vyriausiasis prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius.
Tačiau švietimo, mokslo ir sporto viceministras taip nemano.
„Teisinis reguliavimas šiuo metu veikia ir manome, kad yra pakankamas“, – tikino švietimo, mokslo ir sporto viceministras Jonas Petkevičius.
Kol vaikai valandų valandas naršo socialiniuose tinkluose, internete tyko ir kur kas rimtesni pavojai. Ryšių reguliavimo tarnyba per 9 šių metų mėnesius sulaukė daugiau kaip 2 700 pranešimų – beveik penktadaliu daugiau nei pernai. Ypač daugėja pranešimų apie patyčias.
„Labai didelį akcentą skiriame neapykantos kalbai internete ir matome, kad skaičius auga“, – kalbėjo Skaitmeninės erdvės priežiūros grupės ekspertė Justina Paulauskaitė.
Įspėjo apie internete tykojančius pavojus
Tačiau vaikai internete tampa ir nusikaltėlių taikiniais. Socialiniuose tinkluose nepilnamečiai viliojami greitu uždarbiu ir įtraukiami į nusikalstamas veikas.
„Perduoti siuntas, perduoti narkotines medžiagas, dalyvauti sukčiavimo schemose. Viskas prasideda itin nekaltai – tai yra paprasta žinutė ir pasiūlymai greitai užsidirbti. Ir vaikai ne visada supranta, į ką jie veliasi“, – pasakojo vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas.
Policija jau parengė prevencijos planą, kuriame numatytos priemonės prieš vaikų seksualinį išnaudojimą ir verbavimą internete. O štai Teisingumo ministerija siūlo daugiau atsakomybės už vaikų saugumą perkelti interneto platformoms. Tačiau diskusijų kilo ir dėl pačių nepilnamečių atsakomybės.
Rugsėjį Europos Komisija pateikė Vaikų aktą. Jame numatyta, jog socialiniais tinklais negalėtų naudotis vaikai iki 13 metų. 13–14 metų paaugliams reikėtų tėvų prižiūrimos paskyros, o nuo 15 metų ją būtų galima valdyti savarankiškai. Amžių tikrintų speciali sistema, kuriai gali prireikti asmens dokumento.
„Vienais atvejais prašoma pateikti tam tikrus asmens duomenis, griežtesniais – netgi ir asmens dokumento kopiją, kas nėra iki galo priimtina. Paso kopijos ir veido vengtumėme, nes kalbame apie vaikų apsaugą internete, tad čia duomenų neturėtų būti jokių“, – sakė ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas.
Pristatytam naujam Vaikų aktui Europos Komisija pasiūlymų laukia iki 2026 m. gruodžio – jis dar nėra priimtas ir įsigaliojęs.
Daugiau sužinokite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
