Verta žinoti

Rudenį sodininkai ne tik skaičiuoja per vasarą užderėjusį derlių, bet taip pat suka galvas, kaip tinkamai paruošti savo augalus šaltesniam metų laikui. Pasak naujienų portalo tv3.lt tinklalaidėje viešėjusio želdinimo specialisto, Vilniaus kolegijos lektoriaus ir „VikoFlora“ vadovo Tomas Čižoko, rudens darbai yra ne mažiau svarbūs nei pavasariniai. „Numeris vienas darbas, tai pirmiausia, kaip sakau, yra susitvarkyti. Šiltuoju metų laiku augalai auginasi masę, žiedus, vaisius.

Prasidėjus rugsėjui ir mokiniams išėjus į mokyklas, nedaug kas susimąsto, kiek iš tikrųjų kainuoja vaiką išleisti į mokyklą. Specialistai apskaičiavo, kad prieš naujų mokslo metų pradžią mokykliniai reikmenys gali kainuoti nuo 400 iki 1000 eurų. Tačiau ne visi gali išleisti tokias sumas, o vaikai lankyti mokyklą privalo. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Verta žinoti“ – pokalbis su „Swedbank“ Finansų instituto vadove Jūrate Cvilikiene apie tai, kokią paramą gali gauti nepasiturinčios šeimos.

Daugelis lietuvių nori daryti gerus darbus, tačiau kai prireikia rinktis, kam padėti, gyventojų žvilgsniai dažniausiai krypsta ne į vienišus senolius ar sunkumuose esančius vaikus, o į keturkojus. Naujausios apklausos rodo, kad gyvūnų prieglaudos išlieka populiariausia savanorystės vieta šalyje. Laidoje „Verta žinoti“ savanorystės platformos „Sava“ vadovė ir bendraįkūrėja Kristina Balčiauskaitė atskleidė, kodėl gyventojams lengviau suteikti pagalbos ranką gyvūnams.

Prasidėjęs rugsėjis, o kartu su juo ir nauji mokslo metai sukėlė iššūkių ne tik spūsčių perpildytose gatvėse, bet taip pat prisidėjo prie nemenko galvos skausmo tuštėjant piniginėms. Ekonomistai skaičiuoja, kad šiemet suruošti pirmoką į mokyklą kainavo kone daugiau, nei dovanojama artimiausių vestuvėse.

Lietuvos „Caritas“ padeda sunkiai besiverčiantiems ar vienišiems senjorams, benamiams ar į priklausomybes įnikusiems žmonėms. Visgi bėda, kaip kaip taisyklė, po vieną nevaikšto – jų užgriūna visa virtinė.  Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Verta žinoti“ viešėjusi Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ direktorė Aurelija Kairienė pastebi, kad pagalbos vis dažniau ieško ne tik nuo priklausomybės narkotikams ar alkoholiui kenčiantys žmonės.

Kasdien tūkstančiai žmonių savo laiką ir energiją skiria kitiems nieko neprašydami atgal. Vis dėlto ribos tarp savanoriškos veiklos ir neapmokamo darbo kartais tampa labai slidžios, o kai kurių organizacijų elgesys kelia pagrįstų klausimų: ar savanoriai dažnai netampa pigia darbo jėga? TV3.lt laidoje „Verta žinoti“ savanorystės platformos „Sava“ vadovė ir bendraįkūrėja Kristina Balčiauskaitė paaiškino, kaip atskirti tikrąją savanorystę nuo neapmokamo darbo ir kokie ženklai išduoda, kad organiza...

Lietuvoje savanoriauja maždaug 14–15 proc. gyventojų, o pagal savanorystės aktyvumą šalis vis dar atsilieka nuo dalies Vakarų ir Šiaurės Europos valstybių. Norinčių prisidėti prie įvairių iniciatyvų netrūksta, vis dėlto dažniausiai žmonės renkasi vienkartinę savanorystę, o viena pagrindinių priežasčių, trukdančių įsitraukti ilgesniam laikui, išlieka laiko trūkumas. Savanorių aktyvumas Lietuvoje jau kurį laiką išlieka gana stabilus, tačiau situaciją trumpam pakeičia didelės krizės.

Pasaulyje liepsnojant kariniams konfliktams ir augant geopolitinei įtampai Užsienio reikalų ministerija nuolat atnaujina saugumo žemėlapį, tačiau ne visi Lietuvos piliečiai skuba įsiklausyti į pavojaus signalus.

Lietuvos „Caritas“ padeda sunkiai besiverčiantiems ar vienišiems senjorams, benamiams ar į priklausomybes įnikusiems žmonėms. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Verta žinoti“ viešėjusi Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ direktorė Aurelija Kairienė papasakojo, kokias paslaugas gali suteikti vienišiems senjorams.  Kad ir kaip paradoksalu, šiais komunikacijos ir socialinių tinklų laikais žmonės jaučiasi labai vieniši.

Miške išvydus gražuolį baravyką, daugelis lietuvių iškart siekia peilio, o kiti griežtai tikina, kad grybą būtina atsargiai išrauti, kad nepažeistumėte grybienos. Amžinas ginčas verda dešimtmečius, tačiau specialistė atskleidė tikrąją tiesą ir paaiškino, kokios kitos pražūtingos klaidos iš tiesų naikina mišką bei gadina jūsų laimikį.

Atostogos egzotiškose šalyse dažniausiai asocijuojasi su poilsiu, tačiau saugus kurortas akimirksniu gali virsti pavojinga krizės zona. Nuo netikėtai prasidėjusių karinių konfliktų Artimuosiuose Rytuose iki siaubiančių miškų gaisrų ar žemės drebėjimų Europoje – pavojaus akivaizdoje atsidūrę keliautojai dažnai pasimeta ir nežino, kur ieškoti pagalbos.

Netylant kalboms apie pensijų didinimą, ekonomistai konstatuoja, kad už Lietuvos senjorus Europos Sąjungoje yra skurdesni tik latviai. Visgi, kaip pastebi naujienų portalo tv3.lt laidoje „Verta žinoti“ viešėjusi Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ direktorė Audronė Kairienė, vargą patiria ne tik senoliai, benamiai ar į priklausomybes įnikę žmonės, o bėda, kaip taisyklė, po vieną nevaikšto – jų užgriūna visa virtinė.

Nors vasaros pabaiga ir artėjantis ruduo daugeliui lietuvių asocijuojasi su pilnais krepšiais miško gėrybių, šiemet grybautojai į namus neretai grįžta tuščiomis arba tik su keliomis voveraitėmis.

Atostogų metu daugelis keliautojų stengiasi parsivežti ne tik gerų įspūdžių, bet ir lauktuvių. Nors dažniausiai apsiribojama magnetais ar vietiniais skanėstais, kartais lagaminuose atsiduria pajūryje rasti akmenys, kriauklės ar egzotiniai augalai.

Įprastai pagrindinis grybavimo sezonas Lietuvoje siejamas su rugpjūčio viduriu ir rugsėju, vis dėlto pirmųjų valgomų grybų miškuose šiemet buvo galima rasti dar gegužę. Gausaus derliaus grybautojams kol kas tenka palaukti – miškuose trūksta drėgmės, baravykų nėra daug, o specialistai viliasi, kad tikrasis jų bumas prasidės kiek vėliau. Tam, kiek grybų užderės artimiausiomis savaitėmis, didelę įtaką turės orai. Vien trumpalaikio lietaus neužtenka.