Verta žinoti

Kasdien tūkstančiai žmonių savo laiką ir energiją skiria kitiems nieko neprašydami atgal. Vis dėlto ribos tarp savanoriškos veiklos ir neapmokamo darbo kartais tampa labai slidžios, o kai kurių organizacijų elgesys kelia pagrįstų klausimų: ar savanoriai dažnai netampa pigia darbo jėga? TV3.lt laidoje „Verta žinoti“ savanorystės platformos „Sava“ vadovė ir bendraįkūrėja Kristina Balčiauskaitė paaiškino, kaip atskirti tikrąją savanorystę nuo neapmokamo darbo ir kokie ženklai išduoda, kad organiza...

Lietuvoje savanoriauja maždaug 14–15 proc. gyventojų, o pagal savanorystės aktyvumą šalis vis dar atsilieka nuo dalies Vakarų ir Šiaurės Europos valstybių. Norinčių prisidėti prie įvairių iniciatyvų netrūksta, vis dėlto dažniausiai žmonės renkasi vienkartinę savanorystę, o viena pagrindinių priežasčių, trukdančių įsitraukti ilgesniam laikui, išlieka laiko trūkumas. Savanorių aktyvumas Lietuvoje jau kurį laiką išlieka gana stabilus, tačiau situaciją trumpam pakeičia didelės krizės.

Pasaulyje liepsnojant kariniams konfliktams ir augant geopolitinei įtampai Užsienio reikalų ministerija nuolat atnaujina saugumo žemėlapį, tačiau ne visi Lietuvos piliečiai skuba įsiklausyti į pavojaus signalus.

Lietuvos „Caritas“ padeda sunkiai besiverčiantiems ar vienišiems senjorams, benamiams ar į priklausomybes įnikusiems žmonėms. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Verta žinoti“ viešėjusi Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ direktorė Aurelija Kairienė papasakojo, kokias paslaugas gali suteikti vienišiems senjorams.  Kad ir kaip paradoksalu, šiais komunikacijos ir socialinių tinklų laikais žmonės jaučiasi labai vieniši.

Miške išvydus gražuolį baravyką, daugelis lietuvių iškart siekia peilio, o kiti griežtai tikina, kad grybą būtina atsargiai išrauti, kad nepažeistumėte grybienos. Amžinas ginčas verda dešimtmečius, tačiau specialistė atskleidė tikrąją tiesą ir paaiškino, kokios kitos pražūtingos klaidos iš tiesų naikina mišką bei gadina jūsų laimikį.

Atostogos egzotiškose šalyse dažniausiai asocijuojasi su poilsiu, tačiau saugus kurortas akimirksniu gali virsti pavojinga krizės zona. Nuo netikėtai prasidėjusių karinių konfliktų Artimuosiuose Rytuose iki siaubiančių miškų gaisrų ar žemės drebėjimų Europoje – pavojaus akivaizdoje atsidūrę keliautojai dažnai pasimeta ir nežino, kur ieškoti pagalbos.

Netylant kalboms apie pensijų didinimą, ekonomistai konstatuoja, kad už Lietuvos senjorus Europos Sąjungoje yra skurdesni tik latviai. Visgi, kaip pastebi naujienų portalo tv3.lt laidoje „Verta žinoti“ viešėjusi Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ direktorė Aurelija Kairienė, vargą patiria ne tik senoliai, benamiai ar į priklausomybes įnikę žmonės, o bėda, kaip taisyklė, po vieną nevaikšto – jų užgriūna visa virtinė.

Nors vasaros pabaiga ir artėjantis ruduo daugeliui lietuvių asocijuojasi su pilnais krepšiais miško gėrybių, šiemet grybautojai į namus neretai grįžta tuščiomis arba tik su keliomis voveraitėmis.

Atostogų metu daugelis keliautojų stengiasi parsivežti ne tik gerų įspūdžių, bet ir lauktuvių. Nors dažniausiai apsiribojama magnetais ar vietiniais skanėstais, kartais lagaminuose atsiduria pajūryje rasti akmenys, kriauklės ar egzotiniai augalai.

Įprastai pagrindinis grybavimo sezonas Lietuvoje siejamas su rugpjūčio viduriu ir rugsėju, vis dėlto pirmųjų valgomų grybų miškuose šiemet buvo galima rasti dar gegužę. Gausaus derliaus grybautojams kol kas tenka palaukti – miškuose trūksta drėgmės, baravykų nėra daug, o specialistai viliasi, kad tikrasis jų bumas prasidės kiek vėliau. Tam, kiek grybų užderės artimiausiomis savaitėmis, didelę įtaką turės orai. Vien trumpalaikio lietaus neužtenka.

Lietuvoje metai iš metų fiksuojamas nesustojantis tautiečių srautas į priešišką valstybę – Baltarusiją – priverčia susimąstyti, kas skatina žmones rizikuoti savo laisve ir saugumu.

Neslūgstanti įtampa Artimuosiuose Rytuose sujaukia ne tik tvarką lietuvių piniginėse, degalinėse paliekant vis didesnes sumas, tačiau kiša koją ir keliautojų planams. JAV rekomendavus amerikiečiams būti pasiruošusius palikti dalį regiono šalių, Lietuvos Užsienio reikalų ministerija (URM) taip pat įspėja tautiečius bei dalijasi rekomendacijomis, į kurias regiono valstybes geriau nevykti, o iš kitų – nedelsiant išvykti.