Verta žinoti

Per pirmą pasimatymą, aišku, turi mokėti vyras! Įsitikinimas, kuris daugeliui moterų Lietuvoje vis dar yra natūralus ir sunkiai paneigtinas. Visgi, pasak naujienų portalo laidoje „Verta žinoti“ viešėjusios etiketo ekspertės Indrės Sapagovaitės-Briedelienės, kintančiame pasaulyje ne viskas taip akivaizdu, kaip galėtų atrodyti iš pirmo žvilgsnio.

Prieš vestuves galima imtis tam tikrų priemonių, siekiant apsaugoti savo turtą nuo būsimų sutuoktinio skolų. Viena iš pagrindinių priemonių yra sudaryti vedybinę sutartį, kurioje gali būti numatyta, kad tam tikras turtas ar turto dalis lieka išskirtinai jūsų nuosavybe.  Plačiau apie tai, kokiais būdais dar galima apsisaugoti nuo sutuoktinio skolų, portalo tv3.lt laidoje „Verta žinoti“ pasakojo advokatė Evelina Trukšinienė.

Dėl didelio pamaldumo Marijos žeme kadais pramintoje Lietuvoje, kaip rodo naujausios visuomenės apklausos, bažnyčia šiomis dienomis pasitiki 45,7 proc. apklaustųjų. Menkstantis kunigų autoritetas – taip pat ne išimtis.  Kunigas Gabrielius Satkauskas, Vilniaus universitetinės ligoninės Santariškių klinikų Dievo Gailestingumo koplyčios kapelionas naujienų portalo tv3.lt laidoje „Verta žinoti“ atvirai pripažįsta, kad kai kurių katalikų dvasininkų nekuklus gyvenimo būdas skaudina.

Vis daugiau porų Lietuvoje bendrą gyvenimą kuria nesusituokę. Visgi tokie santykiai turi tiek privalumų, tiek didelių trūkumų bei grėsmių. Nesusituokus, turtas dažnai laikomas individualiu, todėl skyrybų atveju gali būti sudėtingiau pasidalinti turtą ar užsitikrinti teises į jį. Plačiau apie tai, kokiais būdais galima apsisaugoti nuo turto praradimo skyrybų atveju, tv3.lt tinklalaidėje „Verta žinoti“ pasakojo advokatė Evelina Trukšinienė.

Lietuvoje poros tuokiasi vis vėliau – pastebėta, kad vidutiniškai vyrai tuokiasi 30-ties, o moterys – 28 metų. Viena iš priežasčių, kodėl santuokos ir vaikų planavimas vėlyvėja – noras siekti karjeros aukštumų. Taigi žengdami prie altoriaus ne tuščiomis kišenėmis, sunkiu darbu užgyventą turtą šiuolaikiniai jaunavedžiai stengiasi apsaugoti vedybinėmis sutartimis.

Tobuli kūnai, prabangios kelionės, vardiniai drabužiai, pasiekimai ir turtai – nugludinta socialinių tinklų kasdienybė, po kuria slypi nedemontstruotina vienatvė, nuolatinis nerimas ir pašlijusi psichinė sveikata.    Pasak gydytojo psichiatro, Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro direktoriaus Martyno Marcinkevičiaus, tai, kokį poveikį naujosios technologijos ir virtualus bendravimas turi jaunų žmonių gyvenimo ir sveikatos kokybei, šokiruoja ir verčia itin sunerimti.

Kartais santykių pradžioje žmonės linkę tyčia kurti dirbtines situacijas. Tai lyg maži „testai“, kuriami norint patikrinti kito žmogaus lojalumą, reakcijas ar tinkamumą ilgalaikiam ryšiui. Tačiau psichologė-psichoterapeutė Raimonda Ramanauskienė paaiškino, kad tokios taktikos dažniausiai veda į žmonių tarpusavio atitolimą. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Verta žinoti“ ekspertė aptarė tai, kodėl poros „žaidžia “ tokius žaidimus ir kada tai yra itin žalinga.

Artėjant šaltajam sezonui, kartu su juo koja kojon ateina ir mokslo metų pradžia, kuri svarbi ne tik mokiniams ir studentams, bet ir tėvams, besiruošiantiems derinti darbus kartu su šeimos atsakomybėmis. Nerimas, žemas energijos lygis – kartais tai gali signalizuoti organizme esančias problemas.

Artėjantis rugsėjis žymi ne tik vasaros sezono pabaigą, bet ir diktuoja griežtesnį gyvenimo ritmą: daugelio namuose ant šaldytuvų grįžtantys pamokų ir būrelių tvarkaraščiai, aktualūs tiek vaikams, tiek tėvams, anksčiau nei norėtųsi skambantys žadintuvai, įkyrios spūstys miestų gatvėse – lengvas chaosas, kuriame laikas, atrodo, tirpsta tarp pirštų ir nieko nespėjama.

Daugeliui tautiečių labiausiai nerimą kelia rugsėjį Rusijos ir Baltarusijos kariuomenių planuojamos bendros karinės pratybos „Zapad“, kurios, ekpertų vertinimu, gali būti Rusijos invazijos į Baltijos šalis generalinė repeticija. Tad išvykimo kuprinė su būtiniausiais daiktais – vienas svarbiausių dalykų, ką kiekvienas lietuvis turėtų turėti savo namuose ketvirtus metus netoli mūsų šalies sienų besitęsiant ginkluotam kariniui konfliktui.

Atsarginiai batai, mygtukinis mobilus telefonas, užrašų knygutė, pripučiama pagalvėlė ar grynieji pinigai keliomis valiutomis – tai tik nedaugelis daiktų, kuriuos būtų pravartu turėti kiekvienam lietuviui savo išgyvenimo kuprinėje. Vis daugiau tautiečių įsigyjant išlikimo krepšius Lietuvos šaulių sąjungos narė Valdonė Ovadnevienė patarė, kaip tokį krepšį būtų galima susikomplektuoti patiems ir kokių svarbių dalykų nepamiršti.

Po skyrybų ne vienas klausia savęs – ar ne per anksti kurti naują ryšį? Psichologė-psichoterapeutė Raimonda Ramanauskienė teigė, kad vieno atsakymo čia nėra. Viskas priklauso nuo to, kokie buvo buvę santykiai ir kaip jie pasibaigė. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Verta žinoti“ ekspertė atviravo apie tai, kaip žinoti, kada tinkamiausia kurti naujus santykius po senųjų.