Kiek prie šių riaušių kurstymo prisidėję rusai ir į ką gali šie neramumai pavirsti, TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su filosofijos profesoriumi Gintautu Mažeikiu.
Jau kurį laiką Prancūzijoje kunkuliuoja protestai. Iš pradžių jie buvo taikūs, prieš tam tikras socialines problemas, o dabar matome riaušes, išpuolius. Ar šie protestai – vis dar kova prieš socialines problemas?
Pirmiausia reikia atskirti protestus Albanijoje ir Serbijoje nuo to, kas vyksta Prancūzijoje, Italijoje, Austrijoje ir kai kuriose kitose šalyse.
Kalbant apie Albaniją, ten pirmiausia prasidėjo studentiški protestai, nukreipti prieš vyriausybės korupciją ir Donaldo Trumpo aplinkos bandymą įsigyti nekilnojamąjį turtą saugomose teritorijose. Albanijoje protestai prasidėjo prieš korupciją, o vėliau prisijungė studentai su reikalavimais dėl prastos mokymo kokybės, mažų dėstytojų bei mokytojų atlyginimų. Albanijoje protestai nėra susiję su migracija ar konfliktu su antros bei trečios kartos migrantais.
O Prancūzijoje nėra didelės diskusijos dėl vyriausybės korupcijos ar bendradarbiavimo su D. Trumpo aplinka. Užtat yra didelis konfliktas dėl paslaugų teikimo antros ir trečios kartos migrantams Paryžiaus priemiesčiuose mokslo srityje, jų galimybių mokytis, siekti karjeros, būti universitetuose bei prastų mokytojų. Vėliau prisijungė platesnės grupės su socialiniais ir ekonominiais reikalavimais, ultrakairieji, o dar vėliau – labai destruktyvios politinės grupės bei tiesiog kriminalinis elementas.
Susidarė sprogstamas mišinys, kurio nesugebėjo sustabdyti policija, perlenkusi lazdą represinėmis priemonėmis. Tai labai naudinga Prancūzijos ultradešiniesiems (Marine Le Pen) bei Vokietijos AfD – atvirai prorusiškoms grupuotėms. Matome didžiulį įvairių veiksnių mišinį ir vyriausybės negebėjimą susitvarkyti su problema, kuri plinta po Europą.
Protestai – viena iš Rusijos hibridinių grėsmių?
Ar protestus, virtusius smurtiniais susirėmimais, galėjo padėti organizuoti jėgos iš Rusijos?
Nėra akivaizdžių įrodymų. Yra kalbų apie tai, kad Rusija norėtų per savo internetinius botus paveikti Prancūzijos, Vokietijos ar Italijos visuomenes išeiti į gatves. Gali būti, kad vienas ar kitas asmuo yra finansuojamas, bet tikrai negali būti taip, kad 700–800 tūkstančių žmonių išėjo į gatves, nes juos papirko rusai.
Čia veikia įvairūs veiksniai, pirmiausia – Europos kairiųjų bei ultradešiniųjų solidarumas. Jie daugiau veikia vieni kitus. Labiau tikėtina, kad prancūzai uždega ugnį Italijoje, negu kad Rusija tiesiogiai paskatino daužyti parduotuves Milane.
Į ką tai gali pavirsti?
Albanijoje ar Serbijoje protestai gali paskatinti demokratinius procesus. Prancūzijoje pradžioje tai irgi gali paskatinti demokratizacijos procesus bei socialines garantijas migrantų priemiesčiuose.
Bet smurtas, parduotuvių plėšimas ir atakos prieš asmenis neabejotinai paskatins posūkį link kraštutinės dešinės. Tai sukels grėsmę visai Europos Sąjungai, nes Marine Le Pen ir AfD sekėjai yra linkę bendradarbiauti su Rusija, silpninti ES, atsisakyti vienijimosi procesų ir skaidyti Sąjungą iki subyrėjimo. Tai bus didelis politinis iššūkis ir labai bloga naujiena Ukrainai bei Baltijos šalims.
Visą pokalbį išgirskite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
Tekstą parengė tv3.lt praktikantė Aira Švagždytė.
Išsigimus ukraina ką jau užėmė Baltijos šalis.Tegul jie ten visi nustimpa su žydu o mes turim savo gyvenimus.
